Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. M. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarimo E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje. Pats apeliantas ginčija tik paskirtos nuobaudos dydį, mano, kad susidariusi situacija leidžia taikyti ATPK 30¹ str. Teismas su šia pozicija nesutinka dėl šių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad E. M. veikoje nebuvo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvina aplinkybė ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į tai, kad už analogišką pažeidimą nėra baustas, skyrė minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Būtent ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiuo atveju jokių išskirtinių aplinkybių nebuvo nustatyta. Tai, kad apeliantas rūpinasi savo pensinio amžiaus motina, nėra kažkuo ypatingas aspektas. Vaikai turi pareigą rūpintis savo senyvo amžiaus tėvais, kuriems reikalinga pagalba, parama (CK 3.205 str. 1 d.), be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad apelianto motinai nėra nustatyta invalidumo grupė ar specialiųjų poreikių tenkinimo būtinybė, pastaroji yra tiesiog statistinė pensinio amžiaus sulaukusi moteris. Tai, kad E. M. augina nepilnametį sūnų, taip pat nesudaro pagrindo paskirtą nuobaudą laikyti per griežta. Iš byloje esančio medicinos dokumentų išrašo matyti, kad apelianto sūnus D. M. buvo pusantros savaitės hospitalizuotas VšĮ Kėdainių ligoninėje dėl silpnumo, pykinimo (b. l. 40-41), sveikatos būklei pagerėjus išleistas namo. Tačiau jokių duomenų, kad paauglys sirgtų chroniškomis, sunkiomis, nuolatinės medikų priežiūros reikalaujančiomis ligomis, nepateikta.

Nors E. M. nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,63 promilės, tai negali būti vertinama atsainiai. Asmuo, sėsdamas už vairo neblaivus, kelia realią grėsmę ne tik savo, bet ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei. Tai šiurkštus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas, todėl jis privalo būti analizuojamas griežtai laikantis įstatymo nuostatų. Tai, kad nebuvo padaryti kiti KET pažeidimai, žala tretiesiems asmenims nepadaryta, padaryto pažeidimo pavojingumo nemažina taip, kad būtų galima teigti, jog sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas akivaizdžiai būtų neproporcingas padarytam pažeidimui, nes ATPK 126 str. 1 d. numatytas pažeidimas (vairavimas esant neblaiviam) jau pats savaime vertinamas kaip pavojingas. Aukštesnysis teismas taip pat konstatuoja, jog išskirtinėmis pagrįstai nelaikytos ir apeliantą charakterizuojančios aplinkybės: jis nėra teistas (b. l. 20), Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Dotnuvos seniūnijos seniūno apibūdinamas teigiamai, kaip doras ir sąžiningas pilietis (b. l. 38). Be abejo, minėtos aplinkybės E. M. charakterizuoja teigiamai, tačiau tai nėra išimtinės aplinkybės ir jos įvertinamos individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose, nustatant jos dydį. Apeliantas skunde nenurodo argumentuotų motyvų, kad specialiosios teisės atėmimas itin apsunkintų galimybę rūpintis savo šeima, kiltų reali grėsmė netekti darbo, kartu ir pajamų šaltinio. E. M. privalėjo atsakingai įvertinti savo elgesį, juolab kad augina nepilnametį sūnų, kuriam savo elgesiu rodo nederamą pavyzdį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad pažeidėjo nurodytos aplinkybės tinkamai įvertintos nuobaudos individualizavimo procese, skiriant sankcijoje numatytą minimalų jos dydį ir paskirtoji administracinė nuobauda nėra per griežta ar neadekvati padarytam pažeidimui, siekiant nubausti bei auklėti asmenį, pasiekti, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles bei nedarytų naujų teisės pažeidimų. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas ir keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

E. M. apeliacinį skundą atmesti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-04-30 nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.