Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-08-11 · Byla Nr. ATP-420-185/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-11
Bylos Nr.
ATP-420-185/2015
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-01260-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Pažeidėjas
V. K.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-420-185/2015
Proceso Nr. 4-08-3-01260-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 11 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties, kuria netenkintas V. K. skundas dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio 2015-04-24 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio (toliau – Institucija) 2015-04-24 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. buvo pripažinta kalta padariusi teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., ir jai paskirta nuobauda – 28 Eur bauda.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. K. buvo surašytas už tai, kad ji 2015-04-10 apie 12.02 val. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., vairuodama automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės bei darydama posūkį į kairę, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vengdamas stipresnio susidūrimo bei smūgio nuvažiavo nuo kelio ir nulaužė medį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 p. reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-06-12 nutartimi netenkino V. K. skundo dėl Institucijos nutarimo panaikinimo bei Institucijos 2015-04-24 nutarimą, kuriuo V. K. buvo nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d., paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, jog įvykio mechanizmas buvo toks – važiuojant automobiliui „Ford Transit“, automobilis „Nissan Almera“ atsitrenkė į jo dešinį šoną, tai yra iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuojanti V. K. turėjo praleisti keliu važiavusį automobilį „Ford Transit“, tačiau to nepadarė, o pažeidėjos teiginius apie apribotą matomumą, automobilio „Ford Transit“ greičio viršijimą, automobilių važiavimą lygiaverčiais keliais ir pan. paneigia administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. K. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį, Institucijos nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantė teigia, jog su skundžiama nutartimi nesutinka, kadangi minėto pažeidimo nepadarė, o dėl eismo įvykio kaltas kito automobilio vairuotojas. V. K. dėsto skundo nagrinėjimo metu apylinkės teisme duotus savo parodymus, tvirtina, jog į autobusiuką neatsitrenkė – jis manevro metu kliudė jos automobilį ir atsitrenkė tiesiai į medį. Posėdžio metu pateiktos nuotraukos patvirtina, jog išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės nėra jokių ženklų „duoti kelią“ ar pan. bei kokių nors kitokių apribojimų, todėl važiuodama vadovavosi taisykle automobilius „praleisti iš dešinės“, tačiau tokių automobilių nebuvo. Tai pat nurodo, jog po apylinkės teismo priimtos nutarties ji sužinojo, kad įvykio metu apie 12 val. prie įėjimo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) dirbo bandelių pardavėja F. M., kuri nurodė, kad autobusiukas atvažiavo nuo Panevėžio miesto pusės, o ne nuo Šiaulių, kaip teigia vairuotojas G. B. – tai įrodo jo parodymų melagingumą. Toliau apeliantė dėsto aplinkybes, jos manymu, patvirtinančias, kad autobusiukas atvažiavo ne nuo Šiaulių pusės – ji nematė G. B. nurodytos dviratininkės, įmonė registruota bei jos buveinė yra Kaišiadorių r., ir tai leidžia tvirtinti, kad vairuotojas galėjo daug didesniu greičiu išsukti iš Klaipėdos g. Akcentuoja, kad jai išvažinėjant iš parduotuvės aikštelės matomumą užstojo transformatorinė.

Taip pat apeliantė cituoja liudytojo G. B. parodymus – teigia, kad jie nenuoseklūs. Dėsto aplinkybes apie nenustatytą autobusiuko stabdymo kelią, autobusiuko bei jos vairuoto automobilio judėjimo kelią, užfiksuotus automobilių apgadinimus. Tvirtina, jog jei G. B. būtų važiavęs leistinu greičiu, būtų galėjęs apvažiuoti kliūtį, t. y. jos automobilį, nes kelio plotis toje vietoje yra 6,9 metrai. Iš priekio, nuo sandėlių pusės, jokio automobilio nebuvo, tad jis pilnai galėjo įvažiuoti į kitą kelio juostą ir smūgio išvengti, todėl, mano, kad vairuotojas G. B. yra pažeidęs KET reikalavimus, t. y. KET 127, 128 p., kur yra aiškiai konstatuota, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio ir turi atsižvelgti į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi stebėti eismo intensyvumą, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių ir dėl matomumo.

Be viso to apeliantė nesutinka su tuo, jog išvažiuodama iš aikštelės viršijo leistiną važiavimo greitį. Atkreipia dėmesį, kad kai kurie administracinio teisės pažeidimo byloje esantys dokumentai nėra pasirašyti, nėra pilnai užpildyti, nebuvo tikrinamas vairuotojų blaivumas. Ji pati tik teismo posėdžio metu sužinojo, kad minimas kelias nėra apvažiavimas aplink parduotuvę – nepriklauso parduotuvės teritorijai, o juo važiuojantys automobiliai turi pirmenybę.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi bei nutarimą priėmusi Institucija nurodo, jog nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu. Mano, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei apgrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, Institucijos nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą bei apeliacinį skundą, sprendžia, jog apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir visiškai pagrįstai bei motyvuotai atmetė pažeidėjos skundą dėl Institucijos nutarimo, kuriuo apeliantė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą.

