- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- eI2-2081-821/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00318-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B.
skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. B. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2020 m. gruodžio 10 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimą Nr.(15/5-9) 4U-906 (toliau - ir Sprendimas) dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Spendimu Departamentas uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2020 m. gruodžio 9 d., įrašė duomenis į Užsieniečių registrą bei įvedė duomenis į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – C. SIS) dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kurios priklauso Šengeno acquis teritorijoje iki 2022 m. gruodžio 9 d.
Pareiškėjas teigia, kad Sprendimo dalis, kuria jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nepagrįsta ir neproporcinga. Atsakovas Sprendimą priėmė neįvertinę visų svarbių aplinkybių. Paaiškina, kad iš Lietuvos Respublikos laiku neišvyko baimindamasis dėl savo sveikatos ir gyvybės, nes 2020 m. rugpjūčio mėnesį Baltarusijoje prasidėjo masiniai protestai dėl šioje šalyje įvykusių suklastotų rinkimų rezultatų, o Baltarusijos teisėsaugos institucijų pareigūnai masiškai pradėjo naudoti smurtą prieš žmones, šalyje buvo nesaugu, vyko režimo oponentų, rinkimų stebėtojų, žurnalistų, tinklaraštininkų, pilietinės visuomenės aktyvistų ir žmogaus teisių gynėjų represalijos, fizinis smurtas, nepažįstamų žmonių be atpažinimo ženklų vykdomi grobimai, administracinės baudos, grasinimai atimti vaiko globą, baudžiamieji procesai, taip pat fiziniai ir psichologiniai kankinimai tapo įprasta praktika Baltarusijoje. Europos Sąjunga nepripažįsta Baltarusijos rinkimų rezultatų. Ji šiuos rinkimus pasmerkė ir nelaiko jų nei laisvais, nei sąžiningais. Pareiškėjas paaiškina, kad buvo labai susirūpinęs dėl savo saugumo ir sveikatos, nes iš viešos informacijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose jam atrodė, jog šalyje tuos prasidės revoliucija, o jos atveju Baltarusijos saugumo tarnybos bei kariuomenė būtų neabejotinai naudojusi smurtą prieš taikius gyventojus.
Departamentas neatsižvelgė ir į tai, kad Europos Parlamentas savo Rekomendacijoje yra rekomendavęs Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai išnagrinėti galimybes taikyti bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, kad žmonių tarpusavio ryšiai nenukentėtų dėl nedemokratinių principų, kuriais vadovaujasi Baltarusijos valdžios institucijos. Taip pat ir į tai, kad pareiškėjo buvimo trukmė Lietuvos Respublikoje objektyviai pailgėjo keliomis savaitėmis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjas paaiškina, kad 2020 m. spalio 24 d. jam buvo stipriai sužalota nosis, dėl to jis kreipėsi į Respublikinę Šiaulių ligoninę ir suteikus pagalbą laikėsi namų režimo maždaug porą savaičių.
Priimdamas Sprendimą Departamentas taip pat neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo veiksmus pasiliekant Lietuvos Respublikoje nulėmė visame pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija. Pareiškėjas paaiškina, kad Lietuvos Respubliką atvyko ieškoti darbo, tačiau 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau - Nutarimas). Nutarimu buvo suvaržytas asmenų judėjimas tiek šalies viduje, tiek į kitas ES šalis bei veikiantiems verslams nustatyta visa eilė apribojimų, todėl pareiškėjui teko apsigyventi pas savo pažįstamus Lietuvoje, tačiau darbo rasti nepavyko. Pasibaigus karantinui pareiškėjas neskubėjo grįžti į Baltarusiją, nes baiminosi sugrįžęs užsikrėsti COVID-19 liga. Iš viešų pareiškimų žiniasklaidoje pareiškėjui buvo žinoma, jog Baltarusijoje yra neigiama COVID-19 grėsmė ir valdžia nesiimama jokių šios ligos kontrolės priemonių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Departamentas neatsižvelgė į tai, jog jis pats savanoriškai paliko Lietuvos Respubliką dar iki Sprendimo priėmimo. Sprendime aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas Raigardo pasienio kontrolės posto teritorijoje 2020 m. gruodžio 2 d. 20.25 val. pėsčiomis vyko iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir 2020 m. gruodžio 2 d. išvyko iš Lietuvos.
