Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-10-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2966-1058/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-09
Bylos Nr.
1-2966-1058/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40835-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2966-1058/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40835-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.4; 25.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalis – 4 MGL dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – viešaisiais darbais 4 mėnesiams (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2019 m. rugsėjo 22 d., apie 22.03 val., Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, ties įsukimu į A. Goštauto g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,53 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 22 d., vakare buvo namie, adresų (duomenys neskelbtini), kur su drauge vartojo alkoholinius gėrimus. Per vakarą jis išgėrė 700 gramų degtinės. Apie 21 val., draugė užmigo, o jis nusprendė nuvažiuoti į miestą. Sėdo vairuoti draugės automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo nuvažiavo į Vilnių. Važiuojant Geležinio Vilko gatve ties įsukimu į A. Goštauto g., jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnas paprašė dokumentų, jis jam padavė, nedavė tik vairuotojo pažymėjimo, kadangi jo niekada neturėjo. Pareigūnai paklausė, ar vartojo alkoholį, atsakė jiems, kad taip. Pareigūnai savo tarnybiniame automobilyje patikrino jo girtumą alkoholio kiekio matuokliu ir nustatė virš trijų promilių girtumą. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kad dėl girtumo prarado savikontrolę ir neblaivus vairavo automobilį (b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 22 d., apie 22.03 val. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Geležinio Vilko g., „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja neblaivus vairuotojas. Minėtas automobilis buvo pastebėtas ir sustabdytas Geležinio Vilko g., ties įsukimu į A. Goštauto g. prie viaduko. Taip pat sustojo ir pranešėjas L. G., kuris paaiškino, jog įtartinas vairuotojas buvo pastebėtas jau Lentvario g., o kažkur Oslo g. prie ligoninės minėtas vairuotojas atsitrenkė į atitvarus, todėl paskambino 112. Priėjus prie automobilio ir atidarius duris iškarto pasijuto stiprus alkoholio kvapas, iš vairuotojo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl pasodinus į tarnybinį automobilį buvo patikrintas vairuotojo blaivumas. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. L.. Vairuotojas paaiškino, kad vartojo alkoholinius gėrimus visos dienos bėgyje. Pirmo pūtimo metu A. L. nustatytas 3,70 promilių girtumas, o antro pūtimo metu – 3,53 promilių. Patikrinus per POLIS II naršyklę paaiškėjo, jog vairuotojas neturi vairuotojo pažymėjimo suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę bei transporto priemonei neatlikta valstybinė techninė apžiūra (b. l. 31). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio R. M. tarnybiniame pranešime (b. l. 9).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. P. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. apie 10.30 val. jam paskambino įmonės darbuotojas ir pasakė, kad skambino iš policijos ir teiravosi apie jo įmonei priklausantį automobilį „Toyoto Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apie įvykį nieko papasakoti negali, nes 22 d. buvo išvykęs iš Lietuvos. Įmonės automobiliu „Toyoto Rav4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi įmonės vyr. finansininkė D. P.. Kaip automobilis atsirado pas A. L. nežino, tokio asmens nepažįsta. Įmonės darbuotoja D. P. apie įvykį jam nieko nesakė (b. l. 34).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. rugsėjo 22 d. d., 22 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog Vilniuje, Geležinio Vilko g., automobiliu „Toyoto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja neblaivus vairuotojas (b. l. 7).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. L. 2019 m. rugsėjo 22 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 22.08 val. buvo nustatytas 3,70 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 22.31 val. A. L. nustatytas 3,53 promilių girtumas. Kaltinamasis A. L. tikrinimo rezultatų neginčijo, neblaivumo patikrinimo aktą pasirašė (b. l. 10).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 22 d., 22:08:42 val. A. L. buvo nustatytas 3,70 promilių neblaivumas, o 22:31:06 val. – 3,53 promilių neblaivumas (b. l. 12, 13). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 11).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilis „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „B“ (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Toyoto Rav4“ (2010-2013 m.) kaina Lietuvoje yra 8 190 EUR (su PVM), kaina be PVM – 6 768 EUR (b. l. 16).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis A. L. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojo parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad A. L. vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 3,53 promilės), todėl kaltinamojo A. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. L. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 55-56, 57).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytą sunkų girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmens, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir pavartojęs didelį kiekį stipraus alkoholio iš karto sėdo už automobilio vairo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. L. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. L. teistas (b. l . 47-48), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 50-53), dirba (b. l. 54), nevedęs, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 30 parų arešto, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. L. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

A. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad A. L. teisės vairuoti transporto priemones neturi, tačiau Teismų praktikoje pabrėžiama, jog teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-122/2012). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise turi prevencinę paskirtį ir apima draudimą įgyti specialiąją teisę teismo nustatytu terminu. A. L. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad A. L. vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs nemažą kiekį stipraus alkoholinio gėrimo iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo tokios būklės neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kita vertus praeityje jis nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. L. naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui.

Bylos duomenimis automobilis „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusikaltimo padarymo metu vairavo kaltinamasis, priklauso UAB „B“. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. A. L. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs didelį kiekį stipraus alkoholinio gėrimo iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo sunkaus girtumo būklės, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, važiavo iš namų (duomenys neskelbtini) į miestą, sustabdytas buvo Vilniuje, Geležinio Vilko g., t. y. nuvažiavo pakankamai didelį atstumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Vadovaujantis galiojančia teismų praktika konfiskuotina automobilio vertė nustatytina atsižvelgiant į VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodytą automobilio vidutinę kainą be PVM, t. y. 6 768 EUR (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019).

Ikiteisminio tyrimo metu A. L. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. rugsėjo 22 d., 22.05 val. iki 2019 m. rugsėjo 23 d., 14.01 val., t. y. vieną dieną (b. l. 18-19, 29), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 28) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti galutinę bausmę – 20 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, A. L. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 22 d., 22.05 val. iki 2019 m. rugsėjo 23 d., 14.01 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Paskirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpį neįskaitant paskirtos arešto bausmės atlikimo laikotarpio.

Išieškoti iš A. L. valstybės naudai 6 768 EUR sumą, atitinkančią automobilio „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. L., kad:

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Telksnienė