Tauragės apylinkės teismo nutartis

2018-02-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-3-999/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-08
Bylos Nr.
II-3-999/2018
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00275-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Nukentėjusysis
S. T.
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-3-999/2018Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00275-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.9.9; 21.10.4 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 8 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Daina Dyburienė,sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,dalyvaujant asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda L. G.,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato atstovei Kristinai Ambrozienei,

nukentėjusiajam S. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. G., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2017 m. lapkričio 13 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 93ANN-128484995-17, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 93ANN-128484995-17 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalį 150 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 6 d. apie 12 val. Šilalės r., Severėnų k., savo gyvulių ganykloje ganė ūkinius gyvūnus (karves) ir neužtikrino, kad jie neišeitų iš jo žemės valdos, kurioje jie buvo laikomi, ribų, todėl jie prasibrovę į S. T. priklausančias pievas, t. y. į pirmametį įsėlį, jį ištrypė tuo pastarajam padarydami 50 eurų turtinę žalą. Tokiais veiksmais, t. y. netinkamai laikydamas ūkinius galvijus, L. G. pažeidė Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. DĮV-1208, V straipsnio 23 punkto reikalavimus.

2017 m. gruodžio 5 d. Šilalės rajono apylinkės teisme gautas Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato persiųstas L. G. skundas dėl Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 93ANN-128484995-17 panaikinimo. Nurodoma, kad nutarimas yra visiškai nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, todėl neteisėtas. 2017 m. lapkričio 6 d. apie 16-17 val. jam buvo pranešta, kad jo galvijai (karvės) yra išėję iš aptvaro ir vaikščioja po S. T. pievą. Nuvykęs į nurodytą vietą jis rado gyvulius (karves), pradėjo juos varyti lauk, tačiau iš ženklinimų suprato, kad tai ne jo gyvuliai. Nuvykęs prie savo aptvaro pamatė, kad visi gyvuliai (karvės) aptvare ir niekur neišėję. Todėl administracinė nuobauda jam buvo skirta nepagrįstai.

Atsiliepimas

Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad su L. G. skundu nesutinka. 2017 m. lapkričio 8 d. apie 10 val. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariate Veiklos skyriaus tyrėjas Gintautas Martinkus, dalyvaujant L. G., surašė jam administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. Su administracinio nusižengimo protokolu L. G. buvo supažindintas perskaitant jį garsiai, nes pats L. G. skaityti atsisakė. Taip pat atsisakė ant protokolo pasirašyti motyvuodamas tuo, kad jis nesijaučia padaręs pažeidimą, nes jo karvės iš ganyklos į S. T. pievą, jo teigimu, išėjo netyčia. L. G. teigimu, tai pasitaiko ne tik jam vienam. Pasiteiravus ar L. G. neketina atlyginti S. T. 50 eurų žalą, pastarasis nurodė, kad S. T. yra jam skolingas už anksčiau padarytą paslaugą už kurią nebuvo atsiskaitęs. Todėl L. G. skunde nurodytos aplinkybės neva gyvuliai buvo ne jo, neatitinka tikrovės. Remiantis visais rašytiniais įrodymais matyti, jog nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. L. G. žodžiu nurodė, kad galvijai iš aptvaro išėjo netyčia, bet nusižengimas numatytas ANK 346 straipsnyje, nereikalauja tyčios ir gali būti padaromas dėl neatsargumo ar nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Todėl prašo teismo skundo dėl nutarimo panaikinimo netenkinti ir nutarimą palikti galiojančiu.

