Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-4152 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bausmės pradžia – 2015 m. rugpjūčio 6 d. Bausmės pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 6 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. gruodžio 13 d. – 2 metai 7 mėnesiai 24 dienos. 2/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2022 m. gruodžio 6 d.

Komisijos nuostatos dėl pakartotinai padaryto nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, padarymo būdo pažeidžia bendrąjį teisės principą non bis in idem, šias aplinkybes kartą jau yra įvertinęs teismas, skirdamas bausmę, pakartotinis minėtų aplinkybių vertinimas yra baudimas antrą kartą.

Nuteistojo vertinimu, atliktas laisvės atėmimo bausmės dydis sudaro pagrindą teigti, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o integracijos į visuomenę procesas, vykdomas lygtinio paleidimo sąlygomis, po įkalinime praleisto 9 metų laikotarpio bus naudingesnis nei tolesnis buvimas įkalinimo įstaigoje. Turi gyvenamąją vietą pas sutuoktinę (duomenys neskelbtini), yra motyvuotas dirbti ir padėti sutuoktinei R. G.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. G. skundas netenkintinas.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus kalėjimo pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 83 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Susipažinus su nuteistojo asmens byloje esančiais nuosprendžiais ir nutartimis, matyti, kad pirmą kartą nuteistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę būdamas 27 m. Iki šiuo metu atliekamos bausmės paskyrimo buvo teistas penkis kartus, jo atžvilgiu jau du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, abiem atvejais jo sąlygas asmuo pažeidė. 1997 m. rugpjūčio 6 d. Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi K. G. paleistas lygtinai neatlikęs 1 metų 1 mėnesio 20 dienų laisvės atėmimo bausmės. 1998 m. rugsėjo 9 d. Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimi grąžintas atlikti likusios bausmės, kadangi nuteistasis nevykdė jam skirtų įpareigojimų. Antrą kartą K. G. buvo lygtinai paleistas 2010 m. vasario 10 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi, neatlikęs 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Trečią kartą lygtinai buvo paleistas 2013 m. spalio 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, neatlikęs 6 mėnesių 23 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, t. y. už baudžiamąjį nusižengimą ir labai sunkų nusikaltimą. Iki tol jis buvo teistas tik už nesunkius, apysunkius nusikaltimus. Atitinkamai, socialinio tyrimo išvadoje visiškai pagrįsta teigiama, kad jo nusikaltimų dinamika sunkėjo. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Iš asmens teistumo istorijos matyti, kad praeityje jam skirtos švelnesnių rūšių bausmės (laisvės apribojimas, areštas), ne kartą taikytas lygtinis paleidimas prevencinio poveikio neatliko, nuostatų laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių nesuformavo. Praeities teistumai liudija ankstesnį asmens gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, jo atsparumą neigiamos aplinkos įtakai ir daugelį kitų aplinkybių, reikšmingų vertinant jo elgesio laisvėje perspektyvą. K. G. praeities teistumai rodo, kad paskirtos ir atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės, ne kartą rodytas teismo pasitikėjimas taikant lygtinį paleidimą savu laiku neapsaugojo nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamos veikos padarymo ir nesuformavo nuostatų ateityje pasirinkti brandų ir visuomenės interesus atitinkantį gyvenimo būdą. Tai sudaro pagrindą teismui nuteistojo teiginius, jog jis yra pasiruošęs tolesnei resocializacijai laisvėje, vertinti labai atsargiai.

Pažymėtina, jog nusikaltimai buvo daromi nepaisant to, kad su išskirtiniais gyvenimo sąlygų sunkumais laisvėje asmuo nesusidurdavo, dirbo, tačiau neoficialiai, nemokėdamas mokesčių valstybei, tokiu būdu vengdamas privalomų mokestinių prievolių, teismo vertinimu, rodo, jog tokį gyvenimo būdą lėmė ne nepriteklius, o blogos vertybinės nuostatos, t. y. vidinė asmens motyvacija. Esant šioms aplinkybėms ne tik nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, bet ir kitos jo asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingi, jog teismas galėtų patikėti, kad nuteistojo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta.

