- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-06
- Bylos Nr.
- 1-2453-1109/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- G. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, gyvenamoji vieta deklaruota ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. V. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2019 m. liepos 16 d. apie 12.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 31 teritorijoje, vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz 211 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadino minėtą automobilį ir elektros pastotę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punktą vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir tą pačią dieną jam atvykus į policiją užregistruoti eismo įvykį jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio matuokliu „Alkotest 7510“ 20:22 val. nustatyta 2,52 promilės alkoholio koncentracija, o 20:44 val. – 2,48 promilės alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis G. V. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis ir jų neginčija. Paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną Vilijampolėje nurodytu adresu dirbo. Kitą dieną turėjo vykti į Vilkaviškį darbo reikalais, todėl, norėdamas iš anksto pasiruošti, prieš pietus ketino perstatyti darbinę mašiną. Atlikdamas manevrą, išgirdo pokštelėjimą, pamatė išdužusį automobilio stiklą, suprato, kad atsitrenkė į elektros pastotę. Automobilį iš tos vietos patraukė, tačiau jis iki darbo pabaigos liko stovėti toje pačioje aikštelėje. Po darbo pats neišdrįso vairuoti automobilio. Namo parvairavo bendradarbis. Jis, grįždamas namo, nusipirko ir išgėrė alaus. Viršininkas liepė apie įvykį pranešti draudimui. Paaiškėjus, kad draudimo negaus, liepė nuvaryti automobilį į policiją. Į policiją apie 20 val. automobilį vairavo draugas. Ten buvo patikrintas kaltinamojo blaivumas ir nustatyta, kad jis neblaivus. Kaltinamasis paaiškino, kad jo mėnesinės pajamos yra apie 800-1200 eurų, alkoholį vartoja retai, bet yra buvę, kad išgerdavo ir darbe. Įvykio dieną darbe nebuvo girtas. Darbuotojai yra pasirašę sutikimą dėl tikrinimo alkotesteriu, bijo, kad nepatikrintų, todėl darbe alkoholio nevartoja. Teisę vairuoti transporto priemonę turi nuo 1996 metų. V. V. yra jo brolis, su juo gerai sutaria, bendrauja apie 3 kartus į savaitę. V. V. vyriausias brolis, todėl daro jam gerą įtaką. Dėl padarytos veikos labai gailisi. Supranta, kad nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.
Kaltinamojo teisme duoti parodymai iš esmės atitinka jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 43-44).
Kaltinamajam G. V. pilnai pripažinus savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. V. pilno prisipažinimo, jo kaltė yra visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. V. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Bendrovė užsiima statybomis. Dirba apie 30 žmonių. Turi jos vardu registruotą automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal sutartį yra išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Naudojamas darbui: atvežti medžiagas, įrankius ir t. t. Juo gali naudotis bet kuris bendrovės darbuotojas, turintis teisę vairuoti. Darbus suplanuoja ryte. G. V. bendrovėje statybininku dirba virš metų. Dirba normaliai, tačiau turi problemų su alkoholio vartojimu. Dėl pravaikštų šių metų birželio mėn. jį iš darbo atleido. Liepos mėn. jis atėjo, atsiprašė, pasižadėjo laikytis darbo drausmės ir vėl buvo priimtas į darbą. Teisę vairuoti minėtą automobilį turėjo. Ką konkrečiai 2019 m. liepos 16 d. G. V. vežė ir kur, ji dabar atsakyti negalėtų. Jo darbo objektas - LSMU gimnazija, kur vykdo remonto darbus. Po pietų iš G. V. sužinojo, kad vairuodamas jis apgadino automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilis apdraustas KASKO draudimu, buvo pasakyta, kad eismo įvykį reikia užregistruoti policijoje. Vakare sužinojo, kad G. V. į policiją atvyko neblaivus. Pas juos darbe dėl alkoholio vartojimo yra griežtai. Neturi informacijos, kad eismo įvykio metu G. V. automobilį vairavo neblaivus. Automobilis jam buvo perduotas blaiviam. Dėl automobilio sugadinimo padarytą žalą G. V. pasižadėjo atlyginti. Jis toliau dirba. Po įvykio automobilis buvo uždarytas į policijos saugojimo aikštelę. Prašo jį grąžinti, nes reikalingas darbui (b. l. 24-25).
