Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Valentinos Strokinienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga Nr. 1-3133-271/2016, kurioje

1) 2009-10-06 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 5 mėnesiams, bausmė atlikta, teistumas išnykęs,

kaltinama nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ji 2016-12-01 apie 17.00 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1.50 % promilių), Vilniuje, Didžioji g. 30, iš parduotuvės "Baldinini" atvirai paimdama nuo lentynos pasikėsino pagrobti 449,99 Eur vertės vyrišką odinę rankinę (duomenys neskelbtini) ir 359 Eur vertės vyrišką odinę rinkinę (duomenys neskelbtini) ir matant parduotuvės darbuotojam išbėgo, tokiu būdu pasikėsino atvirai pagrobti UAB "ARMINTA" 808,99 Eur vertės priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes buvo sulaikyta praeivių tuoj pat po nusikaltimo padarymo,

tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.

Kaltinamosios S. J. kaltė grindžiama jos pačios prisipažinimu ir duotais parodymais, liudytojo G. P. parodymais, parodymais, kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamoji S. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad vakar vakare (2016-12-01) eidama Senamiesčiu ir žiūrėdama į parduotuvių vitrinas, pamatė, kad per vienos iš esančių parduotuvių stiklines duris matosi, kad netoli įėjimo durų, įeinant į parduotuvę iš karto dešinėje pusėje yra lentyna, ant kurios padėtos juodos spalvos rankinės. Pamačiusi, kad prie durų nėra pardavėjo, kuris tuo metu buvo parduotuvės gale, už prekystalio, greitai užėjo į parduotuvę ir iš karto iš paminėtos lentynos paėmė vieną rankinę, norėjo išbėgti, bet čia pat sugalvojo, kad pavogs dar vieną. Kai paėmė kitą, užkabino batą, jis nukrito, ją pastebėjo pardavėjas ir puolė link jos, o ji, numetusi vieną rankinę parduotuvėje ant grindų, puolė bėgti iš parduotuvės. Pardavėjas vijosi iš paskos, girdėjo, kaip jis šaukė "Gaudykite vagį“. Nubėgus apie 50 metrų nuo parduotuvės, lauke, ją sulaikė kažkokie du nepažįstami vyrai. Kai sulaikė, prie savęs turėjo vieną pagrobtą rankinę. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio (b.l. 27).

Liudytojas G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-12-01 apie 17 val. į parduotuvę "Baldini" atėjo moteris, kuri iškart nuėjo prie rankinių, kurios buvo ant lentynų dešinėje pusėje nuo durų. Moteris atrodė asocialiai. Staiga moteris stvėrė dvi odines rankines ir išbėgo pro duris. Kai pradėjo vytis moterį, ji vieną rankinę išmetė parduotuvėje. Po ko ją sulaikė du vyrai. Moterį perdavė policijos pareigūnams. Rankinių kaina: vienos - 449,99 eurų, kitos -359 eurai. Rankinės buvo išpurvintos, tačiau savo vertės neprarado (b.l. 14-15).

2016-12-01 buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniuje, Didžioji g. 30, nufotografuotos rankinės, kurias buvo pasikėsinta pavogti (b.l. 4-8).

Alkotesterio pažyma patvirtina, kad S. J. po sulaikymo nustatytas 1,50 promilių girtumas (b.l. 20).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad S. J. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą. Kaltinamoji pripažino, kad pasinaudodama tuo, kad rankinės atvirai guli lentynoje prie parduotuvės durų, tuo tarpu galintis ją sulaikyti pardavėjas yra už prekystalio parduotuvės gilumoje, atvirai pagriebė nuo lentynos iš pradžių vieną, po to kitą rankinę ir mėgino su jomis pabėgti. To padaryti jai nepavyko, kadangi pardavėjui ėmus ją vytis, iš karto metė vieną rankinę ir mėgino pabėgti su likusiąja, tačiau pardavėjui ėmus šauktis pagalbos buvo sulaikyta dviejų nepažįstamų vyrų gatvėje. Turto pagrobimas - tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais BK 178 ir 180 straipsniuose. S. J. buvo suprantama, kad ji grobia parduotuvės prekes, t.y. svetimą turtą. Iš anksto nusikaltimo neplanavo, nutarė pavogti rankines tik pamačiusi jas parduotuvėse ir įvertinusi, jos manymu, patogias jai aplinkybes įvykdyti vagystę. Tokiu būdu S. J. veikė tiesiogine spontaniška tyčia. Atsižvelgiant į S. J. veikimo būdą užvaldant svetimą turtą, jos veiksmai vertinami kaip atviras svetimo turto pagrobimas. Pagrobto turto vertė viršija 5 MGL, tačiau šiuo atveju kaltinamosios veikos kvalifikavimui pagrobto turto vertė reikšmės neturi, kad kadangi jos veika vertinama kaip kvalifikuota vagystė - Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytas nusikaltimas. Kaltinamoji neturėjo realios galimybės disponuoti pagrobtu turtu ir pabaigti nusikalstamos veikos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios – ji buvo sulaikyta. Tokiu būdu nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. S. J. veika kvalifikuojama pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės aiškios. Nusikalstama veika reali materialinė žala nepadaryta, prekės grąžintos parduotuvei nesugadintos (b.l. 12). Kaltinamoji S. J. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b.l.52).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad S. J. padarė tyčinį, savanaudišką, apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pilnai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau byloje nėra įrodymų, kad jos apsisprendimą įvykdyti vagystę lėmė būtent girtumas. Kaltinamoji yra daug kartų traukta administracinėn atsakomybėn už smulkius svetimo turto pagrobimus, kas rodo, jo pažeidimai nuosavybei kaltinamosios vykdomi sistemingai (ATPK 50 str.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamosios asmenybę: S. J. teista, tačiau teistumas išnykęs. Bausta administracine tvarka (b.l. 36-49). Nedirba.

LR BK 178 str. 2 d. sankcija kaip alternatyvias bausmes numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes S. J. tikslinga skirti prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu teismo sprendimu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad S. J. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. J. nustatyti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją bausmės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.

LR BK 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016-12-01 17.40 val. iki 2016-12-02 14.34 val. (vieną parą), parą sulaikymo prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (LR BK 65 str. 1 d. 2 p. c) pp.).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - iki teismo baudžiamojo įsakymo pateikimo vykdyti kaltinamajai palikti nepakeistą, o įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą pateikus vykdyti - panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.