Nuteistojo skunde pažymėta, kad pakartotinas padaryto nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, padarymo būdo vertinimas pažeidžia non bis in idem principą. Teismas pažymi, jog spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo negali šių duomenų nevertinti ir juos ignoruoti, nes jie charakterizuoja K. G. ir atspindi jo galimą elgesį ateityje. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis užsiima individualia veikla, skatintas 5 kartus, drausmine tvarka baustas 6 kartus (nuobaudos negalioja). Nors skunde yra pažymima, jog nuteistasis buvo 5 kartus skatintas ir laisvės atėmimo bausmės metu pasižymėjo nepriekaištingu elgesiu (jo drausminės nuobaudos nebegalioja), tačiau teismas negali daryti neabejotinos išvados, kad K. G. yra pasirengęs, net ir lygtinai paleistas, veikti teisėtu būdu. Teismas pažymi, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo vienareikšmiškai tik teigiamas, juolab pavyzdingas. Nuobaudos ir skatinimai buvo skiriami lygiagrečiai, kas rodo, jog išlaikyti nuoseklaus teigiamo elgesio asmuo nesugebėjo. Labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys stebimas tik nuo 2020 metų, jis ėmė labiau save varžyti, kas galimai susiję su matoma nauda – atsiradusia lygtinio paleidimo galimybe. Kita vertus, asmuo nuo 2020 m. vasaros nebebuvo baudžiamas už režimo pažeidimus, bet nebuvo ir skatinamas.

Teismo vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės nerodo pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu, priešingai, patvirtina nuteistojo nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad K. G., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Penki paskatinimai per daugiau nei aštuonerius bausmės atlikimo metus taip pat neįtikina teismo, kad nuteistasis dėjo maksimalias pastangas keisti savo mąstymą ir elgesį. Teismo vertinimu, struktūruotoje aplinkoje nuteistasis neturi sunkumų apriboti savo elgesį bei poreikius ir elgtis disciplinuotai, ypač įžvelgdamas naudą, tačiau tokių polinkių jis nerodė būdamas laisvėje, sistemingai darydamas nusikalstamas veikas.

Nuteistasis akcentuoja, kad jis ne tik pavyzdingai elgėsi, bet ir nuosekliai dalyvavo pozityvaus užimtumo programose. Sprendimą dėl lygtinio paleidimo lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, o jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, liudijantis, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, kad praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Šių priemonių rezultatai specialistų yra įvertinami ir apibendrinami socialinio tyrimo išvadoje, kurioje nurodytais argumentais ir rėmėsi Komisija, priimdama neigiamą verdiktą. Nuteistojo manymas, jog Komisija į lygtinio paleidimo galimybę žvelgė itin formaliai, savo nuomonės neargumentuodama, yra nepagrįsta, ji savo nutarimą motyvavo socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo elgesį, mąstymą, vertybines nuostatas (tiek praeities, tiek realiuoju bausmės atlikimo metu) analizuojančių ir vertinančių specialistų padarytais apibendrinimais, o ne savo subjektyviais įsitikinimais.

Nuteistajam nustatytas didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius, darbinės patirties stoka, neigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys pro-socialaus elgesio, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, savęs vertinimo ypatumai, save žalojančio elgesio istorija, impulsyvus elgesys, problemų atpažinimo bei jų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių suvokimo sunkumai, sunkumai siekiant priimti intervencines priemones, siejamas su asmeninio pokyčio poreikiais, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, negebėjimas laikytis priežiūros sąlygų/reikalavimų, negatyvios nuostatos visuomenės atžvilgiu. O apsauginių veiksnių tik šeši – palaiko ryšius su artimaisiais, turi pakankamą išsilavinimą ir darbo rinkoje paklausias specialybes (baldžiaus, siuvėjo), deklaruoja asmeninį įsitikinimą, jog ateityje nenusikals, neturi įsiskolinimų, sprendžia narkotinių medžiagų vartojimo problemas, siekia palaikyti blaivybę. Nuteistasis deklaruoja poreikį bei norą būti visuomenės dalimi, laikytis įstatymų, manydamas, jog priklausomybės narkotikams problemų tolimesnis sprendimas jam padės susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Tačiau aukščiau aptartų aplinkybių visuma, kurią iš esmės akcentavo ir Komisija, nerodo, kad nuteistojo pastangos koreguoti savo elgesį, mąstymą, vertybines nuostatas būtų buvusios įtikinamos.