Teismo posėdžio metu L. G. palaikė skunde išdėstytus motyvus ir argumentus. L. G. parodė, jog nusižengimo nepripažįsta. Paaiškino, jog 2018 m. lapkričio 6 d. buvo išvykęs į Telšius ir apie 17 val. jam telefonu paskambino S. T. ar seniūnė dėl palaidų gyvulių. Iki Telšių yra apie 50 km atstumas ir kol parvažiavo į Severėnų k., jau visai temo. Severėnų kaime rado apie 30 gyvulių, tačiau jis tame kaime neturi žemės ir gyvulių ten nelaiko. Jo žemės yra maždaug už 12 km nuo Severėnų kaimo. Savo gyvulius laiko Telšių r., Neverėnų kaime, o pats gyvena Beržės kaime, kuris yra apie 8 km atstumu nuo Severėnų kaimo. Gyvuliai buvo Severėnų kaime B. žemėje, tos pievos priklausė ne T. Jis laiko apie 400 raguočių. Pagalvojo, kad gal ir jo gyvuliai atėjo. Atvažiavęs buvo su darbininku P. K., kuris gyvuliams pradėjus eiti link Varnių pusės, padėjo pavaryti tuos gyvulius už Palentinio kaimo. Jis pats važiavo su mašina iš tų gyvulių paskos. Sutemo, todėl nematė gyvulių numerių. Juos pavarė už Palentinio kaimo į pievas ir laukė ryto. Ryte pamatė, kad gyvuliai yra ne jo pagal numerius. Tie gyvuliai ir nuėjo į Telšių rajoną. Melžėjos būtų jam pasakiusios, jeigu būtų trūkę 30 karvių. Apžiūrėjo prieauglį aptvaruose ir viskas buvo tvarkoje. Aplinkui Severėnų kaimą yra ūkininkų, kurie ūkininkauja ir turi gyvulių. Vakare nebuvo įmanoma pažiūrėti gyvulių numerių, nes buvo tamsu. Į Severėnų kaimą policijos pareigūnas atvažiavo vakare, kuris šaukė, kad jis netinkamai laiko gyvulius. Pareigūnas į Beržės kaimą nevažiavo ir gyvulių numerių netikrino. Jo gyvuliai nebuvo pasileidę, nes ryte Beržės kaime apvažiavo ir patikrino gyvulių aptvarus. Jo piemuo yra elektrinis ir dar pastiprintas, jis tikrai nebuvo sugedęs. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas be jo, jis nedalyvavo jo surašyme. Jis jokio šaukimo negavo, nebuvo kviestas į policiją. Vaikščiodamas po komisariatą buvo užėjęs į tyrėjo kabinetą, tačiau neturėjo laiko. Protokolas su jo paaiškinimu jau buvo surašytas.

Nukentėjusysis S. T. parodė, kad pažįsta L. G. seniai, nes jis yra stambus ūkininkas. 2017 m. lapkričio 6 d. ryte, apie 8.30 val., gyvuliai atėjo į Severėnų kaimą. Tą rytą jis per savo namų langą pamatė, kad pareina gyvuliai. Jų galėjo būti apie 50-60. Jie atėjo iš Ruškos kaimo pusės, ėjo ne pagrindiniu keliu ir pasuko į jų pusę. Iš pradžių gyvuliai ilgai buvo Kairio ganykloje, pamiškėje gulėjo 3-4 valandas. Paskui gyvuliai pakilo ir subėgo į jo sugyventinės pievą (ganyklą), kurioje buvo pasėtas pirmametis įsėlis ir jį ištrypė. Kaimynas atėjo ir padėjo tuos gyvulius išvaryti į B.ganyklą. Pavakaryje atvažiavo 2 policijos pareigūnai, kurie žiūrėjo gyvulių numerius, švietė ir vieno gyvulio numerį užsirašė, nes jis buvo 2 metrų atstumu ir matė. Žmona iškvietė policiją dėl palaidų gyvulių. Seniūnija ieškojo L. G., tačiau jo nerado, nes jis buvo išvykęs. Visų žmonių gyvuliai tuo metu jau buvo tvartuose, todėl jis nusprendė, kad gyvuliai L. G.. L. G. atvyko, kai jau buvo pradėję temti, tamsu dar nebuvo. Jis matė, kad gyvulius L. G. nuvarė link Palentinio, Beržės. G. važiavo su mašina iš paskos, o jo darbuotojas varė gyvulius. Yra tikras, kad gyvuliai buvo G.. Jeigu ne G.gyvuliai, tai kam jis juos varė. Jis neatsimena ar tuo metu sakė G. apie padarytą žalą. Policijos darbuotojai fotografavo ir nuotraukoje matosi, kad jo ganykla yra ištrypta, matosi gyvulių pėdos. Po įvykio buvo atvažiavęs L. G., apžiūrėjo dirvas, tačiau nepamena ką jis kalbėjo. Su juo anksčiau buvo problemų dėl purškimo, nes šalia yra jo sugyventinės žemė. G. jam nesakė, kad yra neatsiskaitęs, o pats neatsimena ar su juo atsiskaitė prieš 8-10 metų už plokščių iškėlimą. Įsėlis šiai dienai yra aptvertas su vieta, tačiau nėra pajungtas piemuo. Gyvuliai vielą nutraukė iš kitos pusės ir subėgo į pievą, kurioje buvo įsėlis. Įsėlį jis nupjovė du kartus, po to kai žemė buvo sausesnė, jis buvo trumpam įleidęs savo gyvulius ganytis. Gyvuliai buvo išvaryti iš tos ganyklos kol pareigūnai atvažiavo. Prašo priteisti 50 eurų žalą už ištryptą įsėlį.

