Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2012-07-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-778-885/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-07-05
Bylos Nr.
1-778-885/2012
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00604-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Kaltinamasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-778-885/2012Proceso Nr. 1-41-1-00604-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.2.9.9.; 2.10.1.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 5 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro T. G. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, o būtent pagal 2000-10-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą, kuriuo priteistas išlaikymas dukrai I. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui G. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį R. G. 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui nuo 2000-10-03 iki I. G. pilnametystės, po to ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio iki G. G. pilnametystės, nuo 2000-10-03 iki 2002-11-25, nuo 2004-02-02 iki 2004-09-30, nuo 2004-11-01 iki 2005-09-30, nuo 2005-11-01 iki 2010-07-10, nuo 2010-11-10 iki 2011-02-09, nuo 2011-05-11 iki 2011-07-10, nuo 2011-07-12 iki 2012-04-10; nuo 2012-04-25 iki 2012-05-10, visiškai nemokėdamas priteisto išlaikymo, vengia pareigos išlaikyti vaikus, dėl ko 2012 m. gegužės mėnesio 10 dienai susidarė 36 517,40 Lt išlaikymo įsiskolinimas.

Kaltinamasis V. G. tyrimo metu dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies bei paaiškino, kad nuoširdžiai gailisi, neturėjo galimybių mokėti vaikams alimentus teismo nustatyto dydžio. Su R. G. susituokė 1995 metais. Santuokos metu gimė vaikai: I., gim. (duomenys neskelbtini), ir G., gim. (duomenys neskelbtini). Išsituokė abipusiu susitarimu 2000 m. Šiaulių m. apylinkės teisme. Jam buvo priteista mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis buvusiai žmonai R. G. vaikų išlaikymui 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui iki dukros I. pilnametystės, o po to ¼ dydžio pajamų, bet ne mažiau 1 MGL iki G. pilnametystės. Pirmaisiais metais po ištuokos priteistus alimentus mokėdavo nereguliariai ir įvairiomis sumomis, mokėdavo tuomet, kai turėdavo pinigų. Iš pradžių mokėdavo alimentus paštu, perlaidų kvitus nuveždavo antstolei I. A. Po kiek laiko, kad nereikėtų daryti pavedimų per paštą ar banką, antstolė patarė pasirašyti lapelius su R. G., kuomet sumokėdavo grynais už vaikų išlaikymą. Pasikeitus antstolei buvo iškviestas pas antstolę E. Rulienę, kur nuvažiavus į kontorą, antstolės E. Rulienės padėjėjas pasakė sąskaitos numerį ir paaiškino, kad privalo reguliariai, pagal savo išgales, mokėti alimentus į nurodytą sąskaitą. Nuo 2010 metų iki šiol maždaug kas mėnesį pervesdavo įvairias pinigų sumas nuo 10 iki 20 litų, nes daugiau skirti negalėdavo, į mėnesį pajamos siekdavo 315 litų (tokio dydžio pašalpą gaudavo iš socialinio skyriaus). Gali paaiškinti, kad išsituokęs ieškojo darbo, kiek pamena, buvo užsiregistravęs į Šiaulių darbo biržą, dirbo keliose įmonėse, į kurias siuntė Darbo birža, tai yra, „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku pagal terminuotą sutartį, atlyginimas buvo minimalaus dydžio, iš tų pinigų kažkokią sumą mokėdavo vaikų išlaikymui, pasirašydamas su R. G. mokėjimo lapelius. Pasibaigus darbo sutarčiai „(duomenys neskelbtini)“, jokio darbo nepavyko susirasti, ar buvo registruotas Darbo biržoje, nepamena. Darbo ieškojo. 2005 metais įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ staklininku, dirbo neilgai, atlyginimas buvo minimalus, iš darbo išėjo savo noru tikėdamasis susirasti geresnį darbą, tačiau nepavyko. Dirbdavo pavienius darbus pas pažįstamus statybose, už kuriuos būdavo atsilyginama, mokami pinigai, iš kurių kažkiek skirdavo vaikų išlaikymui, tikslių sumų negali nurodyti, galėjo būti sumos nuo 25 iki 30 litų. 2008 m. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, buvo išvykęs darbo reikalais į Švediją, kokio dydžio atlyginimą gaudavo, nepamena, galėjo būti iki 1400 litų. Iš gauto atlyginimo kiek galėdavo skirdavo pinigų vaikų išlaikymui. Pamena, jog dukrai I. nupirko dviratį už 500 litų, bei davė 300 litų nusipirkti fotoaparatą. Kadangi pablogėjo sveikata, nebegalėjo išvykti dirbti į Švediją, todėl iš darbo išėjo, buvo užsiregistravęs Šiaulių darbo biržoje, ieškojo darbo. Pagal darbo biržos siuntimą laikinai įsidarbino Šiaulių lopšelyje – darželyje „(duomenys neskelbtini)“ ūkvedžiu. Pasibaigus darbo sutarčiai, buvo atleistas ir vėl ėjo į darbo biržą. Pamena, jog 2011 metų rugpjūčio mėnesį Darbo biržos tarpininkė jam buvo siūliusi dirbti Kryžių kalne darbininku, tačiau netenkino darbo sąlygos, kadangi už savo pinigus reikėdavo nuvažiuoti ir grįžti į Kryžių kalną, atlyginimas buvo minimalus. Atsisakęs šio darbo, buvo išbrauktas iš sąrašo. Šiai dienai Darbo biržoje nėra registruotas. 2011 metų rudenį planavo važiuoti ieškoti darbo į Švediją, todėl deklaravo savo išvykimą, tačiau darbo nebegavo ir pasiliko Lietuvoje. Šiuo metu darbo ieško per skelbimus, pažįstamus, draugus. Yra darbingas. Apie bendravimą su vaikais gali pasakyti, kad dukra I. jį aplanko dažniau, kadangi jis gyvena pas savo mamą. Su sūnumi susitikti tenka rečiau. Domisi vaikų auklėjimu, su buvusia žmona R. G. nelabai sutaria, tačiau kas liečia vaikus, pasidomi, kaip jiems sekasi. Su gimtadieniu vaikus pasveikina. Kuomet vaikai būdavo mažesni, nupirkdavo rūbų, paskutiniu metu duoda pinigų patiems vaikams. Kartu su savo mama susideda ir per gimtadienį duoda 100 litų. Gali pasakyti, kad iš dalies sutinka su kaltinime nurodyta suma, nes mano, jog įsiskolinimas turėtų būti šiek tiek mažesnis. Susidariusį įsiskolinimą už vaikų išlaikymą pasistengs sumažinti mokėdamas R. G. dalimis. Gailisi, kad negalėjo mokėti vaikams tiek, kiek priteisė teismas (90-92 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. G. prisipažinimo jo kaltė įrodoma kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji R. G. tyrimo metu parodė, kad su V. G. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos metu gimė dukra I. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus G. G., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) išsituokė su V. G. dėl jo girtuoklysčių ir nesirūpinimo šeima. Šiaulių miesto apylinkės teismas priteisė V. G. periodiškai iki vaikų pilnametystės kas mėnesį mokėti ne mažiau kaip 1 MGL kiekvienam vaikui arba po 1/3 visų uždarbio rūšių. Teismo posėdyje V. G. dalyvavo, žinojo apie priteistą išlaikymą. Nuo priteisimo dienos V. G. apie pusantrų metų laiko alimentus mokėjo pašto perlaidomis. Sumos kiekvienam vaikui po 1 MGL nesiekdavo, tai yra, jis kas mėnesį pervesdavo nuo 10 iki 50 litų. Būdavo laikotarpių, kuomet V. G. jokio materialinio išlaikymo neteikdavo. Po skyrybų jis norėjo su vaikais bendrauti, palaikyti su jais ryšius, maždaug kartą per du mėnesius su jais išeidavo pasivaikščioti, vieną kartą buvo nuvedęs į atrakcionų parką. Kol vaikai buvo maži, jiems reikėdavo tėvo, norėdavo, kad jis ateitų, tačiau jiems paaugus, mato, kad jie nelabai nori su juo bendrauti, kadangi jis dažnai būna neblaivus. Sūnus G. paskutinį kartą su tėvu bendravo prieš 5 metus. Dukra I. su tėvu matosi nuėjusi pas savo močiutę G. G., kadangi pastarasis su ja gyvena. V. G. vaikų auklėjimu nuo pat skyrybų nesidomėdavo, neklausdavo, kaip sekasi jiems mokykloje, per jokias šventes vaikų nesveikindavo, dovanų nepirkdavo. Jai