Iš Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. K. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad patrulis R. K. pranešė apie tai, jog 2019 m. liepos 16 d. 12 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. namo 31 kiemo teritorijoje važiuojantis automobilis MERCEDES (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. V., gim. 1965 m., kliudė elektros pastotę, dėl ko buvo sugadintas automobilis ir elektros pastotė. Vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 2019 m. liepos 16 d. 20.22 val. nustatytas 2,52 promilių girtumas, o pakartotinai patikrinus 20.44 val. nustatytas 2,48 promilių girtumas. Registruotas eismo įvykis 07-19-9503993. (b. l. 1).
Iš Kauno apskrities VPK Iš Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2019 m. liepos 16 d. 12 val. Kaune, J. N. g. namo 31 kiemo teritorijoje važiuojantis automobilis MERCEDES (duomenys neskelbtini), valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. V., gim. 1965 m., kliudė elektros pastotę, dėl ko buvo sugadintas automobilis ir elektros pastotė. Vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. 2019 m. liepos 16 d. 20.22 val. nustatytas 2,52 promilių girtumas, o pakartotinai patikrinus 20.44 val. nustatytas 2,48 promilių girtumas (b. l. 2-3).
Iš aplinkraščio apie informacijos gavimą matyti, kad apie eismo įvykį G. V. pranešė 2019 m. liepos 16 d., 16:43 val. būdamas namuose, (duomenys neskelbtini). Pranešėjas informavo, kad apie 12 val. su įmonei priklausančiu automobiliu MB v/n (duomenys neskelbtini) kliudė elektros skydinę ir apgadino automobilį. Paskambinus į draudimą, liepė kviesti policiją. Pranešėjas pats atvyks į kelių policiją. Į policiją atvykusiam vairuotojui G. V. 20.22 val. nustatytas 2,52 promilių girtumas, o pakartotinai patikrinus 20.44 val. – 2.48 promilių girtumas (b. l. 7).
Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). g. 31, Kaune. Sudarytas eismo įvykio vietos planas, kuriame pažymėta automobilio judėjimo kryptis, apgadintos skydinės buvimo vieta (b. l. 8-10).
Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas keleivinis automobilis MERCEDES BENZ 211 CDI, v/n (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: užpakalinės dešinės pusės durys su stiklu, užpakalinis dešinės pusės sparnas (b. l. 11-12).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad G. V. atlikus tikrinimą prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0052, patikros Nr. 0973828, pirminio tikrinimo 2019 m. liepos 16 d. 20.22 val. nustatytas 2,52 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo 2019 m. liepos 16 d. 20.44 val. metu – 2,48 promilių neblaivumas (b. l. 14-15).
Iš VĮ „Regitra“‘ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonės MERCEDES BENZ 211 CDI, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra G. V. (b. l. 21).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašo matyti, kad MERCEDES BENZ 211 CDI SPRINTER, gamybos periodas 2000-2007, pasirinkti metai – 2002, vidutinė kaina be PVM yra 2654 eurai (b. l. 22).
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. V. dėl to, jog jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, pasitvirtino.
Kaltinamasis paaiškino, jog jis eismo įvykį sukėlė – kliudė elektros skydinę apie 12 val. Po įvykio automobilį patraukė ir toliau dirbo. Apie įvykį pranešė policijos įstaigai tik lieptas darbdavio, nes to reikėjo dėl draudimo. Tai padarė jau po 16 val. – tuo metu, kai buvo grįžęs namo, o automobilis jau buvo parvarytas jo namo kieme. Paskambinus į policiją ir pranešus apie įvykį, jam buvo liepta į policiją prisistatyti pačiam. Kaltinamasis paaiškino, kad jis, grįždamas iš darbo, parduotuvėje buvo nusipirkęs ir išgėręs alaus. Kadangi jis buvo neblaivus, į policiją jį nuvežė draugas. Policijoje jau po 20 val. jam buvo nustatytas 2,48 promilių neblaivumas.
Kaltinamojo parodymus dėl įvykių eigos visiškai patvirtina ir kiti įrodymai – tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, liudytojos G. V. parodymai, aplinkraštyje apie informacijos gavimą užfiksuoti duomenys ir kiti teismo posėdyje ištirti įrodymai.
Kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad įvykis įvyko apie 12 val., kad įvykį policijoje užregistravo darbdavio liepimu dėl draudimo, jau grįžęs po darbo, patvirtina aplinkraštyje dėl informacijos gavimo užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog pranešėjas – G. V. apie įvykį pranešė 16.43 val. Nurodė, kad apie 12 val. jis su įmonės automobiliu kliudė elektros skydinę ir apgadino automobilį. Paskambinus į draudimą liepė kviesti policiją. Pranešėjas tuo metu buvo Baltijos g. 9, t. y. savo namuose. Šie duomenys atitinka ir liudytojos G. V., t. y. kaltinamojo darbdavės, parodymams, jog po pietų iš G. V. sužinojo, kad jis vairuodamas apgadino įmonės automobilį. Kadangi automobilis draustas KASKO draudimu, buvo pasakyta, kad eismo įvykį reikia užregistruoti policijoje. Vakare sužinojo, kad G. V. į policiją atvyko neblaivus. Automobilis G. V. buvo perduotas blaiviam.
Aplinkybę dėl įvykusio eismo įvykio patvirtina kaltinamojo parodymai, kad jis buvo nepakankamai atidus ir vairuodamas įmonei priklausantį automobilį kliudė elektros pastotę bei apgadino įmonės automobilį – dužo stiklas, patvirtina jau anksčiau aptarti rašytiniai duomenys, o taip pat ir įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) g. 31, Kaunas, sudarytas ir nubraižytas eismo įvykio vietos planas, kuriame nurodyta G. V. vairuoto automobilio judėjimo kryptis, apgadintos elektros skydinės ir kitų objektų išsidėstymas vienas kito atžvilgiu. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį bei Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti ir nurodyti automobiliui MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu padaryti apgadinimai.
Kaltinamojo parodymais, o taip pat ir neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad pirminio tikrinimo 2019 m. liepos 16 d., t. y. eismo įvykio dieną, 20.22 val. nustatytas 2,52 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo 2019 m. liepos 16 d. 20.44 val. metu – 2,48 promilių neblaivumas (b. l. 14-15).
Byloje nenustatyta, jog šie duomenys, o taip pat ir kiti rašytiniai teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl daroma išvada, kad jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Visi aukščiau aptarti įrodymai vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, kuri neabejotinai patvirtina, jog G. V. 2019 m. liepos 16 d. apie 12.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 31 teritorijoje, vairuodamas motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz 211 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadino minėtą automobilį ir elektros pastotę, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, nes tą pačią dieną jam atvykus į policiją užregistruoti eismo įvykį alkoholio matuokliu „Alkotest 7510“ 20:22 val. nustatytas 2,48 promilių neblaivumas.
Kaip nustatyta Kelių eismo taisyklių 221 punkte, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas siekiant užtikrinti tikrųjų įvykio aplinkybių nustatymą.
Nagrinėjamoje situacijoje, G. V., kuris neabejotinai suprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas tiek jo vairuojamas automobilis, kuris kaltinamajam nepriklausė nuosavybės teise, tiek ir kitas turtas – elektros pastotė, apie įvykį nei nukentėjusiajam, t. y. sugadintos elektros skydinės savininkui, nei policijai nepranešė, alkoholį vartojo po įvykio, kol dar nebuvo išaiškintos visos aplinkybės. Tai, kad visos aplinkybės nebuvo aiškios, patvirtina ir tai, jog kaltinamasis nurodė nedrįsęs pranešti darbdaviui apie įvykį. Tiek jam, tiek ir darbdaviui nebuvo aiškios aplinkybės dėl žalos atlyginimo. Tai patvirtina tiek paties kaltinamojo parodymai, jog apie įvykį pranešė policijai būtent darbdavio liepimu dėl draudimo, tiek ir aplinkraštyje dėl informacijos gavimo užfiksuoti duomenys, jog pranešėjas nurodė, kad, paskambinus į draudimą, buvo liepta kviesti policiją.
Kaltinamasis būdamas brandaus amžiaus, dirbantis asmuo, įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, neabejotinai būdamas supažindintas su Kelių eismo taisyklėmis, jis, kaip atsakingas ir rūpestingas vairuotojas neabejotinai žinojo jam, kaip eismo dalyviui, vairuojančiam padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, keliamas pareigas, tame tarpe ir pareigą nevartoti alkoholio po eismo įvykio, kol neišaiškintos įvykio aplinkybės, tačiau šios pareigos nevykdė – vartojo alkoholį po eismo įvykio neišaiškinus visų įvykio aplinkybių, t. y. veikė tyčia.
Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl laidavimo instituto taikymo
Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. V. prašė perduoti G. V. atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį G. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.
Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
G. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. V. praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu (b. l. 35-36), administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, esant neblaiviam, ar kitus šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, nebaustas (b. l. 37-38), dirba, VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio psichikos sveikatos centre psichikos sveikatos priežiūros paslaugos neteiktos (b. l. 33), priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 34).
Visos šios kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką ir pats teisme pasižadėjo.
Laiduotojas V. V. yra kaltinamojo vyresnysis brolis, su kuriuo kaltinamasis palaiko glaudžius ryšius. Tiek kaltinamasis, tiek ir V. V. patvirtino, jog jis, kaip vyresnysis brolis, turi kaltinamajam didelę teigiamą įtaką – G. V. klauso V. V. patarimų, būtent į V. V. kaltinamasis pirmiausia kreipėsi kai reikėjo nuvykti į policiją dėl nagrinėjamo įvykio, tačiau V. V. dėl objektyvių priežasčių tuo metu broliui negalėjo padėti. V. V. neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Įvertinus visas šias aplinkybes, o taip pat kaltinamojo bei laiduotojo turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato, jo terminas nustatytinas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam gali būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-50-788/2018).
Vadovaujantis teismų praktika, asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) ar BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d.) numatytą veiką – transporto priemonių vairavimą asmeniui esant neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promiles, ir atleidžiamiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paprastai svarstomas dviejų baudžiamojo poveikio priemonių – konfiskavimo ir uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymo klausimas.
Šiuo atveju automobilis, su kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo nei nusikalstamos veikos (alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki aplinkybių išaiškinimo) padarymo priemonė, nei įrankis, nei nusikalstamos veikos rezultatas, todėl jis, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, nelaikomas konfiskuotinu turtu. Dėl šių priežasčių baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas netaikoma.
Sprendžiant dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, teismas įvertina tai, kad padarytas vienas tyčinis nusikaltimas, kuris neabejotinai susijęs su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones naudojimu, tačiau nusikalstama veika nėra padaryta tiesiogiai naudojantis teise vairuoti transporto priemones – asmuo alkoholį vartojo po eismo įvykio, realiai transporto priemonės nevaldė, nevairavo, kaltinamojo veiksmais realus pavojus kitiems eismo dalyviams, svetimam turtui nekilo, be to, kaltinamasis pats pranešė apie įvykį policijai ir prisistatė pareigūnams. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiama taip pat į tai, kad anksčiau jis neteistas, už administracinius nusižengimus, kuriais būtų šiurkščiai pažeisti kelių eismo taisyklių reikalavimai, nebaustas, taip pat nebaustas administracine tvarka už jokius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Duomenų, kad kaltinamasis būtų linkęs daryti teisės pažeidimus, pavartojęs alkoholio, nėra. Esant šių aplinkybių visumai, teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam neskirtina.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, konkrečias jo padarymo aplinkybes, kaltės formą, pasekmes (realiai alkoholio vartojimas po įvykio nesukliudė išaiškinti eismo įvykio aplinkybes), teismo vertinimu, byloje yra pagrindas skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis dirba, jo mėnesinės pajamos yra 800-1200 eurų per mėnesį, įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdų prisipažinimą ir atgailą, tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamajam skirtina 10 MGL, t. y. 500 eurų, dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos sumokėjimo terminą nustatant 6 mėnesius.
G. V. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. 00435778, paėmimas ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (b. l. 45-46,49-50).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kaltinamojo G. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00435778, saugomas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas G. V..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, straipsniu,
nusprendžia:
G. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo V. V. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, G. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y. 500 eur (penkių šimtų eurų) dydžio, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (,,Luminor“ bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Nesumokėjus įmokos per nustatytą terminą, ji išieškoma priverstinai.
Išaiškinti G. V., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti V. V., kad jis gali atsisakyti laidavimo.
G. V. skirtas kardomąsias priemones: dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. 00435778, paėmimą ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamojo G. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00435778, saugomą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti G. V..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.