Pareiškėjas teigia, kad dėl nurodytų priežasčių jam nustatytas draudimas dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką nėra protingas ir proporcingas, todėl turėtų būti panaikintas.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria jo duomenys buvo įtraukti į C. SIS. Teigia, kad ši Sprendimo dalis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-5091-624/2020, pateiktų išaiškinimų. Pažymi, kad praeityje nėra pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarkos, pats savarankiškai dar iki Sprendimo priėmimo grįžo į Baltarusijos Respubliką ir Lietuvos Respublikoje išbuvo ilgesnį, nei teisės aktų leidžiamą, laikotarpį dėl objektyvių priežasčių, nulemtų politinės situacijos Baltarusijoje, COVID-19 pandemijos bei sveikatos sutrikimo, todėl Sprendimo dalis, kuria pareiškėjo duomenys yra įtraukti į SIS III, yra laikytina neproporcingą, neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
Atsiliepimas
Departamentas atsiliepimu prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad 2020 m. gruodžio 2 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos Raigardo pasienio kontrolės punkte pareiškėjas pėsčiomis vyko iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką. Pareiškėjas turėjo daugkartinę Šengeno (Lenkijos Respublikos) vizą Nr. 012451369, galiojančią nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2021 m. sausio 7 d., buvimo laikas – 90 dienų. Pagal pareiškėjo pase esančius atvykimo datos spaudus nustatyta, kad asmuo paskutinį kartą atvyko į Šengeno erdvę 2020 m. kovo 14 d., vadinasi nuo 2020 m. birželio 12 d. neteisėtai išbuvo Šengeno erdvėje 174 dienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 538 straipsniu priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, kuriuo paskirta nuobauda – įspėjimas. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 125 straipsnio 1 dalimi, priimtas sprendimas Nr. 153-233 dėl grąžinimo, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į Baltarusijos Respubliką per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos išvyko 2020 m. gruodžio 2 d. Įvertinęs gautus duomenis ir vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1, 7, 8 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) 4, 5, 6, 15, 16 ir 20 punktais, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau - SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Kriterijų, kuriais vadovaujamasis nustatant arba sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 20.2.1 punktu, priėmė ginčijamą Sprendimą.
Departamentas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neprotingas ir neproporcingas. Nurodo, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog nuo 2020 m. birželio 12 d. neteisėtai buvo Šengeno erdvėje. Toks jo elgesys nesąžiningas, pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis, nes buvo žinoma, kad pagal įstatymus jis, turėdamas Šengeno vizą, Šengeno erdvėje galėjo legaliai būti 90 dienų, tačiau savo neteisėtu elgesiu pareiškėjas įstatymų nustatytų reikalavimų nesilaikė. Pažymi, kad nustatydamas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, vadovavosi Tvarkos 20.2.1 papunkčiu, kuriame įtvirtinta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punktuose nustatytu pagrindu, nustatomas 2 metų draudimo atvykti laikotarpis, jei užsienietis neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno erdvės valstybėse buvo nuo 91 iki 365 dienų. Tvarkoje įtvirtinti kriterijai laikytini proporcingais.
Departamentas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad laiku neišvyko iš Lietuvos Respublikos baimindamasis dėl savo sveikatos ir gyvybės, nes 2020 m. rugpjūčio mėnesį Baltarusijoje prasidėjo masiniai protestai dėl šioje šalyje įvykusių sufabrikuotų rinkimų rezultatų, o Baltarusijos teisėsaugos institucijų pareigūnai masiškai pradėjo naudoti smurtą prieš žmones. Jeigu pareiškėjas manė, kad jam grįžus į kilmės valstybę gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, jis galėjo imtis veiksmų ir kreiptis į atitinkamas institucijas. Dokumentų, įrodančių, kad pareiškėjas ėmėsi konkrečių veiksmų dėl grėsmės savo gyvybei ar sveikatai, nei Departamentui, nei teismui nepateikė. Pareiškėjas Šengeno erdvėje neteisėtai buvo nuo 2020 m. birželio 12 d., kai dar nebuvo prasidėję jokie protestai Baltarusijoje, bei tai, kad pareiškėjas išvyko į Baltarusijos Respubliką 2020 m. gruodžio 2 d., nors 2020 m. rugpjūčio mėnesį Baltarusijoje prasidėję masiniai protestai vyksta iki šiol. Pareiškėjas Šengeno erdvėje neteisėtai išbuvo 174 dienas, todėl teiginiai, jog dėl stipriai sužalotos nosies jo buvimo trukmė Lietuvos Respublikoje objektyviai pailgėjo keliomis savaitėmis yra pareiškėjo gynybinė pozicija nesutinkant su ginčijamu Sprendimu.
