- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Data
- 2011-11-30
- Bylos Nr.
- 1-713-506/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-1-00912-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- R. G.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėja L.Tarčevskaja, sekretoriaujant J.Savickaitei, dalyvaujant prokurorui E.Šleiniui, gynėjai adv. E.Žilėnienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1977-08-07 Telšių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, nebaigto vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, esančiuose Rasų g. 8, Vilniuje, teistas: Klaipėdos apygardos teismo 1999-07-08 nuosprendžiu pagal LR BK 272 str. 3 d. – laisvės atėmimu 6 metams su ½ dalies turto konfiskavimu; Kauno apygardos teismo 1999-09-03 nuosprendžiu pagal BK 272 str. 3 d. – laisvės atėmimu 6 metams ir 6 mėnesiams; Prienų rajono apylinkės teismo 2000-02-28 nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams su ½ dalies turto konfiskavimu; Kėdainių rajono apylinkės teismo 2000-07-01 nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 272 str. 2 d. – laisvės atėmimu 4 metams ir 6 mėnesiams su ½ dalies turto konfiskavimu; Klaipėdos apygardos teismo 2006-08-29 nuosprendžiu pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 18 metų (bausmės pabaiga 2023-09-15), kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d. ir 286 str.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. pasipriešino valstybės tarnautojui bei nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą:
jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Rasų g. 8, Vilniuje esančiuose Vilniaus pataisos namuose, 2011-05-01, rytinio patikrinimo metu, 10.06 val., valstybės tarnautojui - Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojui A. V. priėjus prie R. G., paėmus pastarąjį už rankos ir nurodžius eiti į budėtojų dalį, šis pasipriešino – smūgiavo dešine ranka A. V. į pilvo sritį, tačiau, pastarajam ranka atrėmus smūgį, pataikė į kairės rankos pirštus ir taip tyčia sužalojo A. V., padarydamas jam kairės plaštakos V piršto vidurinės falangos pamato krašto lūžimą. Dėl patirto sužalojimo A. V. ilgai sirgo, tad, jo sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymius.
Apklaustas kaltinamuoju R. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011-05-01, apie 10.00 val., rytinio patikrinimo metu prie jo priėjo kažkoks pareigūnas ir liepė eiti į budėtojų dalį. Jis grubiai atsakė pareigūnui „duskit“. Pagal taisykles rikiuotės metu nuteistiesiems yra draudžiama vaikščioti. Pareigūnas paėmė jam už rankos ir bandė vesti į budėtojų dalį. Jis pasipriešino pareigūnui kelis kartus smūgiuodamas, be to, atsistojo į kovinę padėtį. Gali būti, kad pataikė pareigūnui į plaštaką ir sulaužė pirštą. Vėliau pareigūnas jį nustūmė prie tvoros, kelis kartus spyrė ir surakino antrankiais. Tuo metu prie jo jau buvo pribėgę daugiau pareigūnų.
Apklaustas nukentėjusiuoju - Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas A. V. parodė, kad 2011-05-01, apie 9.50 val., budinčioje dalyje prieš nuteistųjų patikrinimą pataisos namų direktoriaus budintysis padėjėjas V. S. jam liepė per nuteistųjų patikrinimą atvesti nuteistąjį R. G. į budinčią dalį. Patikrinimo metu jis pamatė ne pro savo būrį einantį R. G. ir, prie jo priėjęs, nurodė kartu su juo eiti į budėtojų dalį, tačiau R. G. iš karto paleido necenzūrinių žodžiū tiradą pasakydamas „atsipiskit nuo manęs pederastai“. Tuomet jis paėmė R. G. už rankos ir norėjo nuvesti į budėtojų dalį, tačiau šis nustūmė jo ranką, atsistojo į kovinę stovėseną bei smūgiavo dešine ranka į pilvo sritį, tačiau jis prisidengė kaire ranka, tad, R. G. pataikė jam į pirštus. Po to, jis ėmėsi R. G. sulaikymo veiksmų: smogė keliu vieną kartą į pilvo sritį, nustūmė prie tvoros, kur dar kelis kartus smogė R. G. į petį ir šis nugriuvo. Tuo metu pribėgęs prižiūrėtojas A. B. padėjo sulaikyti R. G.. Budinčioje dalyje R. G. buvo uždėti antrankiai. Netrukus jis pajuto skausmą kairėje rankoje, nuvyko Greitosios pagalbos ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas piršto lūžis ir sugipsuoti 4 ir 5 kairės rankos pirštai.
