- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- e2-25725-600/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20379-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- užsienio bendrovės „ERGO Insurance“ SE
- Atsakovas
- užsienio bendrovės AAS, „BTA Baltic Insurance Company“
dalyvaujant ieškovės užsienio bendrovės „ERGO Insurance“ SE, veikiančios per „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialą, atstovei teisininkei I. S.,
atsakovės užsienio bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, atstovei teisininkei K. M.,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės „ERGO Insurance“ SE, veikiančios per „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei užsienio bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 534,11 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodo, kad ieškovė Transporto priemonių draudimo liudijimo Nr. 710-851-578412 pagrindu apdraudė automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2019 m. kovo 27 d. gavo draudėjo atstovo pranešimą, kad 2019 m. kovo 25 d. apie 7.30 val. įvykusio eismo įvykio metu jos apdraustą automobilį apgadino automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojų civilinę atsakomybę įvykio metu buvo apdraudusi atsakovė. Minėtas eismo įvykis įvyko kelio susiaurėjime, Vilniaus rajone, Mozūriškių kaime, automobiliui „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkiant ieškovės apdraustą automobilį. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2020 m. kovo 27 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Nr. 07-19-9495050, konstatavusi, kad nėra galimybės nustatyti, kurio automobilio vairuotojo veiksmai, ar abiejų, sukėlė minėtą eismo įvykį, kadangi vairuotojai skirtingai aiškina eismo įvykio aplinkybes.
1.2. Dėl eismo įvykio ieškovės apdraustam automobiliui padaryti nuostoliai siekė 1 068,22 Eur (be PVM). Vykdydama draudimo sutarties sąlygas, ieškovė, išskaičiavusi 37,50 Eur draudimo sutartyje nustatytą išskaitos sumą, išmokėjo savo draudėjui draudimo išmoką ir tokiu būdu įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė atlygintų dalį jos patirtų nuostolių. Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju nesant galimybių nustatyti, dėl kurio vairuotojo kaltės kilo ieškinyje minimas eismo įvykis, abiems vairuotojams taikytina civilinė atsakomybė lygiomis dalimis, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovei pusę jos patirtų nuostolių, t. y. 534,11 Eur. Ieškovė nurodo, kad siuntė atsakovei pretenziją, tačiau atsakovė atsisakė gera valia atlyginti žalą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
2.1. Atsakovė nurodo, kad 2019 m. kovo 11 d. išdavė I. S. Transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo polisą Nr. E197009885, 2019 m. kovo 25 d. buvo užregistruotas pranešimas, kad atsakovės apdraustas automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta eismo įvykio metu. Draudėjas paaiškino, kad kitas automobilis, prasilenkdamas su atsakovės apdraustu automobiliu, užkabino atsakovės apdrausto automobilio veidrodėlį. Draudėjas paaiškino, kad jo vairuojamas automobilis judėjo nedideliu greičiu, prie pat dešiniojo kelio krašto, o ieškovės draudėjas nesilaikė atsargumo priemonių ir judėjo priešinga kelio puse, beveik kelio viduriu. Atsakovės draudėjas taip pat pateikė nuotraukas, padarytas po eismo įvykio, iš kurių matyti, kad atsakovės apdraustas automobilis stovi dešiniau, o ieškovės draudėjo – arčiau kelio vidurio.
2.2. Atsakovė 2020 m. gegužės 21 d. gavo ieškovės pretenziją dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nustatė abiejų vairuotojų kaltę dėl eismo įvykio, nors atsakovės draudėjas neigė savo kaltę ir aiškiai nurodė, kad nesutinka su abipusės kaltės konstatavimu. Atsakovė prašė ieškovės atsiųsti paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių, tačiau ieškovė į šį prašymą nereagavo. Atsakovė, vadovaudamasi policijos pažyma, kurioje nurodoma, kad eismo įvykio kaltininkas nėra nustatytas, savo draudėjo paaiškinimais ir tuo, kad ieškovė nepateikė paaiškinimų dėl eismo įvykio, nusprendė nemokėti draudimo išmokos. Atsakovės manymu, nagrinėjamu atveju, nesant konstatuotų jos draudėjo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo draudimo išmokai mokėti. Atsakovė taip pat pažymi, kad išmokėjus ieškovei draudimo išmoką, nepagrįstai padidėtų atsakovės draudėjo mokamų draudimo įmokų dydis, kadangi tokiu atveju padidėtų jo rizika.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškinį palaiko jame nurodytais argumentais, atkreipė dėmesį į tai, kad po automobilių kontakto stiklo šukės buvo kelio viduryje, kas patvirtina, kad susidūrimas įvyko kelio viduryje.
