Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas), Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Linai Gricienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2015 m. gruodžio 4 d. Šilutės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 24 val. per mėnesį visuomenės labui;

2) 2016 m. spalio 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti ir per vienerius metus atidirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose;

3) 2017 m. spalio 11 d. Šilutės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį, paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti, per vienerius metus išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

4) 2018 m. liepos 4 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose,

kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2 punktą, 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. T. 2020 m. balandžio 10 d., apie 18 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas sunkus girtumas, 3,01 promilės), gulėdamas lovoje, dėl neatsargumo uždėjo ranką ant šalia jo ant šono gulinčio ir verkiančio savo sūnaus L. T., gimusio (duomenys neskelbtini), apvertė jį ant pilvo ir prispaudė kūdikio veidą į patalynę, dėl to mažametis L. T. mirė nuo pozicinio uždusimo, tokiais savo veiksmais neatsargiai atėmė gyvybę savo sūnui L. T..

Kaltinamasis V. T. parodė, kad su žmona gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių, vaikas gulėjo vežimėlyje. Vaikas pradėjo niurzgėti, nes norėjo valgyti, vaiką paėmė iš vežimėlio ir padėjo ant lovos krašto. Žmona buvo užsnūdusi, padarė vaikui maistelį, vaikas pradėjo smarkiai verkti, kai nuėjo, vaikas buvo iškritęs iš lovos ant žemės, vaikas gulėjo ant nugaros, pakėlė jį nuo grindų ir padavė žmonai. Vaikas stipriai verkė. Jis nuėjo į virtuvę pažiūrėti, ar atšalo maistelis, grįžęs pamatė, kad vaikui bėga kraujas, žmonai liepė laikyti stačią, vėl nuėjo į virtuvę, maistelis buvo atšalęs, sūnus verkė, bandė duoti maistelio, jis nebevalgė. Kai paėmė iš žmonos, sūnus buvo be sąmonės, žmona pasakė: „viskas“. Sūnų įkėlė į vežimėlį, vežimėlyje sujudėjo, nuplėšė šliaužtinukus, bandė gaivinti, masažuoti pilvuką, žmona tiesiog išsigandus stovėjo. Pats paskambino į greitąją, atvažiavo policija ir greitoji, žmona jiems pasakė teisybę, kad iškrito iš lovos. Greitoji važiavo apie 20 min. Tada, kai darė maistelį, į kavą buvo įsipylęs degtinės ir, kol laukė greitosios, išgėrė. Vaiką tikrai mylėjo, prabusdavo naktimis, darydavo maistelį. Žmona meluoja, kad paliko jam vaiką, vaiką jis jai paliko gulintį lovoje ant antklodės. Dieną prieš tai buvo išgėręs, sveikata buvo nekokia, prieš nelaimę dar išgėrė darydamas kavą. Tą dieną parduotuvėje alkoholio nepirko. Yra įsitikinęs, kad vaikas mirė dėl to, kad iškrito iš lovos.

Nukentėjusioji M. T. parodė, kad įvykio dieną L. miegojo vežimėlyje. Per tą laiką, kol jis miegojo, ji irgi atsigulė pailsėti. Vyras gulėjo ant lovos, jis tą dieną buvo girtas. L. atsibudo, pradėjo niurzgėti. Tada ir žino, kad jau reikia daryti maistelį. Pamatė, kad maistelio per mažai turi, todėl L., iškėlusi iš vežimėlio, paliko ant lovos vyrui prižiūrėti, o ji išėjo į virtuvę daryti maistelio, užtruko 5–10 min., nes reikia vandenį užsivirinti, atsišaldyti. Vyras gulėjo ant dešinio šono, nemiegojo, o vaiką paliko irgi šonu, veidu į vyrą. L., laukdamas, kol pamaitins, verkė. Grįžo jį raminti, kol maistelis atšals. Vėl nuėjo į virtuvę pažiūrėti, ar jau yra atšalęs. Pasidarė keista, kodėl taip tylu. Kūdikiui pusantro mėnesio, jis dar nemokėjo apsiversti. Vyras gulėjo ant šono, ranka buvo ant vaiko galvytės, tik neatsimena, kairė ar dešinė ranka. Vyras gulėjo taip pat, kaip jį paliko, jis nemiegojo. L. padėtis nebuvo tokia, kaip ji paliko, nes paliko ant šono, o buvo ant pilvuko. Atvertusi vaikelį, pamatė, kad bėga kraujas iš nosytės ir burnytės, jis labai sunkiai kvėpavo, nepamena, ar vaikelį paėmė į rankas. Labai išsigando. Ji tą kraujuką ir valė pasiėmusi merliuką. Iš išgąsčio paskambino ne į greitąją, o mamai. Mama iškvietė pagalbą, pirmiausiai atvažiavo policija, o greitoji labai ilgai važiavo, užtruko gal 20 min. Kol atvažiavo, dar sunkiai kvėpavo, vėliau pasakė, kad jis nebegyvas. Ne visą laiką jo priežiūrai vaiką palikdavo. Vyras nemiegojo, vyrui pasakė, kad vaiką trumpam palieka. Nepamena, ar jis ką nors atsakė. Vyras meluoja, kad jis išėjo maistelio daryti. Būdavo, kad V. gamindavo maistelį vaikui.