Departamentas taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jis negalėjo išvykti dėl COVID-19 pandemijos. Pareiškėjas į Šengeno erdvę atvyko 2020 m. kovo 14 d., t. y. jau paskelbus COVID-19 pandemiją. Nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje buvo įvestas karantinas, kuriam įsigalėjus buvo suvaržytas asmenų judėjimas, tačiau taip pat buvo paskelbtas pereinamasis laikotarpis, per kurį asmenys galėjo grįžti į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybes, tačiau pareiškėjas to nepadarė, ir, žinodamas apie esamą situaciją bei turimos vizos galiojimo laiką, nusprendė pasilikti Lietuvoje. Be to, pats pareiškėjas skunde nepaaiškina, kaip paskelbta pandemija jam kliudė grįžti į savo kilmės valstybę, kuri ribojasi su Lietuvos Respublika, ir jokių kliūčių, objektyviai vertinant, jo grįžimui nebuvo. Taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija karantino laikotarpiu skelbė informaciją, kviečiančią asmenis, kurių teisėto buvimo laikotarpis baigėsi Lietuvoje paskelbto karantino metu ir kurie ne dėl savo kaltės negalėjo (negali) laiku išvykti iš Lietuvos, apie tai informuoti Departamentą elektroniniu paštu atsiunčiant informaciją, kokių veiksmų buvo imtasi, siekiant užsieniečiui grįžti į savo gyvenamosios vietos valstybę. Pareiškėjas į Departamentą nesikreipė, tai įrodančių duomenų nepateikė.
Departamentas pažymi, kad nustatydamas pareiškėjui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį atsižvelgė ir įvertino visas Įstatyme ir Tvarkoje numatytas aplinkybes. Pareiškėjas įvykdė įpareigojimą grįžti į gyvenamosios vietos valstybę, tačiau tai savaime nereiškia, kad jis nepadarė pažeidimo ar kad jam neturi būti taikoma Įstatyme numatyta priemonė – draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškina, kad Sprendimo dalis dėl pareiškėjo duomenų įvedimo į SIS priėmė vadovaudamasis SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais pagrindais, įvertinęs tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką remiantis tuo, kad jis buvo grąžintas į užsienio valstybę, nes nesilaikė teisės aktų, nustatančių trečiųjų šalių piliečių atvykimo, buvimo ir išvykimo tvarką, reikalavimų – turėdamas Šengeno vizą, pasibaigus teisėtam buvimui Šengeno erdvėje, iš jos neišvyko ir neteisėtai išbuvo Šengeno erdvėje 174 dienas bei atsižvelgdamas į Europos Komisija 2017 m. kovo 7 d. rekomendaciją dėl grąžinimo veiksmingumo padidinimo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB nurodė, bei padaręs išvadą, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Pareiškėjo duomenys į C. SIS buvo įvesti teisėtai ir pagrįstai SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais pagrindais.
Departamentas teigia, kad pareiškėjo skunde minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai netaikytini, nes bylos aplinkybės nėra analogiškos. Atsakovas pažymi, kad Departamentas, išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2020 m. gruodžio 10 d. Sprendimu, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti Lietuvos Respubliką dvejus metus ir duomenų įvedimo į centrinę antrosios karto Šengeno informacinę sistemą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 2 d. pėsčiomis per Varėnos pasienio užkardos Raigardo pasienio kontrolės punktą vyko iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas turėjo daugkartinę Šengeno (Lenkijos Respublikos) vizą, galiojančią nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2021 m. sausio 7 d., buvimo laikas – 90 dienų. Pagal pase esančius spaudus nustatyta, kad pareiškėjas paskutinį kartą atvyko į Šengeno erdvę 2020 m. kovo 14 d., Šengeno erdvėje išbuvo 264 dienas, iš jų 174 dienas neteisėtai, todėl Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 153-233 pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į Baltarusijos Respubliką iki 2020 m. gruodžio 9 d. Tos pačios dienos nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538 straipsnio pažeidimą.
VSAT 2020 m. gruodžio 3 d. Departamentui pateikė prašymą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką taikymo ir duomenų į C. SIS įvedimo. Departamentas, įvertinęs VSAT nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1, 7, 8 dalies, Taisyklių 4-6, 15-16 ir 20 punktais, SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Kriterijų vertinimo tvarkos 20.2.1 papunkčiu, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2022 m. gruodžio 9 d.; 2) įrašyti pareiškėjo duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinį sąrašą); 3) įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis iki 2020 m. gruodžio 9 d.
Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo dalimis, kuriomis jam uždrausta atvykti Lietuvos Respubliką dvejus metus ir nuspręsta įvesti duomenis į centrinę antrosios karto Šengeno informacinę sistemą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki 2021 m. sausio 1 d.), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 nutarimu Nr. 436 (redakcija galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.), 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, Kriterijų, kuriais vadovaujamasis nustatant arba sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (redakcija galiojanti nuo 2018 m. liepos 5 d.).