Liudytojas T. apskrities VPK Šilalės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjas Marius Baltikauskas parodė, kad iš S. T. gavo pranešimą, jog Severėnų kaime yra palaidi galvijai. Atvyko į minėtą kaimą ir matė ištryptą kelią, pievas, po to paėjus toliau nuo T. namų apie pusę kilometro link Beržės kaimo, pamatė pievoje apie 40 ar daugiau karvių. T. įtarė, kad karvės gali būti L. G., nes tokiu laiku aplinkui besiganančių daugiau nėra. Jie nuėjo prie galvijų, bandė įžiūrėti jų numerius, tačiau tuo metu atvažiavo L. G. su dar vienu vyriškiu. Jau buvo prietema, o už pusvalandžio sutemo. Kol jis kalbėjosi su G., tas vyriškis nusivarė gyvulius. Nebuvo net kalbos, kad tai kažkieno kito gyvuliai. L. G. neneigė, kad ne jo gyvuliai, žadėjo atlyginti žalą, jeigu ji padaryta. Jis nežino kur G. laikė galvijus. Jis nevažiavo apžiūrėti G. aptvarų, nes suprato, kad G. pripažino, kad gyvuliai yra jo. Net minties nebuvo, kad gyvuliai galėtų priklausyti kažkam kitam. Jis matė, jog pasėlis buvo ištryptas. Tą vakarą jis dirbo kartu su kolega Šliažu ir paėmė iš nukentėjusiojo pareiškimą.

Liudytojas T. apskrities VPK Šilalės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas Gintautas Martinkus parodė, kad 2017 m. lapkričio 8 d. L. G. surašė protokolą dėl netinkamai prižiūrimų galvijų, nes jie išėjo iš jo aptvaro į T. pirmą įsėlį ir padarė jam 50 eurų žalą. L. G. buvo atėjęs į komisariato patalpas, ir jis pamatęs G. pasivadino pas save į kabinetą protokolui surašyti. Jis prašė paaiškinti aplinkybes, tačiau G. kaip visada pradėjo reikšti įvairias pretenzijas. Sakė „gaudykit vagis, užsiimkit rimtesniais reikalais“. Nurodė, kad jam T. yra skolingas ir jis žalos neatlygins. L. G. atsisakė pasirašyti ant protokolo. Įvykio metu, jam net nekilo mintis, kad kitų žmonių galvijai buvo išėję, nes G. neneigė, kad jo galvijai. Jis ir nusiginė tuos gyvulius. Jei tuo metu būtų kilęs klausimas dėl gyvulių savininko, jie būtų ieškoję kam priklauso gyvuliai. Tačiau G. nesiginčijo, kad gyvuliai ne jo.

Liudytojas P. K. parodė, kad nuo 2017 m. birželio mėnesio dirba pas L. G., tačiau šiuo metu serga ir turi nedarbingumo pažymėjimą. 2017 m. lapkričio 6 d. jis dirbo pas L. G.. Minėtą dieną jis buvo pas L. G. namuose Beržės kaime. L. G. jo paprašė padėti parvaryti gyvulius, sakė, kad gyvuliai yra išėję. L. G. laiko apie 200 melžiamų karvių, prieauglių. Jis kartu su G. nuvažiavo prie tų karvių. Karvės buvo nuėjusios apie keturis kilometrus, jų buvo apie 60. Tos karvės buvo ne G. ganykloje. Ten nuvykęs, jis matė policijos pareigūną, dar kažkokį žmogų, o pats sėdėjo mašinoje. Kai Leonas pakalbėjo su pareigūnu, jis padėjo parvaryti karves, o Leonas važiavo su mašina. Karves parvarė pas Leoną į fermą, jau buvo pritemę. Jis nežino ar tie gyvuliai buvo L. G.. Gyvuliai turėjo numerius, tačiau jis netikrino numerių. Tą vakarą jis išvažiavo į savo namus už 3 kilometrų. Po to nieko nebegirdėjo apie tas karves. Jis pas G. tvarte šerdavo gyvulius, o į ganyklas retai nueidavo. Lapkričio 6 d. karvės būdavo dar ganykloje. Ganyklos būdavo aptvertos. Jis pats nekalbėjo su policijos pareigūnais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo, dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nustatyta, jog L. G. 2017 m. lapkričio 8 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, kuriame nurodyta, jog jis, 2017 m. lapkričio 6 d. apie 12 val. Šilalės r., Severėnų k., savo gyvulių ganykloje ganė ūkinius gyvūnus (karves) ir neužtikrino, kad jie neišeitų iš jo žemės valdos, kurioje jie buvo laikomi, ribų, todėl jie prasibrovę į S. T. priklausančias pievas, t. y. į pirmametį įsėlį, jį ištrypė tuo pastarajam padarydami 50 eurų turtinę žalą. Tokiais veiksmais, t. y. netinkamai laikydamas ūkinius galvijus, L. G. pažeidė Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. DĮV-1208, V straipsnio 23 punkto reikalavimus.

