Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokuroro Jano Paškevičiaus (Jan Paškevič) pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 48 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį – subendrinta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į devyniasdešimt parų arešto bausmę;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį – subendrinta dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartimi nustatyta bausme, ir skirta galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda (2023 m. rugpjūčio 1 d. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos; 2023 m. rugsėjo 1 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, atlikus terminuoto laisvės atėmimo bausmę; bauda nesumokėta);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. 2024 m. birželio 6 d., apie 22.02 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta 1,86 promilės etilo alkoholio koncentracija, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai įvykdyti, smurtaudamas savo šeimos nario – partnerės U. Š. atžvilgiu, tyčia sudavė jai ne mažiau kaip šešis smūgius rankomis ir kojomis, taip padarė poodines kraujosruvas rankose ir kojose, odos nubrozdinimą kaklo srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė jai fizinį skausmą. Taip A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklausiamas įtariamasis A. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apie penkerius metus gyvena su savo sugyventine U. Š., vedė bendrą ūkį. 2024 m. birželio 6 d., apie 21 val., po darbo grįžo namo ir pastebėjo sugyventinę neblaivią ir miegančią, po ko, nuėjo į virtuvę ir gėrė alų. Atėjus sugyventinei į virtuvę, jai pasakė, jog yra visiškai neblaivi ir tegu geriau eina miegoti, tačiau į šiuos žodžius ji nesureagavo, dėl ko ir prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu sugyventinę rankomis suėmė už pažastų ir pakėlęs nuo žemės nunešė į lovą. Nunešus, ji gulėti nenorėjo, reikalavo duoti išgerti. Vėliau prasidėjo dar stipresnis konfliktas, kurio metu sugyventinę pastūmė rankomis į pečių sritį, kad ji gultų į lovą. Tiksliai negali pasakyti, nes pats buvo neblaivus, bet neatmeta galimybės, jog konflikto metu galėjo savo sugyventinei suduoti smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Konflikto metu abu garsiai šaukė, todėl į butą atvyko policija.

Apklausiama nukentėjusioji U. Š. parodė, kad su savo sugyventiniu A. L. gyvena apie penkerius metus bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 6 d., apie 11 val., viena namuose pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Tiksliai nepamena, nes buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholinio gėrimo, bet pastebėjo, kad į namus grįžo sugyventinis. Vėliau, kiek pamena, su juo bendravo, o po kurio laiko į butą atvyko policija. Nežino, kas ir dėl ko iškvietė policiją. A. L. dėl įvykio atsiprašė, ji jam atleido.

Apklausiamas liudytojas, policijos pareigūnas L. C. parodė, kad 2024 m. birželio 6 d. dirbdamas gavo pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Atvykus prie namo, kartu į butą nuėjo su GMP darbuotojais. Duris atidarė, kaip vėliau paaiškėjo – A. L., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Jo paklausus, paaiškino, kad konfliktas tarp jo ir draugės įvyko dėl jos nuolatinio girtavimo. A. L. nurodė, kad konflikto metu jis savo draugei rankos delnu sudavė per veidą. Nurodė ir tai, kad tarp jo ir draugės buvo susitarimas, kad, jei ji toliau namuose vartos alkoholį, jis jai suduos smūgį. Nuėjus prie merginos, kuri, vėliau paaiškėjo, yra U. Š., pastebėjo, jog ji buvo akivaizdžiai neblaivi ir jos kalba nerišli. Vizualiai ant merginos kūno matėsi smurto žymės. Apžiūrėjus, buvo nustatyta, kad ant jos veido ir kojų yra kraujosruvos. U. Š. nurodė, kad prieš ją smurtavo jos sugyventinis spardydamas ją kojomis ir suduodamas smūgius ranka į veidą.

Apklausiama liudytoja, GMP darbuotoja A. B. parodė, kad gavo iškvietimą dėl galimo smurto prieš moterį, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, bute lovoje rado moterį, kuri, vėliau paaiškėjo iš jos pateikto dokumento, yra U. Š. Ji buvo akivaizdžiai neblaivi. Apžiūros metu nustatė, kad ant kūno yra kraujosruvos, kurios atsirado dėl sužalojimų padarytų anksčiau. Pokalbio metu su vyru, galimai smurtavusiu prieš moterį, jis nurodė, kad vieną kartą rankos delnu jai sudavė per veidą. Taip pat nurodė, kad ji, būdama neblaivi dažnai nukrisdavo ant žemės ir taip susižalodavo.