M. T. įvykio vietoje parodė aplinkybes dėl kūdikio mirties (t. 1, b. l. 160–170).

Nukentėjusiosios mama liudytoja D. Š. parodė, kad jos dukra M. ir V. T. gyveno V. T. tėvų namuose. Ten viskas buvo įrengta, išskyrus, kad nebuvo šilto vandens. Ten retai lankydavosi, nes sąlygos nebuvo geros. Kol nebuvo karantino, V. T. gerdavo, bet ne taip, kad neišsiblaivydavo, tačiau prasidėjus karantinui, visą mėnesį gėrė. Gimus vaikeliui, ji padėjo dukrai jį prižiūrėti, padėdavo maudyti, lankydavo kas antrą–trečią dieną. Iki karantino V. T. dirbo. Karantino metu jau nebedirbo, ištisas dienas būdavo namuose. Vaikas buvo gerai prižiūrimas, tik bijodavo maudyti viena. Prie jos dažniausiai maistelį ruošdavo M. Tą dieną su dukra atsigėrė kavos, V. T. jau buvo apgirtęs. Atsibudus vaikeliui, jį maudė. Pastebėjo, kad V. T. girtėja. Prieš išvažiuojant, dukra pamaitino L., o ji jį užmigdė. Po 17 val. išvažiavo. Apie 18 val. paskambino dukra, pranešė, kad kažkas vaikui atsitiko, paklausė, ar skambino greitajai, pasakė, kad ne. Iš karto paskambino greitajai ir policijai, nes kai išvažiavo, V. T. buvo stipriai apgirtęs, todėl pagalvojo, kad kažkas negero atsitiko.

Kaltinamojo mama liudytoja L. V. parodė, kad sūnus mylėjo vaiką, darydavo ir maistelį. Kad muštų M., ji nematė, o kad pasiginčija, visose šeimose visko būna. Problemą dėl girtavimo V. turėjo. Matydavo, kad būdavo apsvaigęs. Kai atsitiko nelaimė, atbėgo pas juos, M. pasakė, kad V. paguldė vaiką ant pilvuko, o V. nieko nepasakė, policija jį išsivedė. Ji jiems visada sakydavo, kad neguldytų vaiko pas save į lovą.

Skubios pagalbos specialistė liudytoja G. A. parodė, kad, kai atvažiavo, vaikiukas gulėjo ant lovos galo, išilgai. Iš nosytės ir burnytės buvo išbėgęs kraujas. Nedaug, bet kraujo buvo ir ant patalynės. Kai atvyko, vaikas buvo be gyvybės ženklų. Gulėjo ant nugarytės. Vežimėlyje ant pagalvės irgi buvo kraujo. Kai atvažiavo, tėvas atėjo iš virtuvės, jis nieko nesakė. Neklausė jo, kas atsitiko. Mamos klausė, kas atsitiko, atsakymo negavo. Atėjęs tėvas užsigulė ant vaikiuko, verkė, klausė, ar jau nieko nebegalima padaryti. Kūdikį buvo išrengę, apžiūrėjo, paspaudė krūtinėlę, iš burnytės pradėjo bėgti skysčiai, kraujas. Ant kūnelio sumušimo dėmių nesimatė. Prieš porą dienų buvo pas V. T. iškviesti, nes V. T. pasidarė bloga dėl alkoholio vartojimo, vaikas gulėjo šalia tėvo, dar sakė, kodėl guldot taip, atsitiks nelaimė, prispaus. Tada ji nieko nepasakė, todėl iš karto kilo mintis, kad vaikas yra prispaustas.