Įstatymo 133 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 133 straipsnio 7 dalis). Pagal Įstatymo 133 straipsnio 8 dalį sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima VSAT, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Departamentas.
Kriterijai, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, reglamentuojami Kriterijų vertinimo tvarkoje, kuri administracinių teismų praktikoje vertinama kaip pavyzdinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3495-520/2020), t. y. iš esmės kaip gairės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad analogiškomis ar panašiomis aplinkybėmis sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir draudimo laikotarpio būtų vienodi. Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvusiam nuo 91 iki 365 dienų, skaičiuojant nuo užsieniečio teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Šengeno valstybėse pasibaigimo dienos, nustatomas 2 metų draudimo atvykti laikotarpis (20 punktas, 20.2.-20.2.1. papunkčiai).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas įpareigotas išvykti į Baltarusijos Respubliką nustačius, kad Šengeno erdvėje jis neteisėtai buvo 174 dienas, t. y. pasibaigus vizos galiojimo terminui (Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pareiškėjas neteisėto buvimo Šengeno erdvėje fakto, aplinkybės, kad paskutinį kartą į Šengeno erdvę atvyko 2020 m. kovo 14 d., ir nustatyto neteisėto buvimo laikotarpio (nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d.), neginčija, tačiau nesutinka su jam taikomu draudimu 2 metus atvykti į Lietuvą, įvedant įspėjimą apie galiojantį draudimą į C. SIS ir teigia, kad judėjimą ribojanti priemonė yra neproporcinga ir neturėtų būti taikoma. Paaiškina, kad į gyvenamosios vietos valstybę negalėjo grįžti dėl nepalankios politinės padėties, baimindamasis dėl savo sveikatos ir gyvybės, nes nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio pasidėjo masiniai protestai, buvo smurtaujama prieš žmones. Laiku išvykti pareiškėjui taip pat sutrukdė stipriai sužalota nosis, nes dėl to jis dvi savaites laikėsi namų režimo ir COVID-19 pandemija.
Vertinant pareiškėjo nurodytų priežasčių, kurios pareiškėjo teigimu jam sutrukdė laiku išvykti iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką (gyvenamosios vietos valstybę), pirmiausiai pažymėtina tai, kad pareiškėjas Šengeno erdvėje neteisėtai buvo jau nuo 2020 m. birželio 12 d., tuo tarpu neramumai jo gyvenamosios vietos valstybėje prasidėjo 2020 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. praėjus dviem mėnesiams, kai pareiškėjas turėjo išvykti. Politinė padėtis Baltarusijos Respublikoje nebuvo esmingai pasikeitusi ir tuo metu, kai pareiškėjas visgi nusprendė išvykti. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjui 2020 m. birželio mėnesį ar vėliau grįžus į kilmės valstybę būtų grėsęs pavojus sveikatai ar gyvybei (pareiškėjas nesikreipė pagalbos į jokias kompetentingas institucijas dėl galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei). Šių aplinkybių nepaneigia ir pareiškėjo į bylą pateiktos informacinio pobūdžio publikacijos apie įvykius Baltarusijos Respublikoje. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad laiku išvykti jam sutrukdė sveikatos sutrikimas – nosies lūžis, dėl kurio jis dvi savaites laikėsi namų režimo, nelaikytina objektyvia priežastimi, galinčia pateisinti neteisėtą pareiškėjo buvimą Šengeno erdvėje. Į bylą pateiktame rašte iš sveikatos priežiūros įstaigos, nurodyta, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 24 d. kreipėsi į Šiaulių ligoninės Skubios medicinos pagalbos skyrių dėl žaizdos nosyje, t. y. sveikatos sutrikimas pareiškėjui atsirado praėjus daugiau nei trims mėnesiams neteisėtai esant Šengeno erdvėje. Be to, pareiškėjas dėl žaizdos nosyje nebuvo hospitalizuotas, todėl darytina išvada, kad sveikatos sutrikimas nebuvo tokio pobūdžio, jog galėtų objektyviai sutrukdyti išvykti.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad Departamentas priimdamas Sprendimą neįvertino aplinkybės, jog laiku išvykti iš Lietuvos Respublikos jam sutrukdė COVID-19 pandemija. Šie pareiškėjo argumentai deklaratyvūs. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Šengeno erdvę atvyko 2020 m. kovo 14 d., Lietuvos Respublikoje karantinas buvo paskelbtas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 17 d., ir šiuo laikotarpiu iš tiesų buvo taikomi tam tikri judėjimo apribojimai, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas ketino išvykti į kilmės valstybę, tačiau jam tokia galimybė nebuvo sudaryta. Priešingai, pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikoje pasibaigus karantinui jis neskubėjo išvykti į kilmės valstybę, motyvuodamas sudėtinga epidemiologine situacija Baltarusijos Respublikoje, COVID-19 protrūkiais dėl 2020 m. gegužės mėnesį nešaukto karinio parado, o vėliau ir kitų masinių renginių. Pažymėtina, kad COVID-19 pandemija palietė visas pasaulio valstybes, tačiau tai savaime nereiškia, jog visus neteisėtus veiksmus galima pateisinti nepalankia epidemiologine situacija. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija karantino laikotarpiu skelbė informaciją, kviečiančią asmenis, kurių teisėto buvimo laikotarpis baigėsi Lietuvoje paskelbto karantino metu ir kurie ne dėl savo kaltės negalėjo (negali) laiku išvykti iš Lietuvos, apie tai informuoti Departamentą, tačiau pareiškėjas į Departamentą nesikreipė, apie kliūtis trukdančias išvykti į kilmės valstybę neinformavo, nesiėmė jokių veiksmų, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje būtų teisėtas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, galinčių pateisinti jo neteisėtą buvimą Šengeno erdvėje 174 dienas (beveik šešis mėnesius).
Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, o pareiškėjui uždrausta atvykti 2 metus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pagrindą dėl kurio pareiškėjas įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos ir neteisėto buvimo laikotarpį (174 dienos), neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad nustatytas 2 metų uždraudimo atvykti terminas yra neproporcinga, neadekvati poveikio priemonė ir šiuo atveju tokia priemonė nebuvo reikalinga. Nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su Departamento padaryta išvada, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių buvimu Šengeno erdvėje. Pareiškėjas žinojo, kad turėdamas Šengeno vizą, Šengeno erdvėje teisėtai galėjo būti 90 dienų, tačiau šių reikalavimų nesilaikė ir neteisėtai Šengeno erdvėje buvo beveik šešis mėnesius (174 dienas). Šio fakto pakanka padaryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas įvykdė įpareigojimą išvykti į kilmės valstybę, teisinio vertinimo nekeičia.
Pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš nacionalinio sąrašo teikiami Centrinei Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į nacionalinį sąrašą, atitinka SIS II reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
Šio reglamento 24 straipsnyje nurodyta, jog duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu (1 dalis); perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą (3 dalis). Minėto reglamento 21 straipsnyje nurodyta, kad prieš pateikdama perspėjimą, valstybė narė nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II.
Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad Departamentas priimdamas sprendimą įvesti perspėjimą į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, atsižvelgę į pareiškėjo įpareigojimo išvykti ir uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką priežastis, t. y. kad pareiškėjas neteisėtai Šengeno erdvėje buvo 174 dienas, tuo pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius užsieniečių buvimo ir išvykimo tvarką, Europos Komisijos rekomendacijas, bei siekiant ateityje išvengti neteisėto užsieniečio buvimo rizikos bei užkirti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, o šis tikslas pasiekiamas tik įvedus perspėjimą į C. SIS.
Pareiškėjo skunde minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-5091-624/2020, pateikti išaiškinimai dėl duomenų įvedimo į C. SIS pagrįstumo, šiuo atveju netaikytini, nes bylų faktinės aplinkybės iš esmės skirtingos. Minėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė dėl duomenų įvedimo į C. SIS proporcingumo Departamentui atsisakius išduoti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o nagrinėjamoje byloje Sprendimas įvesti pareiškėjo duomenis į C. SIS priimtas dėl to, jog pareiškėjas Šengeno erdvėje neteisėtai buvo 174 dienas. Teisėjų kolegijos nuomone, faktas, kad pareiškėjas beveik šešis mėnesius neteisėtai buvo Šengeno erdvėje yra pakankamas daryti išvadą, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
Be to, pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 28.1. papunktį, duomenys apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti į Lietuvą Įstatymo 133 straipsnio 1, 1¹, 2, 5 ar 6 dalyje nurodytu pagrindu, gali būti išbraukiami iš sąrašo arba sutrumpintas draudimo šiam užsieniečiui atvykti į Lietuvą laikas sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos priėmusios įstaigos sprendimu, jeigu pateikiamas motyvuotas užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvą laiką, todėl pareiškėjas turi teisę kreiptis į Departamentą prašydamas sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvą laiką.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Departamento Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, atitinka VAĮ reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.