Apklausima liudytoja, kaimynė N. S. parodė, kad gyvena gretimame bute. 2024 m. birželio 6 d., apie 22 val., būnant namuose, išgirdo garsus iš buto, kuriame gyvena vaikinas ir mergina. Bute esanti mergina šaukė, kad jai skauda, prašė paleisti. Girdėjosi garsai, primenantys daiktų kritimą. Manydama, kad bute yra smurtaujama, iškvietė policiją.

Iš specialisto išvados Nr. G 2464/2024(01) matyti, kad U. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos rankose ir kojose, odos nubrozdinimai kaklo srityje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais prieš kreipiantis medicininės pagalbos į GMPT 2024 m. birželio 6 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė kad U. Š. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius kietais bukais daiktais į kaklo, rankų ir kojų sritis. U. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos rankose, kojose, odos nubrozdinimai kaklo srityje galėjo būti padarytos mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad poodinės kraujosruvos rankose ir kojose galėjo būti padarytos tiek suduodant smūgius, tiek griūnant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais. Odos nubrozdinimai kaklo srityje galėjo būti padaryti suduodant smūgius. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose objektyvių duomenų apie U. Š. nustatytuose sužalojimuose užsifiksavusias individualias žalojusio daikto (daiktų) savybes nėra.

Iš prie GMPT 2024 m. birželio 12 d. rašto Nr. MK1-615 pridėtos GMP kvietimo kortelės kopijos matyti, kad joje užfiksuota, jog atvykus į įvykio vietą, rasta moteris (Ū. Š.), gulinti lovoje, sąmoninga, kurios kaktos srityje stebimas audinių paburkimas, paraudimas, kaklo srityje – daugybiniai odos įbrėžimai, lūpos paburkę, rankose ir kojose – poodinės, cianotiškos spalvos hematomos. TLK-10-AM kodas: T-07 – nepatikslinti dauginiai sužalojimai.

Iš 2024 m. birželio 6 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyrusio asmens (Ū. Š.) sužalojimai: patinimas, kraujosruva (mėlynė). Pažymėtos Ū. Š. sužalojimo vietos. Smurtu įtariamo asmens (A. L.) būklė: akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs – 1,86 promilės.

Iš Ū. Š. asmens apžiūros protokolo matyti, kad jos sutikimu bute, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), apžiūrint jos kūną, nustatyta, jog jos kaktos srityje yra patinimas, ant akies dešiniojo viršutinio voko – mėlynai-raudonos spalvos kraujosruvos, kaklo dešinėje ir kairėje pusėje – netaisyklingos formos mėlynai-raudonos spalvos kraujosruvos, ant dešinės rankos peties srityje – tamsiai mėlynos spalvos kraujosruvos, ant kairės ir dešinės kojos klubo srityse – mėlynai-raudonos spalvos kraujosruvos.

Iš Bendrojo pagalbos centro garso išrašo apžiūros protokolo matyti, kad N. S. iškvietė policiją kaimynei dėl dvi dienas iš eilės vykstančio mušimosi tarp vyro ir moters, jos rėkimo.