Apibendrinant nuteistojo mąstymą ir elgesį akcentuojama, kad jis nelinkęs planuoti savo veiksmų, orientuojasi į trumpalaikius sprendimus, kas nesudaro pagrindo tikslų ir lūkesčių stabilumui. Stokoja gebėjimų atpažinti galimas problemas, nelinkęs struktūruoti savo veiksmų. Jau turėdamas negatyvias neteisėto elgesio pasekmių patirtis, linkęs ir toliau nepaisyti įstatymų bei socialiai priimtino elgesio taisyklių. Nuteistojo pasisakymai, paviršinė savo nusikalstamo elgesio analizė leidžia teigti, kad jis linkęs minimalizuoti savo elgesio pasekmes, stokoja resursų suprasti ir įvertinti savo veiksmų žalą kitiems. K. G. nesugeba įvardinti problemų, susijusių su jo nusikalstamumu. Psichologų manymu, K. G. gali būti lengvai paveikiamas kitų asmenų, ypač matydamas finansinę naudą. Nurodoma, kad nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, riboti įgūdžiai jas spręsti, savo elgesio pasekmių nevertinimas buvo vienas svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su įvykdytais nusikaltimais.

Esant tokioms išvadoms, teismui reikšmingi nuteistojo dalyvavimo socialinės reabilitacijos priemonėse, intervencinėse pataisos priemonėse, skirtose kriminogeninių poreikių valdymui, rezultatai. Tuo metu iš jų aprašymo nematyti, kad K. G. būtų pasiekęs itin teigiamų rezultatų, ypač dalyvaudamas priemonėse, skirtose savianalizei. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog pastebima nuteistojo motyvacija yra gan ambivalentiška, lankomumas stokoja struktūros. 2023 m. balandžio mėn. resocializacijos skyriaus psichologų duomenimis nuteistasis K. G. lankosi psichologinėse konsultacijose. Su nuteistuoju buvo išsikeltas tikslas – didinti motyvaciją ir spręsti problemas, susijusias su kontroliuojančiu elgesiu bei savitvardos sunkumais. Vis dėl to konsultacijų eigoje nuteistasis nusprendė, kad šios problemos nekelia jam pakankamai rūpesčių kasdienybėje, kad jis būtų motyvuotas su jomis dirbti. Vietoj to nuteistasis išreiškė pageidavimą išmokti atsipalaiduoti. Jam pasiūlytas relaksacijos užsiėmimų ciklas, tačiau jo užsiėmimų asmuo nuosekliai nelankė, motyvacijos dirbti ugdant atsipalaidavimo įgūdžius nerodė, bendradarbiavimas nutrauktas. Visi 2023 m. su nuteistuoju dirbę psichologai nurodė, kad nuteistojo motyvacija konsultacijoms ir darbui su savimi yra formali. Jis praleidinėja užsiėmimus, nepraneša apie neatvykimus, galiausiai psichologų konsultacijos buvo nutrauktos. Jo dalyvavimas tikslinėse priemonėse, orientuotose į asmeninius pokyčius, įvertintos kaip nepakankamai sėkmingos. Tokiu būdu nestebimas nuoširdus nuteistojo siekis dirbti su savo problemiškomis vidinėmis nuostatomis ir mąstymu. Atkreipiamas dėmesys, kad pozityvus užimtumas yra teigiama veikla, vis dėlto laisvės atėmimo vieta yra skirta elgesio bei mąstysenos korekcijai, todėl didžiausias dėmesys yra skiriamas pataisos (resocializacijos) programų lankymui, o ne vien maloniam laisvalaikio praleidimui.