Greitosios pagalbos felčerė liudytoja R. G. parodė, kad atvykus, vaikas gulėjo ant lovos galo. Nedaug, bet buvo kraujo lovos priekyje ir vežimėlyje. Vaikas jau buvo miręs. Policija jau buvo atvykusi. Mama sakė, kad šildė maistą virtuvėje, kai atėjo ir taip rado. Jiems atvykus, vyras atėjęs glaudė tą vaiką ir verkė. Tame bute anksčiau yra tekę lankytis, kadangi V. T. dažnai kviesdavosi greitąją medicinos pagalbą. Nesimatydavo, kad būtų girtas, būdavo „aptuisęs“ arba jam pagirios eidavo ir norėdavo raminamųjų.

Greitosios medicinos pagalbos vairuotojas liudytojas E. A. parodė, kad vaikas buvo paguldytas ant nugaros lovos gale. Felčerė pradėjo išrenginėti ir žiūrėti, kas yra. Vaiko mama lyg sakė, jog nežino, kas atsitiko. Tėvas buvo virtuvėje, kai pasakė, kad vaikas negyvas, tėvas atsisėdo ant lovos, apsikabino vaiką ir pradėjo verkti. Policijos pareigūnai buvo atvykę. Jie kalbino vaiko tėvus, jis negirdėjo, ką jie kalbėjo. Buvo vežimėlyje kraujo, bet vaikas gulėjo ant lovos paguldytas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Butas vieno kambario su virtuve. Prie spintos priešais langą, rankena nukreipta į duris, stovi vaikiškas vežimėlis. Kambario kairėje pusėje esančioje nišoje stovi lova. Apžiūrėjus vežimėlį, jo priekinėje dalyje ant paklodės rastos trys netaisyklingos formos skirtingo dydžio raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo. Didžiausia dėmė yra 66x80 mm dydžio, kitos atitinkamai 30 mm ir 12 mm dydžio. Ant lovos užtiesalo 0,45 m atstumu nuo kairiojo lovos krašto ir 1,58 m atstumu nuo lovos galo (kojūgalio) rasta 35 mm dydžio ovalo formos dėmė, panaši į kraujo. Ant lovos guli vyriškos lyties kūdikio lavonas. Kūdikio lavonas guli ant nugaros prasegtu šliaužtinuku. Šliaužtinuko viršutinio krašto kairė pusė sutepta raudonos spalvos skysčiu, primenančiu kraują. Kūno sustingimas stiprus kramtomuosiuose, sprando ir rankų raumenyse, menkai išreikštas kojose. Lavondėmės susiformavusios nugariniuose paviršiuose (t. 1, b. l. 25–40).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad virtuvėje po kriaukle stovinčiame šiukšlių kibire rastos popierinės servetėlės ir marlės tamponai sutepti raudonos spalvos skysčiu, primenančiu kraują. Orkaitėje rastas tuščias stiklinis butelis nuo degtinės „Gieroy“. Ant spintelės šalia viryklės stovi metalinis termosas, maitinimo buteliukas su paruoštu mišinuku ir skardinė su sausu mišinuku kūdikiams maitinti. Termose yra vandens. Apdorojus termosą daktiloskopinias milteliais, buvo išryškinti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant skaidrios daktiloskopinės Išpylus mišinuką buteliukas paimtas ir supakuotas į popierinį voką. Čiulptukas nuo buteliuko paimtas ir supakuotas atskirai uždėjus apsauginį dangtelį. Papildomai apžiūrint kambarį, ant lovos po paklodėmis buvo rastos penkios įvairaus dydžio raudonos spalvos dėmės, primenančios kraują. Papildomai apžiūrėjus vaikišką vežimėlį iš jo paimtas čiulptukas ir 67x76 cm dydžio pledukas-vokelis. Abiejose pleduko-vokelio pusėse rastos dėmės, primenančios kraują (t. 1, b. l. 41–59).