Iš policijos pareigūnų BODY vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnai įeina į namo laiptinę, paskui į butą, į kurį juos įleidžia vyras. Pareigūnai įeina į kambarį, kuriame lovoje guli sumušta moteris. Moteris paklausta pareigūno, ar ją mušė, atsako – taip. GMP medikai apžiūri moterį. Pareigūnas klausia vyro kodėl ją muša, jis atsako: „Nes kitaip ji nesupranta. Mes su ja susitarėm taip, kad, ji, jeigu negeria, mes gražiai šnekam su ja“. Užfiksuotas pokalbis tarp pareigūno ir vyro, iš kurio matyti, kad vyras, atsakinėdamas į pareigūno klausimus dėl moters sumušimo, nurodė, jog sudavė moteriai porą smūgių, tik pliūchas, ji pati griuvinėja, kritinėja girta, turi susitarimą su ja dėl jos alkoholio vartojimo namuose. Taip pat užfiksuotas pareigūnų pokalbis su sumušta moterimi, iš kurio matyti, kad ji atsakinėdama nurodė, jog vakar jos atžvilgiu smurtavo, jis (vyras) per kojas, visą galvą, per visur tranko. Moteris parodo sužalojimus.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. L. kaltė mušus rankomis ir kojomis savo šeimos narę – U. Š., su kuria jis bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, taip padarant jai poodines kraujosruvas rankose ir kojose, odos nubrozdinimą kaklo srityje, ir taip nežymiai sutrikdžius jos sveikatą, sukėlus jai fizinį skausmą, t. y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Iš kaltinamojo A. L. parodymų matyti, kad jis prisipažino mušęs U. Š. Be A. L. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindžia liudytojų L. C., A. B. parodymai, iš kurių matyti, kad jiems A. L. nurodė sudavęs Ū. Š. delnu per veidą, o pastaroji nurodė patyrusi jos sugyventinio spardymą kojomis ir smūgius ranka į veidą sudavimą, apžiūrint jos kūną buvo nustatytos smurto žymės – kraujosruvos ant veido ir kojų; liudytojos N. S. parodymai ir Bendrojo pagalbos centro garso išrašo apžiūros protokolas, rodantys, kad ji girdėjo, kaip moters atžvilgiu buvo smurtauta, girdėjo mušimąsi tarp moters ir vyro; specialisto išvada, Ū. Š. asmens apžiūros protokolas, 2024 m. birželio 6 d. tarnybinis pranešimas, GMP kvietimo kortelė, kuriuose, bendrai paėmus, objektyviai užfiksuoti Ū. Š. patirti sužalojimai, kurie įvertinti, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir kurių metu ji galėjo jausti fizinį skausmą, ir kurie galėjo būti padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais, suduodant smūgius; BODY vaizdo įrašų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad Ū. Š. nurodė, kad ją mušė per kojas, galvą, visą kūną, parodė savo sužalojimus, o A. L. pripažino sudavęs porą smūgių jai delnu; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa, atskirose detalėse vienas kitą papildo. Tiek iš A. L., tiek iš Ū. Š. parodymų matyti, kad jie yra sugyventiniai pakankamai ilgą laiką, vedą bendrą ūkį, todėl pagrįstai laikytini šeimos nariais nagrinėjamos veikos atžvilgiu. A. L. suvokė, kad sudavė Ū. Š. nemažiau šešių smūgių rankomis ir kojomis, numatė, jog dėl to sutrikdys jos sveikatą ir sukels jai skausmą, ir tokių padarinių norėjo, nes iš jo paties parodymų galima suprasti, kad turėjo susitarimą suduoti smūgį sugyventinei, jei ji bus neblaivi namuose, dėl ko ir sudavė, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. L. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokuroras, rūšis ir dydis jam yra suprantama, su bausme sutinka, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. L., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsnio 1–3 dalimis. A. L. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, susijusį su žmogaus sveikata, kurio pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, turėdamas tikslą drausminti Ū. Š. dėl jos nuolatinio alkoholio vartojimo, nusikaltimu žala nepadaryta. A. L. yra nevedęs, bendrai gyvena su Ū. Š. neįregistravęs santuokos, profesinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su transporto priemonėmis, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra, teistas keturis kartus, tame tarpe dėl analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs. Visa tai A. L. asmenybę apibūdina neigiamai, rodo praeityje taikytų bausmių neefektyvumą, jo polinkį elgtis nusikalstamai ir kitaip priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms. A. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. L. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tam įtakos, taip pat, tai kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. L. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas maksimalus.

A. L. pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nagrinėjamą nusikaltimą A. L. padarė (2024 m. birželio 6 d.) neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės – nesumokėjęs 60 MGL dydžio (3 000 Eur) baudos. Atsižvelgiant į tai, taip pat į nurodytas padaryto nusikaltimo ir A. L. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžiu jam paskirta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. (A. L.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti devyniasdešimties parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. L. (A. L.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti šešiasdešimties parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu A. L. (A. L.) paskirtą bausmę bausmių visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės visa neatlikta dalimi, prie šešiasdešimties parų arešto bausmės pridedant visą neatliktą 60 MGL dydžio (3 000 Eur) baudą, ir A. L. (A. L.) skirti galutinę šešiasdešimties parų arešto bausmę ir 60 MGL dydžio (3 000 Eur) baudą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. L. (A. L.) atvykimo ar pristatymo į įkalinimo įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos, o baudos bausmės pradžią – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo paskelbimo dienos, t. y. 2024 m. spalio 1 d.

A. L. (A. L.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti A. L. (A. L.), kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmę. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu (0 6) 636 0132. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmę datą.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.