Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau - Inspekcija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarties R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2013 m. balandžio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 10.05 val. rastas dirbantis E. J., kuris darbo pažymėjimo nepateikė ir paaiškino, kad dirba nepasirašęs darbo sutarties. Apie E. J. įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Šiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p, 2 p., 99 str. 3 p. ir 6 p. reikalavimus.

Inspekcija skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti, priimti naują nutarimą ir skirti R. Š. administracinę nuobaudą straipsnio sankcijoje numatytose ribose. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismo sprendimas nutraukti šią administracinio teisės pažeidimo bylą yra nepagrįstas, kadangi protokole nurodytu laiku UAB (duomenys neskelbtini) patalpose rastas dirbantis E. J., kuris nepateikė darbo pažymėjimo bei užpildė nustatytos formos raštišką paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2013-04-29 jis atvyko pabandymui dirbti kepėjo pareigose. Apie jo darbą nebuvo pranešta teritoriniam „Sodros“ skyriui. Apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad yra įrodyta, jog E. J. leista dirbti nelegaliai, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios VSDFV teritoriniam skyriui. Tačiau protokolas surašytas ne tam asmeniui, kadangi pažeidimo padarymo metu UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. Š. buvo kasmetinėse atostogose, o jį pavadavo vadybininkė G. Š.. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. Š. neinformavo Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus Tomo Dručiūno apie tai, kad pažeidimo padarymo metu R. Š. buvo kasmetinėse atostogose, o jį pavadavo G. Š., šios aplinkybės paaiškėjo tik teismo posėdžio metu. R. Š. privalėjo informuoti protokolą surašiusį inspektorių apie aplinkybes, dėl kurių jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir nurodyti atsakingą asmenį. Taip pat skunde pažymima, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. Š. administracinio teisės pažeidimo protokole turėjo galimybę raštu paaiškinti visas aplinkybes, tačiau to nepadarė, nurodė, kad jis paaiškinimą pateiks teisme. Apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad iš išrašo iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos matyti, kad už 2013 m. balandžio mėn. duomenų apie R. Š. išmokėtus atostoginius nėra. Pagal Darbo kodekso 176 str. 2 d. darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau, kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Teismui pirmojo posėdžio metu pateikti UAB (duomenys neskelbtini) įsakymai – dėl kasmetinių atostogų suteikimo ir dėl direktoriaus pavadavimo - yra nesunumeruoti, tačiau paskutinio posėdžio metu pateiktame įsakymų registravimo žurnale – šie įsakymai jau sunumeruoti. Pagal LVAT praktiką, administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami keli asmenys - tiek įmonės vadovas, padaręs pažeidimą neveikimu (nepakankama darbo santykių kontrole), tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas. LR akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 ir 12 dalyse nustatyta, kad bendrovės direktorius atsako už kasdieninės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tie tyčia, tiek dėl neatsargumo. Todėl galima daryti išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. Š. VDI pareigūnui nepateikė įsakymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo ir dėl direktoriaus pavadavimo, kadangi jų nebuvo. Teismo metu pakeista pozicija traktuotina kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės bei ją perkelti kitam įmonės darbuotojui.

Motyvuojamoji dalis

Inspekcijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagrindo naikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – nubausti R. Š. pagal ATPK 41³ str. 1 d. nėra, kadangi šioje byloje yra neaiškios faktinės aplinkybės, nepašalintos abejonės dėl administracinio teisės pažeidimo subjekto. Todėl skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šioje byloje susiklostė tokia teisinė situacija, kad 2013-04-29 patikrinimo UAB (duomenys neskelbtini) patalpose nustatyta, kad, be kitų darbuotojų, bendrovėje patikrinimo metu dirbo E. J., su kuriuo darbo sutartis sudaryta nebuvo ir apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta teritoriniam valstybinio socialinio draudimo fondo skyriui. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas bendrovės direktoriui ir vadovui R. Š., kuris nelegalaus darbo aplinkybes protokolo surašymo metu paaiškinti atsisakė, įrašė, kad paaiškinimus jis duos teisme. Iš 2013-04-29 patikrinimo akto matyti, kad patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) E. J. dirbo nesudaręs darbo sutarties, šias aplinkybes jis nurodė ir 2013-04-29 paaiškinime, kad jis atvyko pabandyti dirbi kepėjo pareigose, kad darbo sutarties dar nepasirašė, nors susitarė su savininke dirbti pilnu etatu (b. l. 2, 3). Liudytojas E. J. teisme paaiškino, kad jis 2013 m. balandžio 29 d. apie 9.00 val. atėjo kalbėtis dėl darbo, parašė prašymą ir apie 9.30 val. pradėjo dirbti. Dėl darbo tarėsi su G. Š., kuri jam aprodė darbo vietą, su ja sutarė ir dėl darbo sąlygų, ir dėl darbo laiko bei darbo užmokesčio. Su direktoriumi R. Š. tuo metu E. J. nebendravo. Darbo sutartį pasirašė iki atvykstant darbo inspekcijos atstovams. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas teisme paaiškino, kad patikrinimo metu darbuotojai nurodė, kad bendrovės direktorius R. Š. išvykęs, apie jo atostogas neužsiminė. Protokolas R. Š. buvo surašytas pagal surinktą medžiagą. Patikrinimo metu įmonėje buvusi G. Š. darbo inspekcijos atstovams paaiškino, kad tuo metu vadovo pareigas ėjo R. Š., kurį iškvietus, jis neminėjo apie savo atostogas, inspektoriams abejonių dėl to nekilo. R. Š. nepateikė jokių dokumentų, kad jį pavadavo G. Š., nes tokiu atveju protokolas būtų surašytas jai. Iš personalo įsakymų registravimo žurnalo matyti, kad 2013-04-18 priimtas direktoriaus įsakymas dėl kasmetinių atostogų (registracijos Nr. P-14-13), žurnale pasirašytas R. Š.. Tą pačią dieną priimtas direktoriaus įsakymas dėl direktoriaus pavadavimo (registracijos Nr. P-15-13), žurnale pasirašytas G. Š. (b. l. 31).

