- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- e2-30267-996/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24124-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“
- Atsakovas
- V. B.
- Advokatai
- Arvydas Aranauskas
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ atstovui advokatui Arvydui Aranauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ ieškinį atsakovui V. B. dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
uždaroji akcinė bendrovė „Plieninis skydas“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–4) V. B. (toliau – atsakovas, darbuotojas), kuriame, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. DGKS-4300 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas), kuriuo buvo nurodyta išieškoti darbuotojo naudai iš įmonės 6 043,50 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, prašo darbuotojo prašymo netenkinti arba priteisti darbuotojo naudai iš jos protingo dydžio netesybas, taip pat prašė priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad atsakovas įmonėje ėjo gamybos direktoriaus pavaduotojo pareigas pagal 2012 m. liepos 2 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutartis buvo nutraukta 2019 m. balandžio 15 d. darbuotojo prašymu, Darbo ginčų komisija sprendimu nurodė išieškoti iš įmonės darbuotojo naudai 6 043,50 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. birželio 28 d. Teigė, kad įmonė su atsakovu turėjo atsiskaityti jo paskutinę darbo dieną, likusi suma buvo 2 055,15 Eur, tačiau šalys susitarė, kad šią sumą įmonė darbuotojui sumokės per 2 mėnesius, įmonė darbuotojui 2019 m. birželio 28 d. sumokėjo 350 Eur, 2019 m. liepos 1 d. – 300 Eur, 2019 m. liepos 4 d. – 405,15 Eur, 2019 m. liepos 5 d. – 200 Eur, 2019 m. liepos 9 d. – 800 Eur. Kartu nurodė, kad darbo užmokesčio įsiskolinimas atsakovui už 2019 m. vasario ir kovo mėn. susidarė dėl to, jog įmonė atsakovui paskolino 6 385,99 Eur pinigines lėšas, kurias atsakovas įmonei grąžino jo atleidimo iš darbo dieną, todėl, nurodė, ieškovė negalėjo iš karto išmokėti atsakovui neišmokėto darbo užmokesčio. Įmonės teigimu, su darbuotoju po jo atleidimo iš darbo buvo atsiskaityta per šalių susitartą laikotarpį; visą šį laikotarpį atsakovas į įmonę su prašymu dėl darbo užmokesčio išmokėjimo anksčiau nei per 2 mėnesius nesikreipė, kas, įmonės teigimu, patvirtina, jog tarp šalių buvo susitarimas darbo užmokestį išmokėti dalimis per vėlesnį laikotarpį. Kartu pažymėjo, kad, jos vertinimu, Darbo ginčų komisijos sprendimu nurodyta išieškoti netesybų suma (tris kartus didesnė nei neišmokėtas darbo užmokestis) neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo standartų; įmonė turi rimtų finansinių sunkumų.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad žodinis susitarimas dėl vėlesnio atsiskaitymo buvo sudarytas įmonės vadovo R. G. su atsakovu; nors atsakovas atleidimo iš darbo dieną grąžino įmonei jam suteiktą 6 000 Eur paskolą, tačiau iš tos sumos įmonė darbuotojui galutinio atsiskaitymo nemokėjo, nes įmonės finansinė padėtis buvo sudėtinga, įmonės sunkią finansinę padėtį grindžia įmonės vadovo paaiškinimu ir ieškiniu kitoje byloje; kitą dieną po atsakovo atleidimo iš darbo įmonė sužinojo, kad atsakovas vykdė kenkėjišką veiklą, įsteigė konkuruojančią įmonė, perviliojo darbuotojus, klientus; mano, kad protingas netesybų dydis neturėtų viršyti galutinio atsiskaitymo sumos.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (el. b. t. I, b. l. 97–100).