Apklaustas liudytoju – Vilniaus pataisos namų prižiūrėtojas V. S. parodė, kad 2011-05-01, apie 9.30 val., jam Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas A. G. pranešė, kad 1-ame nuteistųjų būryje buvo pastebėtas nuteistasis R. G., kuris pamatęs pareigūnus, nubėgo į 1-ąjį gyvenamąjį korpusą, kuriame gyvena ligoniai nuteistieji. Tuomet jis budinčioje dalyje prieš rytinį patikrinimą nurodė prižiūrėtojui A. V. patikrinimo metu atvesti R. G. pasiaiškinti į budinčią dalį. Be to, patikrinimo metu perskaičiavęs 6-ąjį nuteistųjų būrį, jis pats nurodė nuteistajam R. G. eiti į budinčią dalį ir pastarasis nuėjo link 3-ojo kontrolinio praleidimo punkto. Tuo metu jis toliau tęsė kitų nuteistųjų būrių skaičiuotę. Apie 10.05 val. jis pastebėjo sujudimą tarp 3-ojo ir 4-ojo būrių nuteistųjų ir priėjęs pamatė, kad prie tvoros, skiriančios įstaigos lokalinius sektorius, ant žemės guli R. G., o pareigūnai A. V. ir A. B. pakėlė R. G. bei užlaužę rankas nuvedė į budinčią dalį. Baigęs patikrinimą budėtojų dalyje sužinojo, kad kai A. V. bandė R. G. nusivesti į budinčią dalį, šis nepakluso, pasipriešino jėga ir dėl to prieš R. G. A. V. panaudojo kovinių imtynių veiksmus. Taip pat A. V. jam pasakė, kad R. G. fiziškai priešindamasis sužalojo pastarajam kairės rankos pirštą.
Apklaustas liudytoju – Vilniaus pataisos namų vyresnysis prižiūrėtojas A. B. parodė, kad 2011-05-01, apie 10.00 val., nuteistųjų rytinio patikrinimo metu jis stovėjo prie pirmojo gyvenamojo korpuso durų. Pastebėjo, kad link 3-ojo posto ėjo nuteistasis R. G., o prie jo priėjęs prižiūrėtojas A. V. paėmė R. G. už rankos bei norėjo vestis kartu, tačiau R. G. išsisuko nuo pareigūno, jį atstūmė, be to, buvo atsistojęs į kovinę stovėseną. R. G. smūgio ranka jis nematė. A. V. R. G. nustūmė prie tvoros ir ten panaudojo prieš jį kovinių imtynių veiksmus. Jis (A. B.) padėjo A. V. sulaikyti R. G. ir grįžo į savo postą Nr. 3.
Apklaustas liudytoju nuteistasis K. K. parodė, kad 2011-05-01, apie 10.00 val., nuteistųjų patikrinimo metu jam stovint 4-ojo nuteistųjų būrio rikiuotės gale prie tvoros ir laukiant, kol bus suskaičiuotas, pro jį link 3-ojo kontrolinio punkto praėjo rankomis mosikuodamas nuteistasis R. G.. Tuo metu prie R. G. priėjo pareigūnas A. V., paėmė jam už rankos ir liepė kartu eiti į budinčią dalį. R. G. pasakė A. V., kad niekur neis bei pastarąjį pastūmė. Po to R. G. užsimojo ir vieną kartą ranka trenkė A. V. į kūną, kur tiksliai jis nepastebėjo. Po to A. V. ir R. G. susikibo ir pareigūnas nustūmė R. G. prie tvoros bei jį tramdė. Po to prie R. G. priėjo kitas pareigūnas – A. B. bei kartu su A. V., užlaužę R. G. rankas, nuvedė pastarąjį į budinčią dalį.
Apklaustas liudytoju nuteistasis A. G. parodė maždaug penkių metrų atstumu išgirdęs konfliktą, o atsisukęs pamatė, kad prie tvoros pareigūnas užlaužė R. G. rankas, ir, kartu su dar vienu priėjusiu pareigūnu, nuvedė R. G. į budėtojų dalį. Prieš tai matė, kad R. G. praėjo pro dar nesuskaičiuotą būrį.
Apklaustas liudytoju nuteistasis V. K. parodė, kad rytinio patikrinimos metu R. G. atėjo prie jo būrio, nors, dar nebaigus patikrinimo, jis to negalėjo daryti. Prie R. G. priėjęs pareigūnas spyrė pastarajam į kojas, po to, dar tris keturis kartus ranka į veidą. R. G. pareigūnui išvis nesmūgiavo, nors rankas kažkodėl buvo pakėlęs ir nustūmė jo ranką. R. G. pareigūno neužpuolė, gal, jam tiesiog nepatiko, kad pareigūnas paėmė jam už rankos.
Apklaustas liudytoju nuteistasis Michail (Bronislav) M. S. parodė, kad kai buvo tikrinamas jo 4-asis būrys, jis stovėjo prie tvoros. Tikrinimo metu pro jų būrį link 3-ojo būrio praėjo R. G., kurį čia pat – maždaug už 4-5 metrų nuo jo (M.(B.).M. S.) sustabdė pareigūnas, kažką pasakė, girdėjo pareigūno žodį „pasitrauk“ ir pastūmė R. G. ranka. R. G. užsimojo, tačiau pareigūnūi nesmūgiavo, o pareigūnas panaudojo prieš jį smurtinę jėgą – keletą kartų smogė R. G. per veidą, spyrė į pilvą ir R. G. buvo pargriautas. Po to, priėjus dar kitam pareigūnui, R. G. buvo nuvestas į budėtojų dalį.
Apklaustas liudytoju nuteistasis T. K. parodė matęs, kad patikrinimo metu R. G. praėjo pro jų būrį anksčiau laiko. Prie jo priėjęs pareigūnas bandė paimti R. G. už rankos, kažką jam pasakė ir norėjo nuvesti į Kontrolinį punktą. Tuomet R. G. sugriebė pareigūnui už rankų, bandė jį nustumti, po ko, pareigūnas panaudojo veiksmus, sudavė keletą smūgių R. G. kumščiais per veidą, po to, „supakavo“ ir išvedė.
Apklaustas liudytoju nuteistasis T. K. parodė, kad 2011-05-01, apie 10.00 val., nuteistųjų patikrinimo metu jis stovėjo 4-ojo nuteistųjų būrio rikiuotės gale prie tvoros, skiriančios įstaigos lokalinius sektorius. Jam stovint ir laukiant, kol jo būrį suskaičiuos pareigūnai, pro jį praėjo nuteistasis R. G. ir nuėjo link 3-ojo kontrolinio praleidimo punkto. Iš kur prie R. G. priėjo pareigūnas A. V., jis tiksliai pasakyti negali. Minėtas pareigūnas paėmė R. G. už rankos, ar A. V. R. G. ką nors sakė jis negirdėjo. R. G. nei bandė suduoti A. V., nei sudavė su ranka. Ar A. V. spyrė su koja ar keliu R. G., jis nematė. Po to A. V. susikibęs su R. G., nustūmė pastarąjį prie tvoros, skiriančios lokalinius sektorius bei panaudojo prieš R. G. kovinius imtynių veiksmus. Jis matė kaip A. V. apie tris kartus kumščiu sudavė į veidą R. G., po ko R. G. parkrito ant žemės ir tada R. G. nustojo priešintis pareigūnui A. V.. Tuo metu priėjo kitas pareigūnas – A. B. bei kartu su A. V., užlaužę R. G. rankas, nuvedė pastarąjį į budinčią dalį.
Apklaustas liudytoju nuteistasis A. K. parodė konfliktinę situaciją stebėjes dviejų metrų atstumu ir matęs, kad patikrinimo metu pareigūnas pasikvietė R. G., kuris buvo ne savo būryje, paėmė jam už rankos, liepė eiti į budėtojų dalį ir pats pradėjo jį tempti. R. G. pasakė „tuoj nueisu“, po ko ir gavo į galvą, tai yra pareigūnas smūgiavo R. G. į galvą ranka ir pataikė tiesiai į veidą. Nuo smūgio R. G. nukrito, tuomet pareigūnai jį nutempė į budėtojų dalį, kuri buvo maždaug už dešimties metrų nuo incidento vietos. R. G. pareigūnui nesmūgiavo ir į kovinę padėtį nesistojo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje paties kaltinamojo R. G., nukentėjusiojo A. V. ir liudytojo V. S. parodymai patvirtina, kad 2011-05-01 ryte, dėl drausmės pažeidimo, tai yra buvimo 1-me nuteistųjų būryje, kur bausmę atlieka ligoniai ir kur kitiems nuteistiesiems lankytis draudžiama, rytinės rikiuotės metu kaltinamajam R. G. pareigūnai V. S., o vėliau, ir A. V. nurodė eiti į budėtojų dalį. Tai, kad A. V. nurodė kaltinamajam eiti budėtojų dalį, be to, patvirtino tai girdėję liudytojai K. K. ir A. K.. Kaltinamasis R. G. pripažino, kad minimą rytą jis buvo uždraustose patalpose, taip pat neginčijo savo prievolės paklusti pareigūnų nurodymams, šiuo atveju, gautam nurodymui eiti į budėtojų dalį.
