- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-04
- Bylos Nr.
- AN2-119-417/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00118-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. G.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos Kretingos rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Gintaras Gricius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. atstovo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. kovo 16 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. spalio 22 d. nutarimu D. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 22 d., apie 17.10 val. magistralinio (duomenys neskelbtini) 133,50 kilometre, Kretingos miesto ribose, vairuodamas transporto priemonę pagrindiniu keliu, lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia važiavimo kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 201 (Pagrindinis kelias).
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos 2019 m. spalio 22 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. atstovas kreipėsi su skundu į Plungės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
3. Skundžiama 2020 m. kovo 16 d. nutartimi Plungės apylinkės teismas netenkino D. G. atstovo skundo ir Institucijos 2019 m. spalio 22 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Skundu administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. atstovas advokatas G. G. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą D. G. nutraukti.
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nutarimas, kuriuo D. G. nubaustas, grindžiamas policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu bei du vaizdo kameros įrašai. Iš vaizdo įrašų negalima daryti jokių nenuginčijamų išvadų apie tai, jog būtent D. G. padarė nusižengimą, dėl kurio yra nubaustas. Pirmame vaizdo įraše matyti, jog keliu pravažiuoja dvi transporto priemonės, kurių viena aplenkia kitą. Nei automobilių markės, nei valstybiniai numeriai yra neįžiūrimi. Kitame vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai ilgai važiuoja keliu ir pasiviję sustabdo D. G. vairuojamą automobilį. Antrame vaizdo įraše pačioje pradžioje girdimas policijos pareigūnų pokalbis iš kurio galima suprasti, kad jie abejoja ar tikrai sustabdė tą automobilį kurį vijosi. Vėliau girdisi pokalbis su D. G., kuriame jis prašo pareigūnų jo nebausti.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Skunde taip pat nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 22 d. vakare D. G. automobiliu grįžinėjo iš Klaipėdos per Kretingą, tačiau pakeliui buvo užsukęs į Kretingos miestą ir iš jo išvažinėjo kitu maršrutu nei įprasta. Iš Klaipėdos gatvės jis pasuko į Birutės gatvę, kur buvo sustojęs prie IKI prekybos centro, vėliau pasuko į Kęstučio gatvę, o iš jos į Vytauto gatvę, kuria išvažiavo iš miesto taip, kad „Viados“ degalinė jam liko kairėje pusėje, todėl jis negalėjo sankryžoje lenkti kitos transporto priemonės, kaip užfiksuota pirmame vaizdo įraše. Teismas, nagrinėjęs D. G. skundą, nuo pat posėdžio pradžios buvo šališkas ir neobjektyvus, su išankstine nuostata, jog D. G. yra kaltas dėl padarytos veikos. Šis nusistatymas girdimas teismo posėdžio garso įraše, kuomet pradedama klausyti D. G. paaiškinimų. Teisėjas, užduodamas klausimus, tiesiogiai nurodo, jog yra įsitikinęs ir žino, jog būtent D. G. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, jog būtent jo vairuojamas automobilis yra vaizdo įraše ir spaudžia D. G. prisipažinti. Toks išankstinis teisėjo nusistatymas akivaizdžiai liudija apie tai. jog jis pažeidė proceso nešališkumo principą ir bylą nagrinėjo neobjektyviai, iš anksto žinodamas, jog D. G. skundo netenkins. Tuo tarpu apklausdamas byloje liudytojus, teisėjas uždavė jiems menamus klausimus, tokiu būdu palengvindamas jiems atsakymus, kurie byloje reikalingi tam, jog sustiprinti kaltinančiosios pusės poziciją. Posėdžio gale teisėjas netenkino D. G. advokato prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, pasisakydamas, jog byloje duomenų pakanka.
4.3. D. G. atstovo manymu, byloje esantys duomenys neduoda pagrindo D. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą ir už tai jį nubausti. Nusižengimo faktas byloje turi būti visapusiškai ištirtas bei pagrįstas įrodymais, kaip to reikalauja ANK 567 straipsnis ir 569 straipsnio 1 - 3 dalys, o visos abejonės turi būti aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybės asmens naudai. Tokių abejonių byloje yra pakankamai daug ir jos galėjo būti pašalintos tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas būtų objektyviai ir nešališkai nagrinėjęs bylą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. priimtą nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir D. G. skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių D. G. padarytą nusižengimą, todėl tiek Institucijos priimtas nutarimas, tiek skundžiama nutartis yra teisėti ir pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai G. G. atstovo apskųstą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Apeliaciniame skunde ginčijamas D. G. kaltės klausimas teigiant, kad jo veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, todėl administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta.
8. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Ši teisės norma numato alternatyvias veikas, kurios užtraukia administracinę atsakomybę, be to, yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse. D. G. buvo nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto nuostatas, kurios numato, jog lenkti yra draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad D. G. lenkė sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“.
9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei byloje esančiu vaizdo įrašu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyta pozicija, jog D. G. pažeidė KET 140.1 punkte numatytas taisykles. Nors skunde akcentuojama, kad vaizdo įraše nesimato automobilio, kuris padarė administracinį nusižengimą, numerių, todėl nėra galimybės nustatyti, ar tai yra būtent D. G. vairuotas automobilis, tačiau tokius argumentus paneigia byloje surinkti duomenys. Pirmosios instancijos teismas peržiūrėjo byloje esančius vaizdo įrašus ir išsamiai juos išanalizavo, taip pat apklausė D. G. administracinį nusižengimą užfiksavusius policijos pareigūnus M. K. ir Ž. J., kurie patvirtino, kad matė, kaip D. G. vairuojamas automobilis lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinė eismo juostą sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“. Policijos pareigūnai persekiojo D. G. vairuotą automobilį ir jį sustabdė. Taigi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad D. G. padarė administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareigūnai su apeliantu nėra susiję jokiais giminystės ar draugystės ryšiais, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ar jo atstovas dėl šių pareigūnų šališkumo taip pat nekėlė jokių abejonių. Abu policijos pareigūnai buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, kur davė pirminį tarnybinį pranešimą atitinkančius parodymus. Pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, todėl jais nesivadovauti nėra jokio pagrindo. Be to, pats D. G., sustabdytas policijos pareigūnų, iš pradžių savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino, todėl jo skunduose pateikta versija apie esą kitą maršrutą, kuriuo jis važiavo, neatitinka byloje esančių duomenų, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmesta.
10. Skundą nagrinėjantis teismas vertina, kad byloje buvo ištirtos visos esminės aplinkybės, iš kurių galima spręsti apie nusižengimo padarymą. Apeliaciniame skunde nebuvo pateikta reikšmingų argumentų dėl skundžiamos nutarties panaikinimo, o apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje jau buvo atsakęs į esminius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo reiškiamus argumentus. Byloje užfiksuoti pareigūnų parodymai yra įtikinantys ir patikimi, nes jie niekaip nėra suinteresuoti bylos baigtimi, nėra žinių, kad turėtų išankstinį nusistatymą prieš D. G..
11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs D. G. atstovo skundą, buvo šališkas ir tendencingai išnagrinėjo jo skundą. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas visgi neturi pagrindo sutikti, kad bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie rodytų teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi, priešišką nusistatymą D. G. atžvilgiu arba yra kitos aplinkybės, kurios galėtų sudaryti įspūdį, kad procesas buvo organizuojamas vienai pusei reiškiant išankstinį palankumą ar priešiškumą. Teisėjo šališkumas siejamas su tuo, kad jis uždavinėdamas klausimus D. G. spaudė jį prisipažinti, o liudytojams uždavinėjo atsakymą menančius klausimus. Tačiau susipažinus su pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašu daroma išvada, kad tokių duomenų byloje nėra. Iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad D. G. atstovo skundą nagrinėjantis teisėjas itin aktyviai uždavė klausimus visoms proceso šalims, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tiek pareigūnus apklausė išsamiai ir detaliai, prašė jų nurodyti net ir smulkiausias įvykio detales. Vien tai, kad priimtas D. G. nepalankus procesinis sprendimas, nereiškia, kad teismas buvo šališkas. Tiek nagrinėdamas D. G. atstovo skundą, tiek ir nutartyje pateikdamas įrodymų vertinimą, atsakydamas į skunde keliamus klausimus, teismas pasisakė motyvuotai, skundžiamoje nutartyje yra padarytos aiškios ir argumentuotos išvados, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Tad aptartų duomenų kontekste nėra objektyvaus pagrindo įžvelgti pirmosios instancijos teismo šališkumą.
12. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl D. G. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Skundą nagrinėjantis teismas mano, kad Plungės apylinkės teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino jų turinį ir pagrįstai nusprendė, kad D. G. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Naikinti ar keisti nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. kovo 16 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. atstovo advokato Gintaro Griciaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.