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad darbo sutartis tarp jo ir ieškovės nutrūko 2019 m. balandžio 15 d., susitarimo su darbdave dėl vėlesnio darbo užmokesčio nei paskutinę darbo dieną mokėjimo ar darbo užmokesčio mokėjimo dalimis nebuvo, todėl ieškovė turėjo pareigą paskutinę jo darbo dieną išmokėti visą jam priklausantį darbo užmokestį, tačiau šios pareigos ieškovė neįvykdė, visus mokėjimus mokėti pradelsė – ieškovė jam darbo užmokestį mokėjo vėluodama dalimis savo vienašališkai sugalvotais terminais ir tik po to, kai jis kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Atsakovo įsitikinimu, nei piniginių lėšų neturėjimas, nei pareiga mokėti darbo užmokestį kitiems darbuotojams neatleidžia ieškovės nuo pareigos sumokėti darbo užmokestį ir kitas priklausančias išmokas atleidžiamam darbuotojui atleidimo dieną, o uždelsus – sumokėti netesybas, kitų įmonėje dar dirbančių darbuotojų interesai neturėtų būti iškeliami aukščiau jo interesų – jis taip pat buvo ilgametis įmonės darbuotojas ir įmonės skola bei prievolė mokėti netesybas susidarė dėl jam ilgą laiką nemokėto darbo užmokesčio. Pabrėžė, kad jo darbo sutarties nutraukimo dieną jis, kaip įmonės atskaitingas asmuo, grąžino į įmonės kasą jam išduotus 6 385,99 Eur prekių pirkimui, todėl jo darbo sutarties nutraukimo dieną lėšų atsiskaityti su juo buvo. Atsakovo įsitikinimu, pagrindų mažinti netesybas nėra, šio ginčo inicijavimo tikslas yra ne teisinės taikos atkūrimas, o siekis vilkinti (atidėti) Darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymą – jis nėra vienintelis darbuotojas dėl neišmokėto darbo užmokesčio bylinėjęsis su ieškove, ieškovė darbo užmokesčio nemoka ir kitiems darbuotojams bei taip pat aktyviai vilkina jiems priteistų skolų išieškojimą.
Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad nusprendęs išeiti iš darbo įmonėje jis pranešė įmonės vadovui, jog įsteigė įmonę, vadovas pavedė savo advokatui iš Registrų centro ištraukti įmonės steigimo išrašus, vadovas jo paprašė dar mėnesį padirbti, perduoti darbus, taip jis ir padarė; 6 000 Eur buvo ne paskola įmonės suteikta jam, o pinigai perduoti jam kaip atskaitingam asmeniui prekėms pirkti, kadangi nieko jis nebuvo pirkęs, būdamas sąžiningas atleidimo dieną visus pinigus įmonei grąžino, neišmokėto darbo užmokesčio sumos neišskaitydamas; taip pat atleidimo dieną įmonei sumokėjo 7 000 Eur už automobilį; atleidimo dieną susitikime buvo jis (atsakovas), įmonės vadovas ir buhalterė, tuo metu santykiai su vadovu buvo geri, vadovas nurodė buhalterei jam (atsakovui) galutinį atsiskaitymą padaryti bankiniu pavedimu; jokio žodinio susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo su juo nebuvo; tuo metu įmonės finansinė padėtis buvo sunki; nesulaukęs galutinio atsiskaitymo susisiekė telefonu su įmonės vadovu, buvo paskirtas susitikimas, susitikimo metu įmonės vadovas nurodė, kad galutinio atsiskaitymo jam nemokės, o automobilio dokumentus jam perduotus tik tada, jei jis pasirašys kasos išlaidų orderiuose, kad galutinį atsiskaitymą gavo, jam to daryti nesutikus, įmonės vadovas birželio mėnesį vėl tokiu pačiu būdu jį šantažavo, po ko jis kreipėsi į policiją ir į Darbo ginčų komisiją, iki Darbo ginčų komisijos posėdžio įmonė dalimis jam galutinį atsiskaitymą išmokėjo, netesybų neišmokėjo iki šiol.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neatsiskaitymo su darbuotoju jį atleidus iš darbo pasekmių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2012 m. liepos 2 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2012 m. liepos 2 d. įmonėje ėjo gamybos direktoriaus pavaduotojo pareigas, iš darbo atsakovas buvo atleistas 2019 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. t. I, b. l. 15–16, 35); 2019 m. balandžio 15 d. darbuotojas grąžino įmonei 6 385,99 Eur pagal avanso apyskaitą (el. b. t. I, b. l. 5); darbuotojas 2019 m. birželio 19 d. prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybų išieškojimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (el. b. t. I, b. l. 25–26); 2019 m. birželio 28 d. ieškovė sumokėjo atsakovui 350 Eur (el. b. t. I, b. l. 6), 2019 m. liepos 1 d. ieškovė sumokėjo atsakovui 300 Eur (el. b. t. I, b. l. 7), 2019 m. liepos 4 d. ieškovė sumokėjo atsakovui 405,15 Eur (el. b. t. I, b. l. 8), 2019 m. liepos 5 d. ieškovė sumokėjo atsakovui 200 Eur (el. b. t. I, b. l. 9), 2019 m. liepos 9 d. ieškovė sumokėjo atsakovui 800 Eur (el. b. t. I, b. l. 10); Darbo ginčų komisija sprendimu nusprendė išieškoti darbuotojo naudai iš darbdavės 6 043,50 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas (el. b. t. I, b. l. 12–13).
Pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.
Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Byloje nustatyta, kad darbuotojas iš darbo įmonėje buvo atleistas 2019 m. balandžio 15 d. (el. b. t. I, b. l. 15–16, 35), tą pačią jo atleidimo iš darbo dieną (2019 m. balandžio 15 d.) darbuotojas įmonei grąžino 6 385,99 Eur pagal avanso apyskaitą (el. b. t. I, b. l. 5), taip pat teismo posėdžio metu abi šalys tvirtino, kad atleidimo iš darbo dieną (2019 m. balandžio 15 d.) darbuotojas įmonei sumokėjo 7 000 Eur už automobilį, tačiau atleidimo iš darbo dieną įmonė darbuotojui neišmokėjo 2 055,15 Eur galutinio atsiskaitymo. Byloje nėra įrodymų, kad atleidimo iš darbo dieną šalys būtų sudariusios rašytinį susitarimą dėl vėlesnio atsiskaitymo. Įmonės teigimu, su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną buvo žodžiu sutarta, kad galutinis atsiskaitymas jam bus išmokėtas per 2 mėnesius, nes įmonė jo atleidimo iš darbo dieną galimybės su juo atsiskaityti neturėjo, tuo tarpu atsakovo teigimu, jokio žodinio susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo nebuvo ir įmonė su juo turėjo atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną.
Pirmiausia pažymėtina tai, kad ieškovė, būdama juridinis asmuo, turi veikti itin atidžiai ir rūpestingai, veiklą vykdyti įstatymų nustatyta tvarka, priimamus sprendimus, susitarimus darbuotojų atžvilgiu įforminti raštu, to nedarydama turi prisiimti iš to kylančius padarinius. Nepakankamas juridinio asmens atidumas ar rūpestingumas negali būti pateisinamas. Tuo tarpu pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.
Nors įmonė ieškinyje teigė, kad su darbuotoju žodžiu buvo sutarta atsiskaityti per 2 mėnesius nuo jo atleidimo iš darbo dienos, ir teismo posėdžio metu įmonės atstovas nurodė, kad tokį susitarimą su darbuotoju žodžiu sudarė įmonės vadovas, tačiau šio savo teiginio įmonė ne tik kad byloje neįrodė, ne tik kad įmonės atstovai jo netgi neišlaikė vieningo (įmonės atstovas advokatas nurodė, kad įmonės vadovas jam nurodė, kad buvo sutarta su darbuotoju atsiskaityti per 2 mėnesius, tuo tarpu įmonės buhalterė nurodė, kad buvo sutarta su darbuotoju atsiskaityti per kelis mėnesius (el. b. t. I, b. l. 17)), bet net ir tokio savo pačios nurodomo kaip buvusio susitarimo su darbuotoju ji pati nesilaikė – darbuotojas iš darbo buvo atleistas 2019 m. balandžio 15 d., todėl pagal įmonės poziciją ieškinyje, ji su darbuotoju turėjo atsiskaityti iki 2019 m. birželio 15 d. (per 2 mėnesius nuo atleidimo), tačiau pagal bylos medžiagą, pirmą apmokėjimą ji darbuotojui atliko tik 2019 m. birželio 28 d., o paskutinįjį – 2019 m. liepos 9 d. (el. b. t. I, b. l. 6–10), vadinasi, su darbuotoju ji atsiskaitė po beveik 3 mėnesių nuo jo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. liepos 9 d.), o vėluodama mokėti darbuotojui netgi pagal savo teigiamą susitarimą jokio dydžio netesybų darbuotojui neišmokėjo. Taigi, net ir savo teiginio, kad su darbuotoju buvo atsiskaityta per 2 mėnesius pagal žodinį susitarimą įmonė neįrodė.
