- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-8-280/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- G. A.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinės
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos G. A. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 14d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1262-839/2009 pagal pareiškėjos G. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriui, J. S., R. S., A. S. dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ir globos skyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. A. prašė tėvą A. S., gim.1931-12-10, pripažinti neveiksniu ir jam nustatyti globą, ją paskirti A. S. globėja ir A. S. turto administratore bei pavesti jai administruoti jo turtą. Nurodė, kad Utenos rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-187-356/2009 dėl preliminarios gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atlikus jos tėvui ambulatorinę kompleksinę psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, paaiškėjo, kad tėvas A. S. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų (reikšmės) ir jų valdyti. Jam nustatyta kraujagyslinė demencija, lėtinė smegenų išemija, žalingas alkoholio vartojimas. Tėvo sveikata suprastėjo, kadangi jis piktnaudžiauja alkoholiu, dažnai tenka jį gydyti. Jis negali įgyvendinti savo teisių ir pareigų, rūpintis savo turtiniais, buitiniais reikalais.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjos G. A. pareiškimą atmetė.
Teismas sprendime nurodė, kad 2009 m. kovo 17 – balandžio 1 d. atlikus A. S., gimusio 1931 m. gruodžio 10 d., ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę (civilinėje byloje Nr. 2-187-356/2009), buvo pateikta teismo psichiatro ir teismo psichologo komisijos išvada, jog A. S. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Iš Utenos apskrities ligoninės A. S. gydymosi stacionare ligos istorijos, Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro A. S. asmens sveikatos istorijos matyti, kad A. S. turi įvairių sveikatos sutrikimų: tulžies pūslės akmenligė, gydytas plaučių uždegimas, skrandžio uždegimas, radikulitas, operuotas dėl storosios žarnos vėžio, konstatuota hipertonija, kraujagyslinė demencija. Teismas nurodė, kad neveiksnumo pripažinimo pagrindas yra asmens psichinės ligos arba silpnaprotystė, tačiau vien to, kad asmuo sirgtų tokia liga ar būtų silpnaprotis nepakanka, dar būtinas kitas elementas – kad dėl tokios ligos asmuo negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikoma, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais (žr. Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001). Todėl įstatymuose nustatytos išimtys, kurios leidžia apriboti žmogaus teises tam tikrais ypatingais atvejais, neturi tapti taisykle. Nagrinėjant neveiksnumo nustatymo klausimus svarbu įvertinti sutrikusios psichikos asmenų veiksnumo maksimalaus išsaugojimo principą, pagal kurį, atsižvelgiant į tai, kad gali egzistuoti įvairaus laipsnio nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti, kuris, be to, gali kisti. Visiškas sutrikusios psichikos asmenų teisinio veiksnumo atėmimas neturėtų būti neišvengiamas tokių asmenų teisinės apsaugos priemonių įgyvendinimo rezultatas. Vadovaudamasis Utenos apskrities ligoninės A. S. gydymosi stacionare ligos istorija, Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro A. S. asmens sveikatos istorija, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, nustatė, kad A. S. turi įvairių sveikatos sutrikimų, nevengia piktnaudžiauti alkoholiu. Šias aplinkybes taip pat patvirtino suinteresuoti asmenys, jas pripažįsta ir pats A. S. (b. l. 29–31, 67-69). Iš eksperto A. G. paaiškinimų (b. l. 68) bei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto nustatė, kad alkoholio vartojimas A. S. žalingas, todėl tai viena iš priežasčių suaktyvėti kraujagyslinei demencijai ir ypač sutrikdo gebėjimą suprasti ir valdyti savo veiksmus. Tačiau ekspertas paaiškino, kad šios ligos gydymas yra galimas ir ją galima pristabdyti, o tam būtina priežiūra. Tai patvirtina ir Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus A. S. socialinė charakteristika, iš kurios matyti, kad įprastinėje aplinkoje A. S. suvokia savo veiksmus ir juos valdo (b. l. 60). Teismo posėdžio metu ir pokalbio eigoje A. S. pakankamai aiškiai ir orientuotai kalba ir elgiasi. Teismas nurodytų visų nustatytų aplinkybių pagrindu, įvertinęs pakankamai senyvą A. S. amžių, padarė išvadą, kad jam reikalinga priežiūra ir gydymas, o nurodytos nustatytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo neabejotinai išvadai, kad A. S. turi tokių psichikos sutrikimų, dėl kurių jis negali (nesugeba) suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjos prašymą tenkinti ir jį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja G. A. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, A. S., gim.1931-12-10, pripažinti neveiksniu ir jam nustatyti globą, ieškovę G. A. paskirti A. S. globėja ir A. S. turto administratore bei pavesti jai administruoti jo turtą. Nurodo, kad Utenos rajono apylinkės teismas, priimdamas 2009 m. liepos 14d. sprendimą, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl asmenų pripažinimo neveiksniais, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Nagrinėjant Utenos rajono apylinkės teisme civilinę bylą Nr. 2-187-356/2009 dėl preliminarios gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia jos tėvui buvo paskirta kompleksinė teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė (CPK 466 str.). Atlikus ekspertizę, ekspertų buvo nustatyta, kad tėvas negali suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Jam buvo nustatyta kraujagyslinė demencija, žalingas alkoholio naudojimas, lėtinė smegenų išemija. Jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, rūpintis savo buitiniais poreikiais, taip pat įgyvendinti savo teisių ir pareigų. Siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti faktiškai neveiksnaus tėvo A. S. teises ir interesus, yra būtina pripažinti jį neveiksniu (CK 2.10 str.), nustatyti jam globą ir paskirti globėją (CK 3.238; 3.242 str.) bei paskirti jo turimam turtui administruoti — administratorių. Kiekvienas išprusęs žmogus supranta, kad lėtinė smegenų išemija, kraujagyslių demencija yra ligos, kurios nepagydomos ir progresuojančios. Teismas turi vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 str.). Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas A. G. patvirtino, jog šios ligos nepagydomos, jas galima tik pristabdyti. CK 2.10 str. nustato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Šiame straipsnyje numatyti fizinio asmens pripažinimo neveiksniu pagrindai. Pirmas iš jų – tai asmens psichikos liga ar silpnaprotystė. Šiuos faktus gali nustatyti tik teismo psichiatrinė ekspertizė, kuri šioje byloje yra atlikta. Antras kriterijus – asmens galėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ne bet kuris psichikos sutrikimas ir psichikos ligos forma yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu. Į klausimą, ar asmuo gali suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, taip pat turi būti atsakyta teismo psichiatrinės ekspertizės išvadoje. Tačiau pripažinti asmenį neveiksniu, atsižvelgdamas teismo psichiatrinės ekspertizės išvadą, gali tik teismas. Utenos rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į teismo psichiatrinės ekspertizės išvadą, neturėdamas medicininių žinių ignoravo ekspertizės išvadą, nesiaiškino šios bylos dviem aspektais: ar jos tėvo liga yra psichikos liga ar tai silpnaprotystė, ar tai yra psichikos sutrikimas (eksperto negalima klausti, asmuo veiksnus ar ne). Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nagrinėjamos ypatingąja teisena tvarka (CPK 465–469 straipsniai). Ekspertas teismo posėdžio metu aiškino, kokie yra jos tėvo ligos požymiai, kad jis atsimena tai, kas buvo prieš daugelį metų, tačiau šiuo metu jis nesuvokia savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti (tai padaryti tėvui yra keblu).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys, jo vaikai J. S., A. S., A. S. vaikai, ir A. S. sutuoktinė R. S. prašo pareiškėjos apeliacinį skundą tenkinti ir neprieštarauja, kad A. S. pripažinti neveiksniu ir būtų jam nustatyta globa, o pareiškėja G. A. būtų paskirta A. S. globėja ir jo turto administratore bei pavesta jai administruoti A. S. turtą. Visi vienodai nurodo, kad A. S. sveikata žymiai pablogėjo jau daugiau kaip prieš 10 metų, kai jis ėmė nuolat dideliais kiekiais vartoti alkoholį, o pats vengia kreiptis pagalbos į medikus, kad nustotų piktnaudžiauti alkoholiu. Jis prisimena tai, kas buvo jo jaunystėje, savo tremtį į Sibirą, prisimena, kas buvo prieš 30 metų, bet sunkiai orientuojasi dabartyje, pats to nesuvokdamas. Dėl to visa šeima patiria daug nepatogumų. Svetimi žmonės naudodamiesi tuo, jį apgaudinėja, o šeima patiria nepatogumus. Dėl šių priežasčių būtina pripažinti jį neveiksniu, juo reikia rūpintis, globoti ir apsaugoti bei apginti jo teises ir interesus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Nustatytos faktinės aplinkybės
2009 m. kovo 17 d. – balandžio 1 d. ambulatorine A. S., gim. 1931 m., teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės, kurią atliko teismo psichiatras A. G. ir A. G., teismo psichologė ekspertė, aktu nustatyta, kad A. S. 2008 m. rugsėjo 30 d. diagnozuota koronarinė širdies liga, išeminė-dilektacinė kardiomiopatija, lėtinė galvos smegenų išemija. 2009-02-09 diagnozuota pradinė nepatikslinta demencija. Kartais A. S. praranda orientaciją vietoje. Nustatyta, kad A. S. linkęs stipriai piktnaudžiauti alkoholiu. Polinkis vartoti alkoholį liudija apie stiprią asmenybės dezorganizaciją bei valios sferos nykimą Iškelta alkoholinės demencijos diagnozės galimybė. Konstatuota, kad ekspertizės atlikimo metu (2009 m. balandžio 1 d. A. S. dėl kraujagyslinės demencijos ir žalingo alkoholio vartojimo negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.