2017 m. lapkričio 13 d. nutarimu L. G. paskirta administracinė nuobauda ANK 346 straipsnio 4 dalies pagrindu - 150 Eur bauda.

ANK 346 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta žala asmens sveikatai ar turtui. Ši norma yra blanketinė, konkrečiu atveju ji nukreipia į Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. DĮV-1208, kuriuo patvirtintos gyvūnų laikymo Šilalės rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyklės. Šių taisyklių 23 punkte įtvirtinta, jog ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.

Nors nagrinėjamu atveju L. G. neigia savo kaltę, nurodydamas, kad S. T. pievą ištrypė ne jam priklausantys galvijai (karvės), nes jo visi gyvuliai buvo aptvare ir nebuvo niekur išėję, tačiau, tokius L. G. argumentus paneigia byloje surinkti įrodymai, nukentėjusiojo S. T., liudytojų P. K., Gintauto Martinkaus, Mariaus Baltikausko parodymai, kurie dėl esminių bylos aplinkybių sutampa ir vieni kitiems neprieštarauja, bei iš dalies paties L. G. prieštaringi teismo posėdžio metu duoti parodymai.

Liudytojai policijos pareigūnai Gintautas Martinkus ir Marius Baltikauskas teismo posėdžio metu nurodė, jog į įvykio vietą atvykęs L. G. iš esmės savo kaltę pripažino. L. G. neneigė ir nesiginčijo, kad gyvuliai, ištrypę S. T. pirmą įsėlį, priklauso jam. Kaip nurodė M. Baltikauskas, L. G. net žadėjo atlyginti žalą, jeigu ji padaryta. Abejoti policijos pareigūnų parodymų patikimumu ir objektyvumu, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Jų parodymai teisminio nagrinėjimo metu yra aiškūs, konkretūs, nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys. Nesiremti minėtų liudytojų parodymais, nors jie ir yra policijos pareigūnai, ir juo labiau jų nevertinti nėra pagrindo. Vien aplinkybė, jog liudytojai yra policijos pareigūnai, jų parodymų kaip įrodymų, jų patikimumo, savaime neeliminuoja. Pastebėtina ir tai, jog abejoti liudytojų Mariaus Baltikausko ir Gintauto Martinkaus parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes byloje nėra jokių duomenų, kad minėti liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Taip pat nėra jokių duomenų, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Policijos pareigūnų nurodytą aplinkybę, jog įvykio metu kažkokių abejonių ar ginčo dėl gyvulių priklausomybės nebuvo, patvirtina ir tolimesni L. G. veiksmai, t. y. jis su savo darbuotoju tuos gyvulius nusiginė su savimi.

Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto L. G. paaiškinimų objektyvumu teismas turi pagrindo abejoti. L. G. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Įvykio vietoje jis pripažino, kad gyvuliai (karvės) priklauso jam, tačiau tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu jis tvirtina, jog ne jo gyvuliai ištrypė S. T. įsėlį. Kaip matyti iš 2017 m. lapkričio 8 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės r. policijos komisariato tyrėjo Gintauto Martinkaus tarnybinio pranešimo, 2017 m. lapkričio 8 d. surašant administracinio nusižengimo protokolą, L. G. atsisakė ant jo pasirašyti, motyvuodamas tuo, kad jis nesijaučia padaręs pažeidimą, nes jo karvės iš jo ganyklos išėjo netyčia ir tai pasitaiko ne tik jam vienam. Taigi, iš esmės L. G., net po dviejų dienų po įvykio, pripažino, kad gyvuliai, ištrypę įsėlį, priklauso jam. Jis tiesiog nesijautė kaltas padaręs nusižengimą, nes karvės išėjo netyčia. Pažymėtina, jog L. G. nenuoseklus ir duodamas parodymus apie gyvūnų nusivarymą. Iš pradžių teismo posėdžio metu L. G. aiškino, jog gyvuliams pradėjus eiti Varnių link, jis automobiliu važiavo gyvuliams iš paskos. Juo pavarė už Palentinio kaimo ir paliko pievose, o ryte suprato, kad gyvuliai ne jo. Tačiau tokią L. G. versiją paneigė liudytojo P. K. parodymai. Pastarasis teisme paaiškino, jog jis kartu su L. G. nuvažiavo į Severėnų kaimą prie išėjusių gyvulių. Jis padėjo G. parvaryti tuos gyvulius į L. Po P. K. liudijimo, L. G. šiek tiek pakeitė savo parodymus, nurodydamas, jog iš tikrųjų gyvulius iš Severėnų kaimo parsivarė į savo fermą, tačiau ryte pamatęs, kad ne jo gyvuliai, išleido juos ir jie nuėjo į Telšių rajoną. Tačiau ir šiuo klausimu L. G. paaiškinimai prieštaringi, nes jis teigia ryte po įvykio supratęs, kad gyvuliai ne jo, kai tuo tarpu po įvykio praėjus kelioms dienoms nuvykęs į policijos komisariatą, pareigūnui nurodė, kad jo karvės iš ganyklos išėjo netyčia. Be to, nukentėjusysis S. T. nurodė, jog po įvykio L. G. buvo atvažiavęs apžiūrėti gyvulių ištryptos dirvos. To neneigė ir pats L. G.. Taigi kyla pagrįstas klausimas, kam važiuoti pažiūrėti kokią žalą padarė gyvuliai, jei, kaip teigia pats L. G., dar ryte po įvykio jis suprato, jog gyvuliai ne jo.

Teismas taip pat turi pagrindą abejoti L. G. įrodymų patikimumu dar ir dėl to, jog, duodamas parodymus teisme jis tvirtino, jog nedalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą, tačiau posėdžio metu, po policijos pareigūno surašiusio administracinio nusižengimo protokolą liudijimo, pripažino, jog vis dėl to buvo tyrėjo kabinete, tačiau pasirašyti ant protokolo atsisakė. Toks L. G. parodymų keitimas posėdžio metu vertintinas kritiškai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas L. G. aiškina, jog nėra įrodyta, kad gyvuliai (karvės), ištrypę nukentėjusiojo pirmą įsėlį yra jo, vertintina kaip pažeidėjo gynybos versija ir siekimas išvengti administracinės atsakomybės už šį teisės pažeidimą.

L. G. veikoje yra visi būtini administracinio nusižengimo pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį požymiai. Šioje teisės normoje numatyto nusižengimo sudėtis yra materiali – tai reiškia, kad administracinė atsakomybė už šį nusižengimą kyla tik tada, kai byloje yra nustatoma ne tik veika, bet ir jos padariniai bei priežastinis ryšys tarp jų. Teismas laiko, jog byloje esančių įrodymų visuma, nustatyta, jog dėl L. G. neveikimo – jo laikomų gyvulių (karvių) nepriežiūros, S. T. patyrė turtinę žalą. Į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina faktą, jog pasileidę gyvuliai ištrypė S. T. pievą, padarydami jam turtinę žalą. Tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog dėl to patyrė 50 eurų turtinį nuostolį. Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatytas pats žalos padarymo faktas ir tai, kad žalą padarė būtent L. G. gyvuliai. L. G. versija, jog S. T. pievą ištrypė jo paties laikomi gyvuliai, nepatvirtinta jokiais įrodymais.

Nukentėjusysis S. T. teismo posėdžio metu prašė iš L. G. priteisti 50 Eur turtinę žalą. Šioje byloje teismas tikrina Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2017 m. lapkričio 13 d. priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Minėtu nutarimu žalos atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas, taigi nukentėjusiojo S. T. prašymas priteisti žalą paliekamas nenagrinėtas. Nukentėjusysis informuojamas, jog jis turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, jog 2017 m. lapkričio 13 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 93ANN-128484995-17 yra priimtas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, pakankamai įsigilinus į įvykio aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai ištyrus įvykio aplinkybes, padarius surinktų įrodymų visumą atitinkančią išvadą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl panaikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

skundo netenkinti.

2017 m. lapkričio 13 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 93ANN-128484995-17, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Daina Dyburienė