Nuo 2022 m. birželio 27 d. K. G. leista užsiimti individualia veikla – megztų ir nertų drabužių gamyba (apmokamąja). 2023 m. gegužės 2 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas pateikė raštą Nr. SN-25-401, kuriame nurodyta, kad ši veikla nebus prilyginta darbinei veiklai dėl teisės aktų neatitikimo. Komisija nutarime pažymi, jog nuteistasis išreiškia neigiamas nuostatas darbo bausmės atlikimo vietoje atžvilgiu. Skunde K. G. pažymi, jog įsidarbinimas įkalinimo įstaigoje nepriklauso nuo nuteistųjų, o nuo įkalinimo įstaigos. Tačiau susipažinęs su asmens bylos medžiaga, teismas nenustatė, kad nuteistasis būtų kreipęsis į kalėjimo administraciją dėl galimybės dirbti. Būtent nuosekli oficialios darbinės patirties stoka, neigiamas požiūris į darbą sudaro dinaminius veiksnius, kuriuos K. G. savo pastangomis gali mažinti ir taip įrodyti, kad jis vertas teismo pasitikėjimo. Nepaisant to, kad nuteistasis yra įgijęs įvairių rūšių darbinių kvalifikacijų, jis nebandė išnaudoti galimybių įsidarbinti įkalinimo įstaigoje. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad pats nuteistasis išsakė nuostatas, kad darbas įkalinimo įstaigoje žemintų jo orumą ir neatitiktų subkultūros nuostatų (būtų priskirtas „gaidynui“). Teismo vertinimu, jo nedarbą pataisos įstaigoje lėmė ne tik įkalinimo įstaigų ribotos galimybės jį įdarbinti, bet pirmiausiai paties nuteistojo iniciatyvos dirbti nebuvimas. Dirbdamas net už nedidelį atlyginimą ar savo iniciatyva siekdamas įsidarbinti nuteistasis rodo savo požiūrį į darbo svarbą, kartu ir galima prognozuoti jo požiūrį į darbinę veiklą būnant laisvėje, gebėjimą tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinką. Teismas pažymi, kad interesas individualiai veiklai parodytas tik tuomet, kai atsirado lygtinio paleidimo galimybė, suvokiant, kad darbinės veiklos nebuvimas bus įvertintas neigiamai.

Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais nuteistojo paminėtus elgesio teigiamus aspektus, kaip pavyzdžiui priklausomybės narkotikams problemos sprendimas, mandagus elgesys įkalinimo įstaigoje, profesijų įgijimas, dalyvavimas pozityvaus užimtumo programose, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Minėtos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, taip pat dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių, minėtos išvados nėra pagrindo daryti, K. G. turi daug tobulintinų sričių, kurios išlieka aktualios, reikalaujančios tęstinių ir tikslingų veiksmų. Aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Aptartų aplinkybių pagrindu Komisija pagrįstai sprendė, kad nuteistasis nėra pasiruošęs tolesnei socialinei reabilitacijai laisvėje. Siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo, yra svarbus nuteistojo tęstinis resocializacijos priemonių vykdymas bei gebėjimas išlaikyti nuoseklią teigiamo elgesio dinamiką.

Vertinant K. G. būsimo elgesio perspektyvą, teismui dar nėra pakankamo pagrindo manyti, kad pastaruoju metu stebimi teigiami nuteistojo elgesio ir asmenybės pokyčiai yra tvirti ir ilgalaikiai, ir jis būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį, elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. RV-25-4152, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam K. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5-7 dalimis,

nutaria:

nuteistojo K. G. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-4152 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.