Iš Biologinės mirties konstatavimo akto matyti, kad L. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirė 2020-04-10 18.50 val. Rastas gulintis ant lovos, iš nosies bėga kraujas, be gyvybės ženklų, ryškių sumušimo žymių nenustatyta (t. 1, b. l. 67).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 200/2020(03) konstatuojama, kad atsižvelgiant į tyrimui pateiktas įvykio aplinkybes, kuriose nurodyta, kad L. T. rastas gulintis ant pilvo veidu į patalynę, tyrimo metu nustatytus radinius, tikėtina, kad L. T. mirė nuo pozicinio uždusimo. Tai nurodo daugybinės taškinės kraujosruvos širdies paviršiuose, plaučių paviršiuose, diafragmoje, galvos minkštuosiuose audiniuose, skystas kraujas širdies ertmėse ir kraujagyslėse, vyraujanti veninė vidaus organų pilnakraujystė, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas, histologiškai: plaučiuose židininė emfizema, dalies smulkiųjų bronchų spazmas, fiziologinės organizmo ypatybės: apie 1,5 mėn. amžiaus kūdikis neturi galimybės savarankiškai keisti gulimos padėties, pvz., pasiversti nuo pilvo ant šono arba nugaros, taip pat savarankiškai pakelti galvos. Lavoniniai reiškiniai, konstatuoti lavono apžiūros įvykio vietoje metu (2020-04-10 22.08 val.), rodo, kad nuo L. T. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo lavone praėjo 3–6 valandų laiko. L. T. lavone mechaninių sužalojimų nėra (t. 1, b. l. 112–116).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 250/2020(01) nustatyta, kad ant lovos užtiesalo, paklodės, pleduko-vokelio (5,6 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą ant lovos užtiesalo, paklodės, pleduko-vokelio (5 mėg.) gautas DNR profilis sutampa su L. T. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe. Penkiose nuoplovose nuo lovos (8–12 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą ant čiulptuko dangtelio (1 mėg.), nuoplovoje nuo lovos (11 mėg.) gautas mišrus, galbūt trijų asmenų DNR profilis, kuris sutampa su M. T., V. T. ir L. T. DNR profiliais. Atlikus DNR tyrimą ant čiulptuko korpuso (2 mėg.), nuoplovoje nuo lovos (8 mėg.) gautas DNR profilis, kuris sutampa su M. T. DNR profiliu su 99,99999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą ant čiulptuko (3 mėg.), nuoplovoje nuo lovos (10 mėg.) gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas DNR profilis sutampa su L. T. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su M. T. DNR profiliu su 99,99999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą nuoplovose nuo lovos (9,12 mėg.), ant pleduko-vokelio (6 mėg.), DNR profilio vertinimo negauta (t. 2, b. l. 42–55).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 260/2020(01) matyti, kad ant V. T. megztinio, kojinės, laboratorijoje pažymėtos Nr. 1, žmogaus kraujo nerasta. Ant V. T. kelnių, kojinės, laboratorijos, pažymėtos Nr. 2, dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta (t. 2, b. l. 71).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atidarius IKI-Guboja pateiktus vaizdo įrašų failus, juose matosi, kaip į parduotuvę iš lauko įeina žmonės. Vaizdo įrašai peržiūrimi siekiant nustatyti, ar V. T. ėjo į parduotuvę ir kuriuo laiku (apie tai jis nurodo apklausos metu). Peržiūrint įrašus matyti, kad žmonės, einantys į parduotuvę, visi yra ant veidų užsidėję apsaugines kaukes, todėl atpažinti asmenis yra sunku. 16.17 val. į parduotuvę įeina vyriškis, tamsių plaukų, vilki juoda striuke, pilkomis treninginėmis kelnėmis ir sportiniais bateliais. Iš parduotuvės išeina 16.23 val., kairėje rankoje nešasi medžiaginį maišelį, kuriame kažkas įdėta. Galbūt tai V. T. (t. 2, b. l. 90–91).

Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2020-04-10 18.56 val. M. T. nustatyta 0,00 prom. alkoholio koncentracija kraujyje (t. 1, b. l.121–123).

2020-04-10 18.54 val. V. T. nustatyta 3,01 prom. alkoholio koncentracija kraujyje (t. 3, b. l. 54–56).

Iš Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad V. T. 2020-05-13 15.41 val. telefonu skambina M. T. ir sako, kad jis neužmušė jų vaiko, kad jie abu dėl to yra kalti. Nurodo, kad M. T. taip pat reikėjo žiūrėti kūdikį, kai V. T. ėjo daryti maistelio. M. T. nurodžius nemeluoti, V. T. atsako, kad taip jį apkalbėti jai liepė M. mama. V. T. klausia, kokius parodymus ji davė, ką prišnekėjo, kad jis nudusino vaiką. Tokių nesąmonių nebuvo. V. T. nurodo, kad kūdikiui bėgo kraujas, todėl jis apvertė jį, kad neužspringtų. Pokalbio pabaigoje V. T. nurodo, kad „va gausis, netyčia buvo“ (t. 2, b. l. 120–124).

Kaltinamasis V. T. ir nukentėjusioji M. T. skirtingai aiškina kūdikio mirties aplinkybes. V. T. mano, kad sūnus iškrito iš lovos ir nuo to mirė, o nukentėjusioji yra įsitikinusi, kad kūdikis užduso dėl V. T. kaltės.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, mano, kad kūdikis mirė ne dėl to, kad iškrito iš lovos, o dėl V. T. veiksmų.

Teismo medicinos specialisto išvadoje yra nurodyta, kad tikėtina kūdikio mirties priežastis yra pozicinis uždusimas. Pakviestas į teismo posėdį ekspertas R. D. patvirtino, kad tokią išvadą patvirtina išreikšti staigios mirties požymiai lavone: daugybinės taškinės kraujosruvos širdies paviršiuose, plaučių paviršiuose, diafragmoje, galvos minkštuosiuose audiniuose, skystas kraujas širdies ertmėse ir kraujagyslėse, veninė vidaus organų pilnakraujystė, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas. L. T. buvo rastas gulintis ant pilvo veidu į patalynę. Atlikus papildomus tyrimus, t. y. histologinį tyrimą, medicinos kriminalistikos tyrimą, mechaninių sužalojimų nustatyta nebuvo. O buvo nustatyti išreikšti staigios mirties požymiai ir remiantis pateiktomis aplinkybėmis davė tikėtiną išvadą, kad tai įvyko dėl pozicinio uždusimo, t. y. vaikui gulint ant priekinio kūno paviršiaus veidu gulint į patalynę, jis dėl savo amžiaus ir fiziologinių ypatumų neturėjo galimybės pakeisti padėties, patalynei uždarius kvėpavimui takus, tikėtina, kad įvyko uždusimas. Tyrimo metu nei išorinių, nei vidinių mechaninių sužalojimų nenustatyta. Atsižvelgiant į tiriamojo amžių, tikėtina, kad ir be paspaudimo gulint veidu į patalynę galėjo uždusti. Jei buvo paspaudimas, galbūt pagreitino, bet kategoriškai pasakyti negali, nes nėra objektyvių požymių, kurie atskirtų paspaudus ar nepaspaudus. Vaikas buvo pusantro mėnesio amžiaus, jis negali pats savarankiškai keisti savo padėties, negali atkelti galvos ar jos pasukti. Jei jis padėtas ir kvėpavimo takai uždaryti arba labai sumažėjęs oro patekimas, dėl to gali įvykti uždusimas. Skrandyje buvo rasta maisto likučių, taip pat maisto turinio rasta stemplėje, trachėjoje, stambiuosiuose bronchuose. Kada rado tą turinį, buvo kilęs klausimas, ar tai nebus paspringimas. Gavęs histologinę išvadą, papildomai telefonu konsultavosi su tyrimą atlikusiu teismo medicinos ekspertu, jis paaiškino, kad aspiracijos požymių nėra, t. y. nėra požymių, kad maistas būtų įkvėptas į plaučius gyvam esant. Pagal jo aprašymą tų požymių taip pat nematė. Tas maisto turinys gali atsirasti po mirties transportuojant. Po mirties skrandyje ir žarnyne vyksta rūgimo, puvimo procesai, išsiskiria dujos, tai taip pat gali paskatinti dėl spaudimo turinio išmetimą iš skrandžio. Būna taip pas lavonus, kad atvežtas lavonas, o skrandžio turinys būna ir stemplėje, ryklėje, trachėjos stambiųjų bronchų sprindžiuose, bet ne visada tai yra aspiracija. Objektyviai nebuvo nustatyta aspiracijos požymių, todėl mano, kad tai yra pomirtinis turinio patekimas į kvėpavimo takus.

