- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-14
- Bylos Nr.
- e2YT-3170-669/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-77-3-00080-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Pareiškėjas
- L. L.
- Suinteresuotas asmuo
- I. O.
- Kategorijos
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. O.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė B. R. palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.
2.1. B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos nebuvo sudariusi, tačiau buvo susilaukusi vieno vaiko – dukros I. O., gimusios (duomenys neskelbtini). Pareiškėja L. L. (toliau – Pareiškėja) yra B. R. anūkė ir suinteresuoto asmens I. O. dukra.
2.2. B. R. priklausė nekilnojamieji daiktai: 23/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 23/100 dalys kitų statinių, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Prieš pat Pareiškėjai su šeima apsigyvenant pas B. R. gyvenamasis namas turėjo tris savininkus: M. B., M. M. ir B. R.. M. B. su sūnumi A. B. faktiškai asmeniškai naudojosi sekančiomis gyvenamojo namo patalpomis, kurių indeksai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), M. M. – gyvenamojo namo patalpomis, kurių indeksai (duomenys neskelbtini), o B. R. – gyvenamojo namo patalpomis, kurių indeksai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kitomis gyvenamojo namo patalpomis M. B., M. M. ir B. R. naudojosi bendrai.
2.3. (duomenys neskelbtini) mirė B. R. sesuo M. M., kurios palikimą priėmė sūnėnas V. R., kuris žodiniu susitarimu Pareiškėjai ir jos šeimai leido naudotis gyvenamojo namo patalpomis, kurių indeksai (duomenys neskelbtini).
2.4. (duomenys neskelbtini) B. R. sudarė testamentą, pagal kurį ji visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris jai priklausys jos mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka vaikaitei Pareiškėjai. Šį B. R. testamentą pavirtino (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarė A. V. (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
2.5. B. R. mirė (duomenys neskelbtini). Ją palaidojo ir kapavietės sutvarkymu rūpinosi Pareiškėjos šeima. Pareiškėja, kuri nuo (duomenys neskelbtini) metų jau gyveno su močiute jos nuosavybės teise priklausiančiame name, po jos mirties su šeima taip liko gyventi B. R. priklausančioje gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalyje. Po močiutės B. R. mirties Pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė iš karto po palikimo atsiradimo dienos, šį turtą pradėdama valdyti. Taigi, B. R. jos mirties dieną priklausė sekantis nekilnojamasis turtas: 23/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), 0,5400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,2200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,2400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Palaidojus močiutę, Pareiškėja sutvarkė gyvenamojo namo kambarį, kuriuo naudojosi močiutė B. R. asmeniškai nuo Pareiškėjos šeimos, perėmė močiutei priklausančius namų apyvokos daiktus, likusias pinigines lėšas bei dokumentus. Močiutei B. R. priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalyje Pareiškėja gyveno ir po močiutės mirties iki (duomenys neskelbtini), tačiau iki pat šiol prižiūri močiutei B. R. priklausančias gyvenamojo namo patalpas. Taipogi Pareiškėja su savo šeima nuo pat močiutės B. R. mirties iki šiol dirba ir prižiūri B. R. priklaususius žemės sklypus.
2.6. Pareiškėja į notarą dėl močiutės B. R. palikimo nesikreipė per tris mėnesius nuo močiutės B. R. mirties todėl, kad manė, jog notaras sutvarkys palikimo priėmimo dokumentus bet kada, nes Pareiškėja močiutės B. R. palikimą faktiškai valdė nuo pat pirmos dienos po močiutės B. R. mirties.
3. Suinteresuotas asmuo I. O. atsilipdama į pareiškimą, sutinka su pareiškimo reikalavimais ir siūlo teismui pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
4. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
5. Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos močiutė B. R., kuri yra suinteresuoto asmens I. O. mama, mirė (duomenys neskelbtini). Jos palikimą sudaro 23/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), 0,5400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,2200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,2400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
6. Mirus B. R., pareiškėja liko gyventi jos namo dalyje, perėmė ten esančius namų apyvokos daiktus, likusias pinigines lėšas bei dokumentus (velionių tėvo, mamos ir brolių, buto bei kitus dokumentus), prižiūrėjo ir dirbo žemės ūkio sklypus. Tai, kad likusį turtą po B. R. mirties pareiškėja prižiūri ir rūpinasi, patvirtina pateikti komunalinių patarnavimų apmokėjimo kvitai, Valstybinės įmonės registrų centro pažyma apie Pareiškėjos buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji realiai yra palikimą priėmusi ir nepertraukiamai valdo jį po močiutės mirties. Tai, kad ji turi tokią teisę realizuoti, patvirtina (duomenys neskelbtini) B. R. sudarytas testamentas, pagal kurį ji visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris jai priklausys jos mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, palieka vaikaitei Pareiškėjai (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
7. Pareiškėjos, suinteresuoto asmens I. O. bei palikėjos giminystės ryšį patvirtina asmens gimimo liudijimai, pareiškėjos santuokos liudijimas, testamentas.
8. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą.
9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (žr. sprendimo 9 punktas).
11. Minėti pareiškėjos veiksmai įrodo, kad pareiškėja siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtą saugojo ir juo rūpinosi, tokie jos veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėja po B. R. mirties, priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.
12. Pareiškėja su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t. y. pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad po B. R. mirties palikimą priėmė Pareiškėja. Kadangi Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, Pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad L. L. galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė B. R. palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas tam, kad būtų galima susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.