Atsiliepimas
4. Atsakovės atstovė paaiškino, kad prašo ieškinį atmesti, nes jų draudėjas nurodė priešingas aplinkybes. Patvirtino, kad sprendimą neatlyginti dalies žalos priėmė neturėdami kito įvykyje dalyvavusio draudėjo paaiškinimų.
5. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas vairuotojas (ieškovės draudėjas) G. V. paaiškino, kad eismo įvykio kelio ruože greičio ribojimas yra 40 km/h, vieta yra pavojinga, nes yra kelio susiaurėjimas. Be to, prieš susiaurėjimą kelio asfaltuotai daliai ribojantis su bekele, yra išmušta duobė, kurią važiuojant vairuotojai stengiasi apvažiuoti, dėl ko reikia išvažiuoti į priešingą eismo pusę. Ženklų, kad kelias susiaurėja ar yra išmušta duobė, nėra. Abi įvykyje dalyvavusios transporto priemonės ant susiaurėjusio kelio įsitekti negali. Nurodė, kad kitas vairuotojas važiavo didesniu nei leistina tame ruože važiuoti greičiu. Mano, kad dėl įvykio kaltas kito automobilio vairuotojas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
6. Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 25 d. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį adresu Mozūriškių k., Vilniaus r. sav., kurio metu susidūrė I. S. vairuojamas automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir G. V. vairuojamas automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 2 d. pažyma Nr. 10R-34221506-20). Abiejų transporto priemonių sugadinimai – kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėliai, bei nurodyta, kad vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir VPK KPV) 2020 m. kovo 27 d. nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Nr. 07-19-9495050 nurodyta, kad schemoje užfiksuota, kad kelio plotis minėtame kelio ruože yra 3,3 m; abu automobiliai stovi dalinai kelkraštyje; nuolaužų šukės pažymėtos kelio viduryje; nuo šukių automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutolęs 14,3 m, Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 15,8 m; iš šių atstumų galima daryti išvadą, kad abu vairuotojai važiavo panašiu greičiu, ir jei jie savalaikiai reagavo į susidūrimą, šie greičiai buvo mažesni nei 30 km/h. Nutarime taip pat pažymėta, kad kelio plotis nėra pakankamas, kad automobiliai galėtų saugiai prasilenkti, todėl abu vairuotojai privalėjo sumažinti greitį bei dalinai išvažiuoti į kelkraštį; minėtu atveju nėra galimybės nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai ar abiejų, buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Policijos pareigūno 2019 m. kovo 25 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad vairuotojai paaiškino, kad po eismo įvykio jie automobilius patraukė, kad atlaisvinti pravažiavimą. Vairuotojas I. S. pateikė nuotraukas iš karto po eismo įvykio, padarytas, kai dar automobiliai nebuvo patraukti, kitas vairuotojas nuotraukų nedarė. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš I. S. nuotraukų matyti, kad automobilio „<...Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galėjo trauktis dešiniau, kadangi buvo vietos>.“.
7. Ieškovė laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 13 d. iki 2022 m. vasario 12 d. buvo apdraudusi automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojų civilinę atsakomybę (b. l. 7).
8. Draudėjas 2020 m. sausio 23 d. pateikė ieškovei prašymą draudimo išmoką išmokėti tiesiogiai UAB „Tokvila“ pagal sąskaitą faktūrą 4T2 Nr. 165077 (b . l. 17, 18).
9. Ieškovė informavo draudėją, kad dėl eismo įvykio bus išmokėta 1068,22 Eur draudimo išmoka pagal 2020 m. sausio 23 d. sąskaitą faktūrą 4T2 Nr. 165077 (b. l. 20).
