Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021-05-05 · Administracinė byla Nr. eI3-3636-386/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-05
Bylos Nr.
eI3-3636-386/2021
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00091-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė (pirm.)
Atsakovas
J. B.
Pareiškėjas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3636-386/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00091-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 44.5; 55.1.3; 55.1.8 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 5 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei J. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, NMA) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės J. B. (toliau – ir atsakovė) pareiškėjos naudai 2149,93 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2021 m. sausio 5 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos.

Pareiškėja nurodo, jog NMA 2019 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-968 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovė J. B. privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Apie priimtą 2019 m. liepos 26 d. Sprendimą atsakovė buvo informuota NMA 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (reg. Nr. BRK-5285) (toliau – 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštas). Atsakovė Sprendimo nustatyta tvarka ir terminais neskundė.

Šalies argumentai

Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 16 d. prašymu kreipėsi į NMA, prašydama leisti susidariusią skolą grąžinti dalimis. NMA 2019 m. rugsėjo 12 d. raštu informavo atsakovę apie sudarytą skolos grąžinimo grafiką ir nurodė, jog galutinis terminas skolai grąžinti yra 2020 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovė nurodytos skolos ir palūkanų mokėjimo grafiko nesilaikė ir iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. negrąžino nurodytos skolos.

Pareiškėja nurodė, kad jos atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.

Atsakovė teismui pateikė 2021 m. balandžio 15 d. prašymą, kuriuo sutinka su pareiškėjo prašymu dėl skolos grąžinimo, prašo leisti skolą mokėti dalimis, t. y. po 50 Eur kas mėnesį. Nurodo, kad jos turtinė padėtis sunki, jai nustatytas neįgalumas, prižiūri savo neįgalų sūnų. Pajamos yra gaunama kompensaciją už sūnaus priežiūrą ir jos neįgalumo pensija, tačiau turi ir kitų įsipareigojimų dėl mokesčių.

Atsakovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo iš atsakovės priteisti 2149,93 Eur dydžio įsiskolinimą ir 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, pradedant palūkanas skaičiuoti nuo 2021 m. sausio 5 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos, pagrįstumas.

NMA 2019 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-968 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (minėta, toliau – ir Sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovė J. B. privalo grąžinti NMA susidariusią skolą. Atsakovė apie priimtą 2019 m. liepos 26 d. Sprendimą informuota NMA 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (reg. Nr. BRK-5285). Atsakovė pareiškėjos nurodytą skolą pripažįsta ir prašo jos mokėjimą išdėstyti dalimis dėl jos šeimos sunkios turtinės padėties.

Nagrinėjamos administracinės bylos teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės). Aptariamų taisyklių 7.1.1 punkte nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų gauti paramą. Vadovaujantis Grąžintinų lėšų taisyklių 11 p., grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo dienos. NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 19 p., gali sudaryti pareiškėjui skolos grąžinimo dalimis grafiką, tačiau toks sprendimas gali būti priimtas tik pareiškėjui pateikus prašymą leisti skolą grąžinti dalimis. Tokiu atveju palūkanos skolininkui skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies. Visa grąžintina suma, mokama dalimis, turi būti grąžinta per laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja sudarė atsakovei skolos grąžinimo grafiką ir nurodė, jog galutinis terminas skolai grąžinti yra 2020 m. rugpjūčio 31 d. Jeigu negrąžinta suma viršija 30 000 eurų, laikotarpis gali būti pratęsiamas ne ilgiau kaip 24 mėnesiams, įvertinus skolininko pateiktų finansinių ataskaitų duomenis ir (arba) kitą skolininko pateiktą informaciją bei įsitikinus pateiktos nurodytos informacijos pagrįstumu. Grąžintinų lėšų grąžinimo dalimis laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip vieną kartą.

Teisminėje praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutarties 35 punkte nurodyta, kad NMA priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytą, laikytina, kad NMA 2019 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. SP1-968 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ yra galiojantis ir sukeliantis atsakovei teisines pasekmes. Pažymėtina, jog būtent minėtas sprendimas yra pagrindas pareiškėjai iš atsakovės susigrąžinti minėtą skolą. Atsakovė Sprendime nustatytu terminu nurodytų lėšų negrąžino, todėl NMA atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, todėl konstatuojama, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės priteisti ir 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, jas skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 5 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos. Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių Taisyklių 15.1. punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ atsakovei išaiškino, jog negrąžinus skolos per nurodytą terminą, bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų palūkanos. Byloje nustatyta, kad atsakovei nesumokėjus susidariusios skolos, pareiškėja nuo 2021 m. sausio 5 d. pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos.

Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 16 d. pateikė pareiškėjai prašymą leisti skolą grąžinti dalimis. NMA 2019 m. rugsėjo 12 d. raštu informavo atsakovę apie sudarytą skolos grąžinimo grafiką ir nurodė, jog galutinis terminas skolai grąžinti yra 2020 m. rugpjūčio 31 d. Iš šio grafiko matyti, jog atsakovė kas mėnesį privalėjo sumokėti pareiškėjai ne mažiau kaip po 200 Eur kas mėnesį. Atsakovė nurodyto skolos ir palūkanų mokėjimo grafiko nesilaikė ir iki nustatyto termino negrąžino nurodytos skolos. Bylos duomenimis atsakovė nesikreipė į pareiškėją dėl skolos grąžinimo dalimis laikotarpio pratęsimo.

Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovės 2149,93 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, pradedant nuo 2020 m. sausio 5 d. iki visos skolos grąžinimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas visa apimtimi (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas).

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Iš atsakovės 2021-04-15 prašymo matyti, kad ji faktiškai prašo išdėstyti sprendimo vykdymą dėl jos šeimos sunkios turtinės padėties. Iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos Kvėdarnos seniūnijos 2021-04-14 pažymos nustatyta, jog atsakovės šeima yra ji ir sūnus A. B., gim. (duomenys neskelbtini) (jis dėl neįgalumo nedirba ir nesimoko). Iš pateikto neįgaliojo pažymėjimo matyti, jog A. B. iki 2062-04-21 nustatytas neįgalumas, jo darbingumas 20 procentų. Atsakovei nustatytas neįgalumas iki 2022-11-05, jos darbingumas 45 procentai. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatyta, jog J. B. nuo 2021-01-01 iki 2022-11-05 paskirta 152,04 Eur suma. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų papildomų pajamų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas atsakovės šeimos aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovės turtinė padėtis sunki, todėl teismo sprendimo įvykdymas išdėstytinas dalimis, tačiau nustatant didesnę mokėtiną sumą – po 70 Eur kas mėnesį. Atsakovei išaiškintina, jog kuo ilgiau tęsis skolos grąžinimas, tuo susidarys didesnės palūkanos. Pažymėtina, jog atsakovė turi teisę priteistiną skolą ir palūkanas sumokėti ir anksčiau arba iš karto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti pilnai.

Priteisti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos naudai iš atsakovės J. B., gim. (duomenys neskelbtini), 2149,93 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2021 m. sausio 5 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos.

Priteistas grąžintinas lėšas ir palūkanas pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant paraiškos numerį Nr. 15-1011592998-1.

Iš dalies tenkinti atsakovės J. B. prašymą ir teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis, kas mėnesį mokant po 70 (septyniasdešimt) Eur.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė