Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2014 m. birželio mėn. 19 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Privenienei, kaltinamajam R. L., nukentėjusiai J. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1989-04-26 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 118 str. 3 d. laisvės atėmimu 7 m., 2) 2004-04-06 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) pagal BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn., teistas dėl sunkaus nusikaltimo, bausmės pagal nuosprendį pabaiga 2008 10 06, todėl teistumas neišnykęs, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2007 04 18 nutartimi, kaltinamas pagal LR BK 145 str. 2d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. L. sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, o būtent: 2013-09-11, 2013-09-12, 2013-09-13, 2013-09-14, 2013-09-15, 2013-09-16, 2013-09-17, 2013-09-18, 2013-09-19, 2013-09-20, 2013-09-21, 2013-09-22, 2013-09-23, 2013-09-25, 2013-09-26, 2013-09-28, 2013-09-29, 2013-10-03, 2013-10-04, 2013-10-05, 2013-10-06, 2013-10-10, 2013-10-18, 2013-10-20 dienomis, telefoninių pokalbių metu su J. T. nemažiau kaip tris kartus grasino padaryti pavojingą gyvybei ar sveikatai veiką sakydamas ,,aš tave nužudysiu“, „papjausiu“, „užsiundysiu savo draugus“, taip ją sistemingai baugino naudodamas psichinę prievartą. Pagrindas manyti, kad bauginimai bus įvykdyti J. T. buvo tai, kad R. L. yra teistas už smurtines nusikalstamas veikas.

Kaltinamasis R. L. perskaičius kaltinamąjį aktą pareiškė, kad padaręs nusikalstamas veikas prisipažįsta visiškai. Parodė, kad datų tiksliai nepamena, nuo 2013 09 10 išvyko į Airiją dirbti. Prieš tai su nukentėjusia pragyvena apie 5-6 metus, susitarė, kad ji atvyks į Airiją taip pat. Pradėjo skambinti nukentėjusiai, pradžioje bendravo gražiai, po to ji paaiškino, kad nenori kartu gyventi, tada pradėdavo grasinti. Skambindavo dažnai, būdavo į dieną ir po du kartus. Gąsdino draugais, kad gali juos atsiųsti, kad gaus per šonkaulius, taip sakė gal tris kartus. Turėjo tikslą įbauginti nukentėjusią , kad ji atvyktu į Airiją, negrasino, kad nužudys, papjaus. Iš įkalinimo vietos paleistas 2007 metais, buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, nukentėjusiai tai buvo žinoma.

Nukentėjusi parodė, kad 2013 09 10 kaltinamasis išvyko į Airiją ir norėjo, kad ji važiuotu kartu. Pati buvo apsisprendusi kartu nevykti, tačiau R. L. apie tai nesakė. Jam iš Airijos paskambinus pasakė nevažiuos, tada kaltinamasis telefoninių pokalbių metu pradėjo grasinti, kad užmuš, „užsiundys“ draugus, padegs namą. Pasakė ir kaltinime nurodytas frazes, tai, kad papjaus. Grasindavo beveik visų pokalbių metu apie 15- 18 kartų. Dėl kaltinamojo elgesio nemiegojo naktimis, vartojo vaistus, bijojo. Žinojo, kad kaltinamasis teistas.

Abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių telefoninių skambučių bei SMS žinučių išklotinėmis nustatytas konkretus laikas kada buvo skambinama J. T. iš kaltinamojo naudoto telefono numerio (duomenys neskelbtini) ( b. l. 22-26).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, kvalifikacija, bausmė

Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisinę reikšmę turi tik realūs (ne tariami) grasinimai. BK 145 str. 1 d. tiesiogiai suformuluota, kad baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankama pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindo bijoti, jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nuketėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Analogiškai grasinimo realumas suprastinas ir vertinant BK 145 str. 2 d. nurodytus grasinimus padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. BK 145 str. 2 d. taip pat kriminalizuotas ir sistemingas žmogaus bauginimas, kuris gali reikštis ne tik grasinimais atlikti aukščiau minėtas konkrečias pavojingas veikas, bet ir kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz. besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, gąsdinančiais skambučiais, ir pan.). Todėl tokios sistemingos psichinės prievartos realumui konstatuoti nebūtina, kad nukentėjusysis turėtų pagrindą bijoti būtent dėl savo gyvybės ir sveikatos, bet pakanka išvados, jog jis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis (Lietuvos Aukščiausias Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2010).

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymu visuma teismas nustatė, jog neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis R. L. sistemingai, tai yra per neilgą laiko tarpą beveik kiekvieną dieną telefoniniais skambučiais, bei pokalbių metu išreikštais grasinančio turinio pareiškimais, terorizavo nukentėjusią, t.y. sistemingai naudojo prieš nukentėjusiąją psichologinę prievartą, grasinimus dėl ko ji patyrė nuolatinį bauginimą, stresą, baimę, psichinę prievartą. Tai R. L. darė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad daro psichologinį poveikį, siekdamas sukelti nuketėjusiajai neigiamas pasekmes - stresą, baimę, nerimą. Todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 2 d..

Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jos reikšmę, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, į nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį, į tai, kad anksčiau buvo įvykdęs nusikaltimą ir nusikalto neišnykusio teistumo metu, anksčiau teistas dėl smurtinių nusikaltimų, kaltinamajam pagal LR BK 145 str. 2 d., skirtina artimesnė minimaliai laisvės atėmimo bausmė.

R. L. , po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, daugiau kaip 6 metus, jokių nusikalstamų veikų nepadarė, administracine tvarka nebaustas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo nurodytus nusikaltimo darymo motyvus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus jos atlikimo, todėl taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant įpareigojimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 273 str., 297 str., 298 str., 301-302 str. str., 308 str.

NUSPRENDĖ:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 145 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 6(šešiems) mėnesiams.

Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skirti įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo terminu nebendrauti su nukentėjusia ir šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.