Tarp kaltinamojo R. G. ir nukentėjusiojo A. V. įvykusi konfliktinė situacija ir kiekvieno iš jųdviejų veiksmai užfiksuoti prie bylos prijungtu vaizdo įrašu, o tai pagrindinis įrodymas, kuriuo grindžiamas šis nuosprendis ir kurio patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustų – įvykį mačiusių liudytojų parodymus teismas vertina kaip įrodymus, patvirtinančius tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvusio incidento įvykį, laiką ir vietą bei nepaneigiančius vaizdo įraše užfiksuotų įvykių. Akivaizdu, kad byloje tiriamas įvykis liudytojams buvo labai netikėtas ir, kaip matyti iš vaizdo įrašo, truko labai trumpai - tik apie šešias sekundes, nuo 10,06 val. 28 sek., kai nukentėjęs A. V. priėjo prie kaltinamojo R. G., iki 10,06 val. 34 sek., kuomet, po R. G. atlikto fizinio pasipriešinimo veiksmo, nukentėjęs nustūmė pastarąjį prie tvoros. Tad, tam tikri liudytojų parodymų neatitinikimai dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo fizinio kontakto metu pastarųjų atliktų judesių ir jų eigos, teismo vertinami kaip laisvas situacijos interpretavimas.
Liudytojų V. S. ir A. G. parodymai dėl reikšmingų šioje byloje aplinkybių nėra informatyvus, nes abu jie parodė kaltinamojo R. G. veiksmų nematę, o tik atsisukę į triukšmą ir pamatę jau prie tvoros nublokštą R. G..
Taigi vaizdo įraše aiškiai matyti, kad 2011-05-01 rytinės rikiuotės metu:
10,06 val. 05 sek. pareigūnas V. S., ką pastarasis patvirtino apklausos teisme metu, rankos mostu nurodė kaltinamajam R. G. ( dėvinčiam geltoną kepurę) eiti link kontrolinio punkto;
10,06 val. 06 sek. kaltinamasis R. G. išeina iš rikiuotės ir 22 sekundes greitu žingsniu eina link kontrolinio punkto, kol 10,06 val. 28 sek. prie jo prieina ir už kairės rankos žąsto paima nukentėjęs A. V.;
10,06 val. 30 -34 sek. kaltinamasis išsisuka nuo jį laikančio A. V., šis dar kartą bando paimti kaltinamąjį už žąsto, o tuo metu kaltinamasis vieną kartą dešine ranka smūgiuoja A. V. į vidurinę kūno korpuso dalį, tačiau pataiko į smūgį ištiesta kaire ranka atremiančio nukentėjusiojo plaštakos sritį, po ko, nukentėjęs A. V. spiria kaltinamajam ir nustumia pastarąjį prie tvoros, kur vaizdo kameromis vaizdas jau nebefiksuojamas.
Kaltinamojo R. G. fizinio smurto veiksmas – smūgiavimas savo tarnybines pareigas ėjusiam ir pagrįstą nurodymą davusiam Pataisos namų pareigūnui A. V. teisingai valstybinio kaltintojo vertinamas kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojui, o tokia veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 286 str.
Specialisto išvada Nr.G 1340/11 (01) patvirtina, kad A. V., galimai ginantis – dengiantis kaire plaštaka, galimai 2011-05-01, vienu trauminiu poveikiu, galimai ginantis, griūnant ir kaire plaštaka atsitrenkiant į kietą paviršių, buvo padarytas kairės plaštakos V-o piršto vidurinės falangos pamato krašto lūžimas, paveikus kietu buku daiktu, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl pirštikaulio lūžio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 20-22).
Jau aptartas vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas aiškiai patvirtina, kad kaltinamojo R. G. ranka suduotas smūgis pataikė nukentėjusiajam į ištiestos kairės rankos plaštakos sritį.
Kaip seka iš minėtos specialisto išvados, 2011-05-01, 12,52 val. dėl skausmo kairės plaštakos penktojo piršo sąnario srityje nukentėjęs A. V. kreipėsi į Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas V-ojo piršto vidurinės falangos vidinio krašto lūžimas. Nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpis tęsėsi 32 dienas.