buvo žinoma, kad V. G. buvo registruotas darbo biržoje, tačiau atsisakius darbo buvo išregistruotas. Be to, jis keliems mėnesiams, maždaug prieš 5 metus, buvo išvykęs į užsienį. Grįžęs jis dukrai nupirko dviratį 300 litų vertės. Pamena, jog jo prašė skirti pinigų dukrai nupirkti fotoaparatą, tuomet jis jai grynais galėjo paduoti 300 litų. Daugiau nepamena, kad vaikams jis dar būtų pirkęs kokių nors dovanų ar skyręs jiems pinigų. Gali pasakyti, kad V. G. mama G. G., kiek gali pagal savo galimybes, anūkais rūpinasi, sveikina su gimtadieniais, šventėmis, su ja ryšius tiek ji pati, tiek patys vaikai, palaiko ir noriai bendrauja. Kuomet V. G. ištisus metus neteikė vaikams jokio išlaikymo, ji 2008-01-19 kreipėsi į Vaikų išlaikymo Fondą, ir nuo 2008 m. sausio iki šios dienos gauna kiekvienam vaikui po 130 litų kas mėnesį. Pageidautų, kad V. G. būtų nubaustas įstatymų numatyta tvarka dėl vengimo išlaikyti vaikus (78-79 b. l.).

Liudytoja G. G. tyrimo metu parodė, kad iš po skyrybų su R. G. sūnus V. G. iki šiol gyvena kartu su ja bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jai buvo žinoma, kad teismas priteisė sūnui mokėti kas mėnesį alimentus vaikų – G. ir I. išlaikymui iki jų pilnametystės. Apie tai, ar iš po skyrybų V. mokėdavo alimentus buvusiai žmonai ir kokiomis sumomis, tiksliai pasakyti negali, nes tai jo problemos. Yra mačiusi keletą V. pasirašytų su R. G. raštelių, kuriuose jie abu pasirašydavo, jog jis sumoka pinigus už vaikų išlaikymą. Kokios sumos būdavo, nepamena. Ji asmeniškai su anūkais sutaria gerai, domisi jų auklėjimu, kiek gali, juos paremia. Su R. taipogi palaiko gerus santykius. Gali pasakyti, kad nuo vaikystės V. pūliuoja ausys, jo bloga klausa, yra darę operaciją, ir gydytojai pasakė, kad ši liga tęsis visą gyvenimą. Gydytojai minėjo, kad jam su tokia diagnoze būtų galima gauti trečią neįgalumo grupę, tačiau pats V. į gydytojus nesikreipia, neužsiima medicininių dokumentų tvarkymu dėl neįgalumo grupės. Galbūt dėl to, jog bloga klausa ir pūliuoja ausys, jam sunku susirasti pastovų darbą, be to, ne visoks darbas jam tinka (ypač kur didelis triukšmas ir daug dulkių ir pan.). V. registruodavosi Šiaulių darbo biržoje, buvo siųstas dirbti viešuosius darbus, nuo kurių neatsisakė, dirbo darželyje kiemsargiu, kiek žino, tačiau darbo sutartis buvo terminuota. V. nuo balandžio mėnesio pabaigos 6 mėnesius darbo biržoje negali registruotis, kadangi atsisakė siūlomo darbo, tai yra, tarpininkė buvo siūliusi dirbti Kryžių kalne viešuosius darbus, o į darbo vietą būtų reikėję važiuoti ir grįžti savo transportu, atlyginimas minimalus, todėl jis atsisakė, kadangi savo automobilio neturi, ir tuo metu neturėjo pinigų kelionės išlaidoms. V. kartais tekdavo dirbti nepastovius darbus pas pažįstamus, jei kas paprašydavo, pvz. porai dienų išklijuoti tapetus, arba atlikti pagalbinius darbus, už kuriuos būdavo atsilyginama keliais litais, kurie būdavo išleisti maistui. Ji pati gyvena iš pensijos, kurios vos užtenka pragyvenimui, todėl sunku jam padėti materialiai. Šiuo metu V. darbo ieško savo iniciatyva per pažįstamus, skaito skelbimus. Verslo liudijimo jis niekada nebuvo išsiėmęs. Šiaip jis yra darbštus, kruopštus, moka dirbti įvairius darbus. Anūkė I. dažnai ją aplanko, tuo pačiu pabendrauja ir su savo tėvu. Kai V. turėdavo pinigų, skirdavo jų savo dukrai, buvo nupirkęs rūbų, dviratį, yra važiavęs kartu su R. į turgų apipirkti vaikus. Su sūnumi G. V. bendrauja rečiau. Didžiosiomis metų šventėmis abu vaikus tiek V., tiek ji pati pasveikina, parašo žinutes. Gimtadienio proga dažniausiai duoda patiems vaikams pinigų (po 50 arba 100 Lt), kad patys nusipirktų, ką nori. Gali pasakyti, kad kuomet V. turi pinigų, skiria jų kiek gali vaikų išlaikymui, o kai neturi, tenka jai jį patį išlaikyti (84-85 b. l.).