Byloje šie įsakymai pateikti iki 2013-06-06 teismo posėdžio, tačiau jie iš esmės skiriasi nuo pateiktų 2013-08-26 teismo posėdžiui įsakymų kopijų: ant pirmųjų (nepažymėtų kaip kopija) nėra registracijos numerių, R. Š. parašai akivaizdžiai skiriasi, o 2013-04-18 įsakymas ir jo kopija dėl kasmetinių atostogų suteikimo (b. l. 12 ir 45) iš esmės skirtingos ir savo turiniu: ant nesunumeruoto įsakymo apačioje nieko nėra, o įsakymo sunumeruotos kopijos apačioje pažymėta „Pagrindas: darbuotojo prašymas“. Iš to seka, kad minėti įsakymai sudaryti skirtingu laiku, tai nėra identiški vienas kitam originalo ir kopijos egzemplioriai, ir sudaro pagrindą manyti, kad patikrinimo metu jie neegzistavo. Įdomu ir tai, kad kasos knygoje (b. l. 58) nėra jokio įrašo apie išmokėtus atostoginius pinigus laikotarpiu nuo 2013-04-18 iki 2013-04-29, nors, sutinkamai su Darbo kodekso 176 str. 2 d., „Darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas“. Tai sudaro pagrindą manyti, kad R. Š. atostogos nebuvo suteiktos.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisus dėl objektyviosios administracinio teisės pažeidimo pusės - nelegalaus darbo faktas UAB (duomenys neskelbtini) nustatytas, kad 2013 m. balandžio 29 d. 10.05 val. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo E. J., apie kurio įdarbinimą tuo metu „Sodroje“ duomenų nebuvo, kuris pareigūnams nepateikė su juo sudarytos darbo sutarties bei savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad dirba nesudarius darbo sutarties. VSDFV „Sodros“ duomenimis nustatyta, kad 2013-04-29 atlikto patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) dirbančiųjų sąraše E. J. nebuvo (b. l. 4), o ir negalėjo būti, kadangi jis UAB (duomenys neskelbtini) dirba tik nuo 2013-04-29 (įdarbintas po patikrinimo), ką patvirtina pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b. l. 14). Taigi, iš esmės paties nelegalaus darbo pažeidimas akivaizdus. Problema kyla dėl pažeidimo subjekto. Protokolas surašytas R. Š., kuris teisės pažeidimo tyrimo metu versijos apie atostogas nekėlė, to nenurodė ir kiti darbuotojai, o šią aplinkybę pateikė teismui, pats gindamasis nuo administracinės atsakomybės tuo, kad jis patikrinimo metu atostogavo. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo G. Š., kuri teisės pažeidimo tyrimo metu apie tai nesakė nieko, o teisme ji neapklausta. Darbo inspekcijos pareigūnai liudijo, kad apie R. Š. atostogas nebuvo kalbos, taigi, jiems pažeidimo subjektas buvo aiškus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, jog 2013 m. balandžio 29 d. E. J. atliko darbines funkcijas R. Š. ir E. J. susitarimo pagrindu, kad neįrodyta, jog tuo metu R. Š. neatostogavo ir atliko bendrovės vadovo funkcijas, ir šias abejones vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, taip motyvuodamas apylinkės teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nepagrįstai neiškvietė į teismo posėdį ir neapklausė G. Š., kaip pavaduojančios bendrovės direktorių vadybininkės, neapklausė jos apie E. J. įdarbinimo bendrovėje aplinkybes. Šios liudytojos parodymai galėtų aiškiau ir detaliau atskleisti bylos aplinkybes, pašalinti kilusias abejones dėl administracinio teisės pažeidimo subjekto. Teismas apsiribojo formuluote, kad visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir R. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė remiantis vien tuo, kad jo veiksmuose nėra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.