Kaltinamasis yra neteisus teigdamas, kad prieš kūdikio mirtį būtent jis gamino maistelį. Jeigu taip būtų, tai ant buteliuko čiulptuko liktų DNR pėdsakų, tačiau specialisto išvada nustatyta, kad ant butelio čiulptuko buvo rasti ne jo, o L. T. ir M. T. DNR profiliai.

Kaip kitą svarbią aplinkybę teismas išskiria vaizdo medžiagą ir apžiūros protokolą (t. 3, b. l. 92–95), kuriuose buvo užfiksuota policijos pareigūnų veiksmai atvykus į įvykio vietą. Šią vaizdo medžiagą kolegija peržiūrėjo teismo posėdyje. Vaizdo medžiagoje yra užfiksuota, jog buto duris atidarė M. T., kuri pareigūnei sako, kad mūsų vaikui bėga kraujas iš nosytės, ir nueina į kambarį. Kambaryje prie lovos stovi V. T.. Matosi, kad ant lovos ant šono guli kūdikis. Prie kūdikio matosi dėmė, panaši į kraują. V. T. sako, kad niekas vaiko neprispaudė, jis vežimuke gulėjo. M. T. nurodo, kad įėjusi į kambarį ji pamatė, kad V. T. tą vaiką ant pilvo padėjęs buvo, ranką užspaudęs jam ant galvos ir rodo ranka į dešinės lovos pusę, maždaug link tos vietos kur apžiūrint įvykio vietą ant užtiesalo buvo rasta rausva dėmė prie pagalvės. Tuo tarpu V. T. visą laiką pareigūnėms aiškino, kad jis vaiką buvo pasiėmęs ant rankų (aš jį „čiūčiavau“ prisidėjęs ant krūtinės ir nešiojo).

M. T. policijos pareigūnei pasakė, kad, įėjusi į kambarį, ji pamatė, kad V. T. tą vaiką ant pilvo padėjęs buvo, ranką užspaudęs jam ant galvos. Tai reiškia, kad nuo pat pradžių M. T. teigė, kad kūdikis buvo prispaustas lovoje gulėjusio V. T.. Jos parodymai sutampa su teismo medicinos specialisto išvada, jog kūdikis mirė nuo uždusimo. Taigi dėl vaiko mirties yra nustatyta kaltinamojo V. T. kaltė.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, mano, kad V. T. veika kvalifikuojama ne kaip nužudymas pagal BK 129 straipsnį, o jo veika turi būti perkvalifikuojama į lengvesnį straipsnį, numatantį atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimą (apie tokį variantą proceso dalyviams buvo pranešta bylos nagrinėjimo metu).