Iš 2000 spalio 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teisme išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-4652 matyti, kad priteista išieškoti iš V. G. alimentus dukters I. ir sūnaus G. išlaikymui R. G. naudai 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet nemažiau 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 200-10-03 iki I. pilnametystės, po to ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį iki G. pilnametystės (27 b. l.).

Antstolės Eurikos Rulienės išlaikymo mokėjimo paskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad išlaikymo skola yra 36517,40 Lt. (71-73 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. G. nusikaltimas pagal LR BK 164 str. kvalifikuotas tinkamai. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą įsigaliojus teismo sprendimui išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaikus visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal LR BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaikus nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-491/2005).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama V. G. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis pats pripažino, kad žinojo, kad jam yra priteistas vaikų išlaikymas iki vaikų pilnametystės. Kaltinamojo kaltę taip pat grindžia ir nukentėjusiosios R. G. parodymai, kad ji negauna išlaikymo iš savo buvusio vyro jų vaikams, vaikų išlaikymo fondas jai ir toliau moka pinigus kiekvienam vaikui išlaikyti, kadangi vyras priteistų alimentų nemoka. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis, žinodamas apie savo pareigą išlaikyti vaikus – dukrą I. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų G. G., gim. (duomenys neskelbtini), savo neveikimu vengė pareigos išlaikyti savo vaikus, nors privalėjo šią pareigą vykdyti. Tokios pareigos jis nevykdė be pateisinamų priežasčių, nors turėjo vykdyti, nes V. G. yra šių vaikų tėvas ir turėjo juos išlaikyti. Dėl šios priežasties V. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kaip vengimas išlaikyti vaiką.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog V. G. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. už nusikalstamą veiką siūlo skirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti namuose bei per 1 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 mėn. laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Skirdamas kaltinamajam V. G. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. G. anksčiau neteistas (107 b. l.), administracine tvarka buvo baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (108-109 b. l.), Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK VPS PPN skundų ar pareiškimų dėl jo elgesio negauta, į Pietinės policijos nuovados profilaktinę įskaitą neįrašytas (124 b. l.), esant šioms aplinkybėms jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri iš sankcijoje numatytų būtų labiausiai adekvati padarytos veikos turiniui ir įgyvendintų bausmės paskirtį. Dėl šios priežasties teismas V. G. skiria laisvės apribojimo bausmę, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai – dokumentai, grąžinti V. G., paliktini neribotai jo nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendė:

V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. ir skirti laisvės apribojimo bausmę 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti namuose bei per 1 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, juos atliekant per 6 mėnesius teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktinius įrodymus – dokumentus, grąžintus V. G., palikti neribotai jo nuosavybei.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėjas Arūnas Bartkus