10. Ieškovės į bylą pateikti pavedimai patvirtina, kad ieškovė pervedė 1030,72 Eur: 2020 m. vasario 12 d. UAB „Tokvila“ pervedė – 993,22 Eur, o 2020 m. balandžio 30 d. draudėjui pervedė 37,50 Eur (b. l. 10, 11).
11. 2020 m. balandžio 30 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę, kad dėl patirto eismo įvykio paskaičiuota 1030,72 Eur nuostolių suma (b.l. 22). Nustačius mišrią įvykyje dalyvavusių vairuotojų kaltę, atlyginti prašo 534,11 Eur sumą vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio nuostatomis.
12. Byloje kilo ginčas atsakovei neigiant prievolę atlyginti draudiko išmokėtą draudimo išmoką ginantis tuo, kad atsakovės draudėjas neigia savo kaltę dėl ginčo eismo įvykio.
13. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos.
14. Prašoma priteisti žala (nuostoliai) atsirado ieškovei išmokėjus draudėjai draudimo išmoką. Taigi, šiuo atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).
15. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos CK numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė ir žala (CK 6.245-6.249 straipsniai). Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Taigi, nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
16. Byloje nekilo ginčo dėl eismo įvykio, t.y. žalos padarymo fakto ir apimties. Ginčas kilo atsakovei (draudikui) neigiant savo prievolę atlyginti padarytą žalą ginantis draudėjo I S. paaiškinimais, kuriais jis savo kaltę neigia. Byloje esamus prieštaravimus dėl kaltės teismas sprendžia vadovaudamasis CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Ieškovė savo reikalavimą grindžia iš policijos gauta eismo įvykio tyrimo medžiaga, kad nesant galimybės nustatyti, kurio įvykyje dalyvavusio vairuotojo veiksmai ar abiejų buvo priežastiniame su eismo įvykio kilimu ryšyje, remiasi mišria abiejų vairuotojų kalte ir prašo atlyginti pusę išmokėtos draudimo išmokos. Atsakovei nesutinkant su abiejų vairuotojų kaltės fiksavimu, pastarajai pereina pareiga įrodyti, kad jos draudėjas yra nekaltas dėl ginčo eismo įvykio (CPK 12, 178 straipsniai). Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad tiek 2020 m. rugpjūčio 3 d. ieškovei pateiktame atsisakyme atlyginti dalį nuostolių, tiek gavus ieškinį atsakovės sprendimas dėl išmokos nemokėjimo buvo priimtas remiantis draudėjo pozicija neigiant kaltę dėl eismo įvykio bei negavus kito dalyvio paaiškinimo.
17. Atsakovei atsisakius naudotis teise skirti byloje ekspertizę teismas vertina į bylą pateiktus įrodymus ir sprendžia, kad atsakovė nepaneigė ieškovės nurodytų argumentų dėl vairuotojų mišrios kaltės (CPK 12, 178, 179 straipsniai, 177 straipsnio 3 dalis). Esant vairuotojų prieštaringiems paaiškinimams teismas remiasi policijos nutarime nustatytomis aplinkybėmis bei padaryta išvada, kad nėra galimybės nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai ar abiejų buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Tai sąlygoja teismo išvadą, kad konstatuojant abiejų vairuotojų kaltę (mišrią kaltę), atsakovei tenka pareiga atlyginti pusę draudiko išmokėtos draudimo išmokos. Draudikas (ieškovė) nurodė, kad draudimo išmoka paskaičiuota 1030,72 Eur (išmokėjimą patvirtinantys dokumentai pateikti į bylą, sprendimo 10 punktas), vadinasi ½ dalis sudaro 515,36 Eur, o ne 534,11, kaip nurodė ieškovė. Dėl nurodyto ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 515,36 Eur.
18. Ieškovės reikalavimas dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, procesines palūkanas priteisiant nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo – 2021 m. liepos 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
19. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis (LR CPK 88, 93 straipsniai).
20. Teismo pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos neviršija 5 Eur (CPK 88, 92 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, j. a. k. 40103840140, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, j. a. k. 300665654, ieškovės ERGO Insurance SE, j. a. k. 10017013, veikiančios Lietuvos Respublikoje per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, j. a. k. 302912288, naudai 515,36 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2021 m. liepos 21 d. iki sprendimo įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.