Apeliantė skunde pakartoja apylinkės teisme dėstytą poziciją, t. y. tvirtina, jog dėl eismo įvykio yra kaltas automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kadangi jis iš esmės važiavo viršydamas leistiną greitį, tuo tarpu jai išvažinėjant iš parduotuvės aikštelės matomumą užstojo transformatorinė, o įvykio vietoje nėra jokių kelio ženklų, patvirtinančių, kad yra įvažiuojama į kelią. Tačiau pažymėtina, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas V. K. skundą dėl Institucijos nutarimo, atliko įrodymų tyrimą bei pirmiau minėtą apeliantės versiją skundžiamoje nutartyje išsamiai išnagrinėjo ir motyvuotai ją paneigė. Su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas bei jų nebekartoja. Pateiktame apeliaciniame skunde pažeidėja nenurodė jokių naujų aplinkybių, paneigiančių apylinkės teismo išvadas bei argumentus (didžiąją skundo dalį iš esmės sudaro vien spėlionės ir pasvarstymai), o vien tai, kad ji nepripažįsta savo kaltės dėl eismo įvykio kilimo, negali būti pagrindas tenkinti jos skundą.

Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo G. B. parodymais, kad jam vairuojant automobilį „Ford Transit“, automobilis „Nissan Almera“ atsitrenkė į jo automobilio dešinį šoną, dėl ko jis buvo priverstas keisti važiavimo kryptį, kadangi tokius jo parodymus iš dalies patvirtino liudytojų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovės D. U., patrulės D. Š. parodymai. Taip pat minėtų asmenų nurodytos įvykio aplinkybės visiškai sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais – fotonuotraukomis iš eismo įvykio vietos bei juose užfiksuotais automobilių apgadinimais ir jų lokalizacija (automobilio „Nissan Almera“ apgadinta išimtinai priekinė dalis, automobilio šonas visiškai neapgadintas, automobilio „Ford Transit“ apgadintas dešinysis šonas – matyti braukimo žymės nuo priekinio iki galinio rato, bei apgadinta priekio dešinioji dalis, iš fotonuotraukų taip pat matyti, kad išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės šalia parduotuvės (duo9menys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., ir įvažiuojant į kelią, nėra jokių matymo kliūčių stebėti kelią, į kurį įvažiuojama, transformatorinės pastatas stebėti kelią netrukdo, taigi, priešingai nei tvirtina apeliantė, jokių kliūčių jai stebėti kelią nebuvo), eismo įvykio schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (administracinė byla registro objekto kodas 07-15-9208956), taip pat Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir Urbanistikos skyriaus pateiktais (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., esančio sklypo planais, iš kurių matyti, kad kelias, esantis šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini), nėra automobilių stovėjimo aikštelės dalis, todėl keliu važiavęs automobilis „Ford Transit“ turėjo pirmenybę ir V. K. turėjo jį praleisti. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie liudytojų ar policijos pareigūnų suinteresuotumą nurodyti melagingas įvykio aplinkybes ar siekį apkalbėti V. K.. Taigi byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą dėl V. K. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Taip pat apygardos teismas pažymi, kad net jei ir būtų pasitvirtinę V. K. dėstomi teiginiai apie tai, jog kito automobilio „Ford Transit“ vairuotojas viršijo leistiną važiavimo greitį, tai jos atsakomybei dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymo įtakos neturėtų, kadangi pagrindė eismo įvykio kilimo priežastis buvo būtent jos veiksmai, kuriais ji pažeidė KET 101 p. reikalavimus, t. y. išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės ir darydama posūkį į kairę, neįsitikino, jog tai daryti yra saugu, ir tokiu būdu nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vengdamas stipresnio susidūrimo bei smūgio nuvažiavo nuo kelio ir nulaužė medį. Tuo tarpu kito automobilio vairuotojas, nustačius jo priešingą nustatytiems reikalavimams veikimą, atsakytų tik už savo veiksmus, pavyzdžiui, leistino važiavimo greičio viršijimą. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės nurodytos liudytojos F. M. paaiškinimai, iš kurios pusės atvažiavo krovininis automobilis prieš įsukdamas į kelią, kuriame ir įvyko eismo įvykis, nedaro jokios įtakos nustatytų aplinkybių vertinimui. O tai, kad apeliantei tik skundo nagrinėjimo metu, kaip ji pati teigia, tapo žinoma, jog minimas kelias nėra apvažiavimas aplink parduotuvę – nepriklauso parduotuvės teritorijai, o juo važiuojantys automobiliai turi pirmenybę, atsakomybės už pažeidimą nešalina.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus, todėl keisti ar naikinti teismo nutartį ar Institucijos 2015-04-24 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus