Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-12-02 · Civilinė byla Nr. 2A-1037-302/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-02
Bylos Nr.
2A-1037-302/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Petras Jaržemskis, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
T. C., G. Z.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1037-302/2009Procesinio sprendimo kategorijos 30.10; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Petro Jaržemskio ir Tatjanos Žukauskienės,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,dalyvaujant ieškovei J. S. , jos atstovui adv. Sigitui Gedvilui,atsakovėms T. C. ir G. Z. ,vertėjai Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovių T. C. ir G. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovėms T. C. , G. Z. dėl pripažinimo teisės atlikti garažo rekonstrukciją, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J.S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai teisę į ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pagal parengtą projektą be bendraturčių atsakovių T. C. ir G. Z. sutikimo.

Nurodė, kad jai ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (bendras plotas 0,0690 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo po 172/690 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovėms, 364/690 dalis priklauso ieškovei. Žemės sklype yra šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, taip pat ieškovei nuosavybės teise priklausantys ūkinis pastatas (garažas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 23,29 kv. m., ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 12,67 kv.m. 2008 01 08 su projektuotoju Mindaugu Miškiniu sudarė projektavimo sutartį dėl minėtų pastatų rekonstrukcijos, kurios pagrindu parengtas rekonstrukcijos projektas. Rekonstrukcijai atlikti reikalingas bendraturčių sutikimas. Atsakovės, nenurodydamos priežasčių, sutikimo neduoda, taigi ieškovė negali atlikti rekonstrukcijos darbų. Parengtas projektas nepažeidžia atsakovių teisių ir teisėtų interesų, kadangi ieškovė iš esmės tik keičia statinių stogą bei įrenginėja langus.

Atsakovės T.C. ir G. Z. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad iš pradžių būtina nustatyti ūkinių pastatų naudojimosi tvarką arba atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir tik po to vykdyti statybas. Atsakovėms pasiūlius ieškovei notariškai patvirtinti pastatų naudojimosi tvarką, ieškovė pasiūlymus atmetė.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino J. S. teisę į pastato-ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato-ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pagal pateiktą projektuotojo Mindaugo Miškinio 2008 m. spalio mėn. objekto Nr.08/01-120-TP-SK-1 techninį projektą be bendraturčių T. C. ir G. Z. sutikimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad numatomam 6,27 m aukščio vieno aukšto su mansarda rąstiniam ūkiniam pastatui, kuris po rekonstrukcijos bus aukštesnis, iš esmės keičiama statinio fasado išvaizda, privalomos statinio projektavimo sąlygos, nustatančios statinio architektūros ir statybos sklypo urbanistinius reikalavimus (Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 29.2 p.), o šioms sąlygoms gauti reikalingas atsakovių sutikimas, siejamas su bendrąja daline nuosavybe, kurios objektas – žemės sklypas, esantis Širvintų g. 55, Vilnius, valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu.

Teismas konstatavo, kad perstatomas ūkinis pastatas iš esmės neužima didesnio užstatymo ploto, t.y. statomas ant tų pačių pamatų, todėl bendrai naudojamas žemės sklypas dėl rekonstrukcijos nesumažės ir faktiškai nepažeis nusistovėjusios jo naudojimo tvarkos, atitinkamai nepažeis atsakovių naudojimosi žemės sklypu teisių.

Teismo vertinimu, bendraturčių T. C. ir G. Z. nesutikimas su rekonstrukcijos projektu grindžiamas reikalavimu nustatyti ir patvirtinti ūkinių pastatų naudojimosi tvarką, laikytinas nepagrįstu, nes Nekilnojamojo turto registre ieškovės ketinami rekonstruoti ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra savarankiški nekilnojamieji daiktai, kurie įregistruoti kaip ieškovės nuosavybė, todėl visa apimtimi valdymo naudojimosi ir disponavimo teisė jais priklauso tik ieškovei. Teismas sprendė, kad atsakovės nepateikė įrodymų, kad ieškovės rekonstruojamas statinys, kurio vieta žemės sklype yra ieškovės naudojamos gyvenamojo namo dalies pusėje, t.y. priešingoje pusėje nuo atsakovių naudojamos namo dalies, užstoja joms saulės šviesą.

Šalies argumentai

Atsakovės T.C. ir G. Z. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad ūkiniai pastatai, kurių unikalūs Nr. yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra ieškovės nuosavybė, todėl ieškinys pareikštas nepagrįstai, tokios teisės atsakovės atimti iš ieškovės negali. Apeliančių manymu, jokio leidimo iš jų ieškovės pastatų rekonstrukcijai nereikia, nes pagal Statybos techninio reglamento 1 grupę nesudėtingiems pastatams, statomiems ar rekonstruojamiems mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype rekonstruoja pastatus jai naudoti skirtoje žemėje, niekas neginčija žemės naudojimo tvarkos. Apeliantės nurodo, kad teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė iš pradžių vietoje buvusių ūkinių pastatų pastatė naują namą, o tik po to nusprendė įteisinti savavališką statybą per teismą.

Apeliantės nesutinka su teismo priteistu 2 000 Lt apmokėjimu už advokato atstovavimą teisme, prašydamos jį sumažinti, nes advokatas dalyvavo tik viename teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovės yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės: ieškovei nuosavybės teise priklauso 364/690 dalis, o atsakovėms - po 172/690 dalis šio žemės sklypo (b.l.15). Šiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo ½ dalis priklauso ieškovei ir po ¼ dalį - atsakovėms. Ieškovei nuosavybės teise priklauso ir du šiame žemės sklype esantys ūkiniai pastatai: 12,67 kv. m. ploto pastatas-ūkio pastatas (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtas indeksu 3I1p ir 23,29 kv.m ploto pastatas-ūkio pastatas (unikalus nr.1096-0043-1049), plane pažymėtas indeksu 4G1P. Ieškovė ketina atlikti šių dviejų ūkinių pastatų rekonstrukciją. Ieškovė 2008 01 08 su projektuotoju Mindaugu Miškiniu sudarė projektavimo sutartį (b.l.4), pagal kurią M. Miškinis parengė 2008 m. spalio mėn. objekto Nr.08/01-120-TP-SK-1 techninį projektą (b.l. 10-14, 35-44). Vilniaus m. savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas atsisakė parengti projektavimo sąlygų sąvadą ūkinio pastato rekonstrukcijai, nes ieškovės pateikti dokumentai neatitinka STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ reikalavimų – nėra žemės sklypo bendraturčių notariškai patvirtintų sutikimų (b.l. 84). Atsakovės atsisako ieškovei duoti Vilniaus miesto plėtros departamento nurodytą sutikimą.

Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinį reikalavimą bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui - bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui, naudojimui, disponavimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje - rekonstruoti pastatą, esantį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.

Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai nustato statytojo pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybai leidimą. Statinio projekto ir statinio projektavimo sąlygų rengimui statytojas privalo pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis). Būtent specialiosios teisės normos numato, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti pastatą ar jo dalį turi būti gautas iki pateikiant prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti, t.y. projektavimo metu. Bendraturtis apie numatomą rekonstrukciją gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti su statinio projektu, iš kurio galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kita). Nagrinėjamoje byloje ūkinio pastato techniniame projekte (b.l. 10-44) nurodyti priestato techniniai duomenys. Atsakovių nesutikimas su rekonstrukcijos projektu grindžiamas argumentais, siejamais su nuomone, kad jų sutikimo nereikia, o taip pat, kad statinys po rekonstrukcijos užstos joms saulę, tuo bus pažeistos jų teisės.

Pirmos instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad atsakovės nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą pastato rekonstrukcijai, motyvuodamos tuo, kad tokio pastato rekonstrukcijai žemės sklypo bendraturčio sutikimas nereikalingas. Aukščiau nurodytų įstatymo nuostatų analizė rodo, kad pastato rekonstrukcijai toks atsakovių kaip žemės sklypo bendraturčių sutikimas yra reikalingas, be tokio sutikimo Vilniaus miesto plėtros departamentas atsisakė parengti projektavimo sąlygų sąvadą ūkinio pastato rekonstrukcijai, ieškovė negali įgyvendinti savo kaip statytojos teisių, kurios jai numatytos Statybos įstatyme. Apeliacinio skundo argumentai, kad ūkinius pastatus, kuriuos ketina ieškovė rekonstruoti nuosavybės teise priklauso vienai ieškovei, o taip pat, kad bendrosios nuosavybės teise valdomas žemės sklypas yra padalintas tarp šalių dar 1986 metais, ieškovė rekonstruoja pastatus jai priskirtoje žemės sklypo dalyje, nekeičia faktinių duomenų, kad žemės sklypo atžvilgiu, nors jis ir buvo tarp šalių padalintas, šalys yra bendraturtės, nes sklypas valdomas šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise, ką patvirtina nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 15). Todėl pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 d. ginčijamas sutikimas pastato rekonstrukcijai yra reikalingas.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyr. specialistės Vladislovos Griešiuvienės pasirašytas 2008-08-20 raštas Nr. (010)11.56-1331 yra neinformatyvaus pobūdžio, joje nurodyta informacija nėra pagrįsta išanalizuotomis įstatyminėmis normomis ir poįstatyminiais aktais, be to, negali būti laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, nes pasirašytas neįgalioto asmens. Dėl nurodyto teismas pagrįstai juo nesivadovavo.

Taip pat teismas sprendė, kad nepagrįstas yra atsakovių nurodymas, jog rekonstruotas pastatas užstos joms saulę. Kadangi teismo argumentų dėl šios aplinkybės nepagrįstumo apeliantės neskundžia, kolegija dėl jo nepasisako.

Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu bendraturčiui gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybos leidimą. Kasacinio teismo suformuota praktika, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-1064/2003). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad pastato ar jo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Tokių motyvų bei pakankamų įrodymų padaryti tokias išvadas atsakovės nepateikė. Kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti atsisakymą duoti sutikimą nemotyvuotu ir trukdančiu bendraturtei įgyvendinti teisę į statybą.

Ieškovė yra galima statytoja. Realizuoti teisę į statybą ir tuo pačiu tapti statytoja ji turės galimybę tik gavusi projektavimo sąlygas ir leidimą statybai, todėl ieškovei jų dar negavus, teismas neturėjo pagrindo pripažinti jai teisę atlikti rekonstrukcijos darbus (Statybos įstatymo 3 straipsnis) pagal pateiktą į bylą Mindaugo Miškinio 2008 m. spalio mėn. techninį projektą. Ieškovė pradėjo statybos darbus dar netapusi statytoja, t.y. be leidimo tokiems darbams (VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. birželio 21 d. dėl ūkinio pastato pradėtų statybos darbų (b.l. 62). Teismo sprendimas leisti atlikti rekonstrukcijos darbus be bendraturčių sutikimo suteikė teisę ieškovei vykdyti statybos darbus, negavus statybos leidimo, todėl šioje konkrečioje byloje kolegija konstatuoja būtinybę patikslinti pirmos instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį, pripažįstant ieškovei teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą rekonstrukcijai be bendraturčių sutikimo. Toks patikslinimas iš esmės nekeičia sprendimo esmės, o sprendimas tik tampa tikslesnis ir aiškesnis bei atitinkantis Statybos įstatymo 3 straipsnio bei 20 straipsnio 2 dalyje numatyto bendraturčio sutikimo paskirtį – gauti projektavimo sąlygas ir leidimą pastato rekonstrukcijai.

Kolegija nesutinka su apeliančių argumentu, kad teismo priteistų 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba pirmos instancijos teisme, dydis per didelis ir jį reikėtų mažinti. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus (b.l. 45-46), iš kurių matyti, kad advokato paslaugos už procesinių dokumentų surašymą bei jos atstovavimą teisme jai kainavo 2 000 Lt. Toks išlaidų dydis mažesnis už Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį, be to jis atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje – bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl jo mažinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.), tačiau sprendimo revoliucinė dalis yra tikslinamą aukščiau nurodytu būdu.

Atmetus apeliacinį skundą iš apeliančių lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurias sudaro 11,20 Lt, į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, jį patikslinti išdėstant taip: „pripažinti J. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą rekonstrukcijai ūkinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo Mindaugo Miškinio 2008 m. spalio mėn. objekto Nr. 08/01-120-TP-SK-1 techninį projektą, be bendraturčių T. C. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. Z. , a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo“.

Priteisti iš T. C. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. Z. , a.k. (duomenys neskelbtini) po 5,60 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Petras JaržemskisTatjana Žukauskienė