2009-06-18 Utenos rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyrius konstatavo, kad aplankius A. S. jo namuose (duomenys neskelbtini) k., Utenos rajone, ir su juo bendraujant nesijautė atminties sutrikimų, dezorientacijos laike ir vietoje, mintis reiškė aiškiai.
Dukra G. A. teismui nurodė, kad tėvais nuolat girtauja, o ekspertas A. G. nurodė, kad atminties sutrikimai gali būti nuo alkoholio vartojimo. Labiau A. S. orientuotas savo aplinkoje, o daugiau – svetimoje. Pats A. S. pripažino, kad anksčiau daug gerdavo, dabar geria mažiau, nes trūksta tam pinigų ir sveikatos.
Byloje nustatyta, kad pareiškimas dėl A. S. pripažinimo neveiksniu pareikštas po to, kai A. S. Utenos rajono apylinkės teisme pareikštas ieškinys dėl sutarties pripažinimo galiojančia, kurioje ieškovai R. M. ir R. M. ieškiniu atsakovams R. S. ir A. S. prašo pripažinti galiojančia 2005-04-15 sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Utenoje, t. y. prašo pripažinti gyvenamojo namo pirkimą–pardavimą, dėl kurios susitarė su A. S. Atsiliepimu į ieškinį atsakovai R. S. ir A. S. su reikalavimu nesutinka, nors neneigia, kad pinigus gavo, kad ieškovai namą įrengė. 2008-10-09 nutartimi šios bylos nagrinėjimas sustabdytas, kol bus išnagrinėta A. S. sutuoktinės R. S. 2008-07-22 iškelta civilinė byla atsakovams R. M., R. M. ir A. S. dėl preliminarios gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo 2005-04-15 sutarties pripažinimo negaliojančia. Šioje byloje teismui buvo pateiktas Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2009-01-08 A. S. atlikto psichologinio ištyrimo išvada, kad A. S. būdinga stipriai išreikšta demencija bei asmenybės dezorganizacija, jam būdingi intelektinių funkcijų netolygumai, kai tuo tarpu orientacija laike bei erdvėje taip pat ir atminties funkcijos yra patenkinamos. Po šios išvados gavimo teismas paskyrė ekspertizę, kurios akto pagrindu ir prašoma A. S. pripažinti neveiksniu. Paminėtos bylos nagrinėjimas sustabdytas Utenos rajono apylinkės teismo 2009-05-15 nutartimi iki bus išspręstas A. S. veiksnumo(neveiksnumo) klausimas.
Teisiniai argumentai
CPK 467 str. 5 dalis nustato, kad nagrinėdamas bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, teismas pareiškėjo prašymu ar savo iniciatyva gali aiškintis aplinkybes, ar nėra pagrindo asmens veiksnumą apriboti. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu, tačiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumą apriboti, teismas priima sprendimą fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu, kaip numato CPK 468 str. 2 d.
Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o CK 2.10 straipsnio 1 dalies ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu.
Teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas tokiu sunkiu, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog asmeniui reikalinga globa, todėl tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį neveiksniu.
Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Pirmiau nurodytos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnio nuostatos dėl prievartinio psichikos sutrikimų turinčio asmens hospitalizavimo sąlygų (realios grėsmės, kad sunkia psichikos liga sergantis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimas) taip pat laikytinos tomis gairėmis, į kurias turėtų atsižvelgti teismas, vertindamas asmens galėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti pobūdį.
Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes negalima daryti išvados, kad A. S. dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tačiau pagal CK 2.11 str. 1 d. A. S. turi būti apribotas civilinis veiksnumas, nes neginčijamai nustatyta, kad A. S. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, ką jis jau pripažįsta ir pats. Alkoholiu A. S. piktnaudžiauja jau seniai. Kaip matyti, dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais A. S. realizuoja turimą turtą, gautus pinigus prageria, kaip nurodė jo šeimos nariai.
Utenos rajono apylinkės teismas, išsiaiškinęs bylos aplinkybes, turėjo teisę savo iniciatyva pripažinti A. S. ribotai veiksniu. Jeigu A. S. nustos piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, bus pagrindas, jo paties ar paskirto rūpintojo pareiškimu teismui priimti sprendimą panaikinti priimamą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str., CK 2.11 str. 1 d.
nusprendžia:
Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: apriboti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, veiksnumą dėl šio asmens piktnaudžiavimo alkoholiu.
Pavesti Utenos rajono apylinkės teismui pradėti bylos dėl rūpybos A. S. nustatymo, rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.