Sunku patikėti, kad tėvas turėtų tyčią nužudyti ką tik gimusį savo vaiką. V. T. veikoje tyčios nužudyti savo sūnų teismas, remiantis įvykio situacija ir nustatytomis aplinkybėmis, neįžvelgia. Vaiko mirties priežastis – V. T. nerūpestingumo, susijusi su jo neatidumu, neapdairumu pasekmė. Jis pagal buvusią situaciją privalėjo ir galėjo numatyti, jog dėl to, jog šalia jo ant lovos gulintį kūdikį apvertė ant pilvo ir uždėjo savo ranką ant jo galvos, kūdikis gali uždusti ir mirti. Kolegijos įsitikinimu, tokius veiksmus sąlygojo itin didelis kaltinamojo girtumas – net 3,01 promilės. Nepaisant to, kad V. T. buvo smarkiai išgėręs, jis netrukus po vaiko mirties, bendravo su atvykusiais medikais ir policijos pareigūnėmis, pateikdamas savo versiją dėl vaiko mirties, tad darytina išvada, kad jis savo elgesį ir prieš kūdikio mirtį kontroliavo. Nusikalstama veika turi būti sąmoninga ir valinga, ji turi būti kontroliuojama žmogaus sąmonės. Tačiau asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas (BK 19 straipsnio 1 dalis).

Taigi V. T. veika perkvalifikuojama iš BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktų į BK 132 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimą.

Dėl bausmės.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismo įsitikinimu, nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas nukentėjusiosios M. T. elgesys – ji nors ir trumpam paliko kūdikį smarkiai girto tėvo priežiūrai. Būtent toks nukentėjusiosios neapdairumas iš dalies ir nulėmė įvykusią nelaimę. Taigi ši aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad jis nors ir padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau anksčiau keturis kartus teistas, teistumas neišnykęs, piktnaudžiauja alkoholiu (t. 3, b. l. 9), ne kartą baustas administracine tvarka, baudų nesumoka (t. 3, b. l.5-8), todėl skiria realią laisvės atėmimo bausmę. Kita vertus, jo atsakomybę lengvina tai, jog jis neteko sūnaus, veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios elgesys, todėl teismas nustato bausmės dydį, kuris yra artimas sankcijos vidurkiui.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusioji M. T. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama atlyginti 690,94 Eur laidojimo išlaidas ir 20 000 Eur neturtinę žalą.

Laidojimo išlaidos, nors ir nepagrįstos dokumentais, yra protingos, net nedidelės, todėl jos turi būti priteisiamos iš kaltinamojo (Civilinio kodekso 6.291 straipsnis).

Savaime suprantama, kad nukentėjusioji, netekusi ką tik gimusios savo kūdikio, patyrė didelį skausmą, ilgai trunkančius dvasinius išgyvenimus, todėl jai turi būti atlyginta ir neturtinė žala. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad vaiko gyvybė vis dėlto atimta dėl neatsargumo, nelaimę nulėmė ir rizikingas pačios nukentėjusiosios elgesys – ji paliko vaiką stipriai apgirtusiam savo vyrui. Remdamasis tuo, teismas mažina priteistinos neturtinės žalos dydį pusiau. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma nusikaltimu. Neturtinę žalą privalo atlyginti kaltinamasis V. T..

Iš V. T. priteistina valstybei 373,28 Eur už advokato teisinę pagalbą nukentėjusiajai M. T. (Baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu pagal BK 132 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.

Į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąjį kalinimą ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2020 m. balandžio 11 d.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Iš V. T. priteisti M. T. 690,94 Eur laidojimo išlaidų ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš V. T. priteisti valstybei 373,28 Eur už advokato teisinę pagalbą nukentėjusiajai M. T..

Daiktinius įrodymus: popierinį voką su nuoplovomis nuo dėmių, panašių į kraujo, popierinį voką su čiulptuku nuo maitinimo buteliuko, popierinį voką su maitinimo buteliuku, popierinę dėžutę su marškinėliais trumpomis rankovėmis, popierinę dėžutę su marškinėliais trumpomis rankovėmis, popierinį paketą su pleduku-vokeliu, popierinį voką su servetėlėmis ir marlės tamponėliais su dėmėmis, panašiomis į kraujo, popierinę dėžę su paklode iš vežimėlio, popierinę dėžutę su moteriškomis kelnėmis, popierinį voką su čiulptuku iš vaikiško vežimėlio, popierinę dėžę su lovos užtiesalu, popierinę dėžutę su moteriškomis kelnėmis, popierinį voką su stikliniu buteliu, popierinį voką su daktiloskopinėmis plokštelėmis, laikmenas su garso ir vaizdo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Asmens tapatybės kortelę, įdėtą į popierinį voką Nr. 1, atiduoti V. T..

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.