Aptartų įrodymų visuma yra pakankama išvadai, kad nukentėjusiojo A. V. patirtas sužalojimas buvo kaltinamojo R. G. pastarajam suduoto tyčinio smūgio pasekmė. Nukentėusiojo A. V. patirto sužalojimo gydymui besitęsus 32 dienas, tai yra ilgą laiką, kaltinamojo R. G. veiksmai teisingai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal LR BK 138 str. 1 d.
Kaltinamasis R. G. abi nusikalstamas veikas įvykdė vienu metu ir vienu fizinio smurto veiksmu, todėl jo veiksmai vertinami kaip idealioji nusikaltimų, numatytų LR BK 286 str. ir 138 str. 1 d. sutaptis.
Teismas šalina iš kaltinimo kaltinamajam R. G., kaip grasinimo būdą, inkriminuojamą atsistojimo į kovinę padėtį požymį. Sąvokos „atsistojimas į kovinę padėtį“ suvokimas ir interpretavimas yra subjektyvus. Teismo nuomone, kuri grindžiama vaizdo įrašo medžiaga, kaltinamasis nebuvo atsistojęs į tokią padėtį, nes ji, manoma, turėtų būti agresyvi, grasinanti, trukti tam tikrą ilgesnį laiką ir akivaizdžiai reikšti asmens pasirengimą pulti.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Ištyręs kaltinamojo asmenybę teismas nustatė, kad R. G. praeityje buvo nekartą teistas, daugiausiai už smurtinius nusikaltimus, jis šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą (b.l. 55-57), psichiatrijos ligoninėse negydytas (b.l. 87; 89). Atlikdamas bausmę R. G. 43 kartus pažeidė nustatyto režimo reikalavimus ir turi 30 galiojančių nuobaudų (b.l. 54), pataisos namų administracijos jis charakterizuojamas neigiamai.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, be aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo R. G. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių, į tai, kad kaltinamasis prisipažino nusikaltęs, be to, į tai, kad konfliktinę situaciją tarp R. G. ir A. V. sąlygojo, teismo nuomone, natūrali spontaniška kaltinamojo nepasitenkinimo reakcija į pareigūno A. V. nurodymą, nes tokį patį nurodymą eiti į budėtojų dalį R. G. ką tik jau buvo gavęs iš pareigūno V. S. ir jį besąlygiškai vykdė, tai yra jis akivazdžiai greitu žingsniu kryptingai ėjo link būdėtojų dalies, o pareigūno A. V. buvo sustabdytas ir iš pastarojo gavo analogikšą nurodymą telikus apie dešimčiai metrų iki kontrolinio punkto.
Nekyla abejonių dėl to, kad nuteistieji privalo paklusti juos prižiūrinčių pareigūnų teisėtiems nurodymams ir juos vykdyti, tačiau teismas priėjo išvados, kad nagrinėjamoje situacijoje ir paties pareigūno A. V. veiksmai pasireiškė tam tikru neadekvačiu situacijos įvertinimu ir neįžvalgumu, kas sukėlė abipusio fizinio smurto veiksmais lydėtą konfliktinę situaciją. Juolab, kad, kaip teigė byloje liudiję nuteistieji, o ir teismas pats įsitikino bylos nagrinėjimo metu, bendravimas su R. G. dėl jo būdo yra akivaizdžiai apsunkintas ir ši aplinkybė pataisos namuose yra visuotinai žinoma.
Vertindamas visų šių aplinkybių visumą, be to, tai, kad kaltinamasis R. G. yra recidyvistas, teismas, vadovaudamasis LR BK 56 straipsnyje numatyta bausmės skyrimo recidyvistui taisykle, skiria laisvės atėmimo bausmę, tačiau ženkliai mežesnę, nei įstatymo numatytas jos vidurkis.
Proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 138 str. 1 d. ir 286 str. ir nuteisti:
pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės dešimčiai mėnesių;pagal LR BK 286 str. laisvės atėmimu vieneriems metams .
Paskirtąsias bausmes LR BK 63 str. 1 ir 5 d. 1 p. pagrindu subendrinti bausmių apėmimo būdu ir nustatyti R. G. subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Subendrintą bausmę LR BK 64 str. 1 ir 3 d. pagrindu dalinio bausmių sudėjimo būdu, pridedant šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės dalį, subendrinti su 2006-08-29 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, kuri šio nuosprendžio skelbimo dieną yra vienuolika metų, dešimt mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo, ir nustatyti R. G. galutinę subendrintą dvylikos metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti R. G. kardomąją priemonę suėmimą, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktinį įrodymą – vaizdo įrašą palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.