Pats įmonės atstovas advokatas teismo posėdžio metu patvirtino, kad kitą dieną po darbuotojo atleidimo iš darbo įmonė susidarė nuomonę, jog darbuotojas į savo įsteigtą įmonę vilioja klientus ir kitus darbuotojus, įmonė darbuotojui yra pareiškusi kitą ieškinį dėl žalos atlyginimo, atsakovas teismo posėdžio metu aiškino, kad nesulaukęs galutinio atsiskaitymo įmonės vadovas jam su juo susisiekus nurodė nemokėsiantis galutinio atsiskaitymo, o automobilio dokumentus grąžinsiantis tik jei jis pasirašys kasos išlaidų orderiuose, kad galutinį atsiskaitymą gavo, tai įmonės vadovui vėl pakartojus 2019 m. birželio mėn. jis kreipėsi į policiją ir į Darbo ginčų komisiją, po ko įmonė pradėjo dalinius atsiskaitymus su juo. Teismo posėdžio metu šalių paaiškinimai patvirtina, kad po darbuotojo atleidimo iš darbo ieškovės vadovą ir atsakovą sieja konfliktiniai santykiai dėl atsakovo įsteigtos įmonės vykdomos veiklos, kas, bylos medžiagos kontekste, leidžia teismui daryti išvadą, kad žodinio susitarimo su darbuotoju dėl vėlesnio atsiskaitymo nebuvo, o įmonė manydama, jog darbuotojas įmonei yra galimai padaręs ar padarysiantis žalą dėl savo įsteigtos įmonės veiklos nutarė galutinio atsiskaitymo jam paprasčiausiai nemokėti, o tai atliko tik darbuotojui kreipusis į Darbo ginčų komisiją. Nors atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jo atleidimo iš darbo dieną įmonės finansinė padėtis buvo sunki (pati ieškovė įrodymų apie sunkią įmonės finansinę padėtį į bylą nepateikė), tačiau atsakovui jo atleidimo iš dieną įmonei sumokėjus virš 13 000 Eur įmonė turėjo galimybę iš karto darbuotojui sumokėti 2 055,15 Eur galutinį atsiskaitymą. Vien tai, kad įmonė su kai kuriais darbuotojais buvo sudariusi žodinius susitarimus dėl vėlesnio atsiskaitymo, jokiu būdu nepatvirtina aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju su atsakovu įmonė buvo taip pat sudariusi tokį susitarimą, kadangi tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Taip pat vien tai, kad darbuotojas į Darbo ginčų komisiją kreipėsi 2019 m. birželio 19 d., jokiu būdu nepatvirtina aplinkybės, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl galutinio atsiskaitymo per 2 mėnesius.
Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančias pareigą darbdavei atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas.
Spręsdamas dėl netesybų dydžio, teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).
Įvertinęs tai, kad darbuotojas iš darbo atleistas 2019 m. balandžio 15 d. pačiai įmonei patenkinus darbuotojo prašymą jį atleisti iš darbo, šalys nėra sudariusios susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo (nors įmonė teigė buvus žodinį susitarimą galutinai atsiskaityti per 2 mėnesius nuo atleidimo (kurio byloje ji neįrodė), tačiau nustatyta, kad įmonė atsiskaitymą pradėjo jau pasibaigus 2 mėnesių terminui ir atsiskaitė beveik per 3 mėnesius po atleidimo), nėra įrodymų, kad uždelsimas atsiskaityti yra dėl darbuotojo kaltės, įmonė galutinį atsiskaitymą sumokėjo dalimis darbuotojui kreipusis į Darbo ginčų komisiją, tačiau jokio dydžio netesybų savo iniciatyva nėra sumokėjusi iki šiol, įmonė įrodymų savo sunkiai finansinei padėčiai pagrįsti nepateikė, pagal viešus duomenis skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai įmonė šiuo metu neturi, aplinkybė, kad įmonė turi kitų bylų nesudaro pagrindo išvadai, kad įmonės finansinė padėtis yra tokia sunki, jog ji negali išmokėti darbuotojui jokio dydžio netesybų, tačiau visa tai rodo įmonės negebėjimą tinkamai organizuoti veiklos, nesąžiningumą, piktnaudžiavimą darbdavio statusu, darbuotojui priklausančių lėšų naudojimąsi savo labui, bei kartu atsižvelgęs į darbuotojo dirbą laikotarpį įmonėje, aplinkybę, kad atsakovas po atleidimo iš darbo dienos yra įkūręs naują veiklą vykdančią įmonę, į skolos dydį, jos sumokėjimo datą, teismas laiko, kad 3 000 Eur (neatskaičius mokesčių) išmoka už uždelstą atsiskaityti laiką (netesybos) yra tinkama bei pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavės padarytam pažeidimui.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad įmonės ieškinys yra pagrįstas iš dalies – darbuotojui priteisiamos iš įmonės 3 000 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybos; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismo sprendimas priimtas iš esmės darbuotojo naudai, kadangi įmonei neišmokant galutinio atsiskaitymo, jis kreipėsi privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka į Darbo ginčų komisiją, toks jo kreipimasis buvo pagrįstas, įmonė darbuotojui kreipusis į Darbo ginčų komisiją dalimis galutinį atsiskaitymą jam išmokėjo, o įmonei teisme ginčijant Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytos išmokėti netesybų sumos dydį, darbuotojas privalėjo teikti atsiliepimą ir dalyvauti teismo posėdyje, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį būtent darbuotojas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikta. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.
Teismas šioje byloje patyrė 6,94 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 7 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti atsakovui V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ (į. k. 126053826) 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) (neatskaičius mokesčių) netesybas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. DGKS-4300 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.
Priteisti valstybės naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ (į. k. 126053826) 7 Eur (septynių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.