Teismų praktikoje ne kartą paminėta, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šioje byloje liko neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, numatyti ATPK 248 str.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Tiriamu atveju apylinkės teismas neatsižvelgė į darbo inspekcijos pareigūnų parodymus, laikė juos nepakankamais nelegalaus darbo pažeidimo konstatavimui. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai ištyrė bylos aplinkybes, teisingam bylos išnagrinėjimui būtina surinkti papildomų įrodymų, apklausiant G. Š., kitus UAB (duomenys neskelbtini) dirbusius asmenis, galinčius patvirtinti ar paneigti R. Š. atostogų faktą 2013-04-29 patikrinimo metu.

Pažymėtina ir tai, kad bylos nutraukimas, neįrodžius administracinio teisės pažeidimo sudėties, galimas tik tuo atveju, kai byloje ištirti visi įmanomi įrodymai, kas šioje byloje nebuvo padaryta. Bylos perdavimas Inspekcijai, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, yra nereikalingas valstybės lėšų švaistymas, kadangi ikiteisminio tyrimo institucija išnaudojo visas įmanomas priemones objektyviai tiesai nustatyti šioje byloje, pirminiame etape R. Š. atostogų klausimas keliamas nebuvo, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas jam kaip bendrovės direktoriui visiškai pagrįstai. Byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, tai yra, visomis teisinėmis priemonėmis įvertinus jų pakankamumą ir sąsajumą, remiantis nustatytų faktinių aplinkybių visuma, padaryti galutinę išvadą dėl inkriminuojamo pažeidimo sudėties asmens veiksmuose buvimo ar nebuvimo.

Išaiškintina apylinkės teismui, kad priimant galutinį sprendimą šioje byloje patartina vadovautis aprobuota teismų praktika nelegalaus darbo administracinių teisės pažeidimų bylose, o būtent, aprobuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005-07-14 pasitarime Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimu ir teisės taikymo rekomendacijomis, pagal kurias esant tokiai situacijai, teismams rekomenduotina vadovautis bendro pobūdžio taisykle, kad kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos ir pan. nenustato konkrečios pareigos konkrečiam asmeniui sudaryti darbo sutartį, darbdavio įgaliotu asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovą. Įvertinant susiklosčiusią situaciją šioje byloje, galima daryti išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. Š. VDI pareigūnui patikrinimo ir protokolo surašymo metu nepateikė įsakymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo ir dėl direktoriaus pavadavimo, o teismo metu pakeista jo pozicija traktuotina kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės bei ją perkelti kitam įmonės darbuotojui. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad minėti direktoriaus įsakymai nėra nuginčyti, tačiau neišsiaiškino, ar G. Š. pagal vadybininkės pareigybės aprašymą turėjo teisę priimti ir atleisti bendrovės darbuotojus. Tokiu atveju, jeigu ji šios teisės neturėjo, administracinės atsakomybės subjektas šioje byloje būtų tinkamas – R. Š..

Beje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami keli asmenys: tiek įmonės vadovas, padaręs administracinį teisės pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 240-241). Antai, analogiškoje situacijoje, kuomet nelegaliai dirbantis asmuo dėl darbo tarėsi su įmonės vadovo žmona, kolegija nusprendė, kad V. J., būdamas individualios įmonės savininkas, negalėjo nežinoti apie įmonės darbuotojos, t. y. jo žmonos V. J., veiksmus organizuojant įmonės veiklą, ir konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn V. J., kaip turinti įmonės vadovo žodinį pavedimą įdarbinti asmenis, patraukta pagrįstai. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn galėjo būti patrauktas ir įmonės vadovas, padaręs administracinį teisės pažeidimą neveikimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3287/2011).

Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsiaiškino visas reikšmingas objektyviai tiesai nustatyti aplinkybes, dėl ko priėmė procesinį sprendimą, neišnaudojęs visų įmanomų priemonių tinkamam subjektui administracinei atsakomybei dėl nelegalaus darbo kilti šioje byloje. Todėl Inspekcijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2013-08-30 nutartis naikinama ir R. Š. administracinio teisės pažeidimo byla perduodama apylinkės teismui tirti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėja

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti.

R. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.