Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-62-1036/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-31
Bylos Nr.
1-62-1036/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21897-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Nukentėjusysis
J. V.
Kaltinamasis
V. L.
Advokatai
Valerijus Kirpičnikovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-62-1036/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21897-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.1.2.1; 1.2.29.3.1; 1.2.18.2; 2.3.5; 2.3.6.4.5
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei, ekspertui J. M. Paliuliui, nukentėjusiam J. V., kaltinamajam V. L., kaltinamojo gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. L. (V. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1) 2003-06-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 221 straipsnį, 323 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo ir 5 MGL dydžio baudos bausmėmis, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, 2004-09-21 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2) 2005-04-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2003-06-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) 2005-06-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

4) 2005-07-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinus su 2005-06-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

5) 2009-11-09 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio baudos bausme;

6) 2010-02-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2010-12-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį – 20 MGL dydžio baudos bausme;

8) 2015-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme, subendrinus su 2010-12-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, paskirta subendrinta 30 parų arešto ir 20 MGL dydžio baudos bausmė;

9) 2015-04-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių, pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 11 mėnesių, vadovaujantis BK 50 str., 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., 7 d., 8 d., 64 str. 3 d., 65 str. 2 d., bausmės subendrintos tarpusavyje ir su bausmėmis, paskirtomis 2003 m. birželio 18 d., 2009 m. lapkričio 9 d. ir 2010 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiais, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams ir 31 MGL (1167,46 Eur) bauda, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

10) 2016-03-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 str. 1 d., 258 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pirmus 6 laisvės atėmimo atidėjimo bausmės mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 4 d., 9 d., subendrintos 2015 m. balandžio 16 d. ir 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams bei 31 MGL (1167,46 Eur) bauda, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 8 p., 11 p., 67 str. 2 d. 9 p., 72-2 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 9 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pirmus 6 laisvės atėmimo atidėjimo bausmės mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

11) 2016-08-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 d., paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 dalimi, 3 dalimi, taikant dalinį sudėjimą, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį pagal 2015 m. balandžio 9 d. nuosprendį, pakeistą 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, taikant dalinį sudėjimą, skiriama bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 50 MGL (1883 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis priklausomybės ligas, dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

12) 2017-02-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė 18 parų areštas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 50 MGL (1883 Eur) bauda, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dviem) metams 9 (devyniems) mėnesiams 10 (dešimt) dienų ir 50 MGL (1883 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, V. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir gydytis priklausomybės ligas.

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. 2016 m. gegužės 9 d., apie 14.40 val., įlindęs į neužrakintą J. V. automobilį „T. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie statomo namo, esančio adresu Vilniaus r., Galgių k., (duomenys neskelbtini), iš jame kabėjusios striukės kišenės atvirai pagrobė J. V. priklausančią 5 eurų vertės piniginę, kurioje buvo 90 eurų, automobilio „T. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. F697617- 10 eurų vertės, pensininko pažymėjimas, išduotas J. V. vardu - 5 eurų vertės, vairuotojo pažymėjimas Nr. 00228076, išduotas J. V. vardu - 30 eurų vertės, J. V. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė - 12 eurų vertės, taip J. V. padarė 152 eurų žalą.

K. V. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad pas J. V. buvo anksčiau, kalbėjo dėl darbo statybose. Norėjo pažiūrėti, kaip vyksta statybos, kodėl jam neskambina dėl darbo. Pamatė kieme automobilį, kurio langas buvo atidarytas. Automobilyje buvo striukė, pamatė, kad yra piniginė kišenėje. Paėmė piniginę ir nuėjo į savo automobilį, piniginėje rado 90 eurų. Važiuojant automobiliu išmetė piniginę ant kelio. Banko kortelės ir dokumentų piniginėje nematė. Piniginę vogė, nes norėjo pavogti pinigus, negalvojo jog ten bus dokumentai. Tą dieną nukentėjusiojo nematė. Jis negirdėjo kaip ant jo šaukė „ką darai?“. Žalą nukentėjusiam atlygino, pretenzijų šis neturėjo. Gailisi dėl vagystės.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę prisipažino iš dalies jo kaltė, padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusysis J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. gegužės 9 d. atvažiavo į namą po pietų, išėmė darbo įrankius iš automobilio bagažinės ir nunešė į namą. Automobilis buvo neužrakintas. Einant atgal į lauką pamatė, kad automobilyje vyras, durelės atidarytos. Pradėjo rėkti „stok, ką darai?“. Tada vyras atsisuko ir su pinigine rankose pabėgo. Kai rėkė, vyras iškart apsisuko ir pradėjo bėgti į gatvę, kur stovėjo jo automobilis. Diena buvo saulėta, vėjo nebuvo, buvo ramus oras, kai šaukė nebuvo aplinkui sunkiasvorės technikos. Nuo namo durų iki automobilio buvo apie 15 metrų atstumas. Statomo namo teritorija buvo aptverta, laikina tvora, buvo galima užeiti pro įvažiavimo vartus. Piniginėje buvo 90 Eur, banko kortelė, vairuotojo pažymėjimas, automobilio techninis pasas, pensininko pažymėjimas. Žala atlyginta.

E. J. M. P. teisiamojo posėdžio metu susipažinęs su pateiktais kaltinamojo V. L. medicininiais dokumentais parodė, kad kaltinamajam konstatuoti susirgimai netrukdo jam atlikti laisvės atėmimo bausmę, jei tokia būtų paskirta. Medicininiuose dokumentuose požymiai, dėl kurių kaltinamasis negalėtų kalėti nepažymėti.

Iš byloje esančio 2016-05-09 apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, automobilis - T. C., Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo adresu Vilniaus r., Mickūnų sen., Galgių k., (duomenys neskelbtini). Automobilyje ant vairuotojo sėdynės pakabinta vyriška striukė, kurios viršutinė kišenė prasegta. Įvykio vietoje niekas nepaimta (b. l. 11-15);

Iš byloje esančio 2016-06-15 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. V. atpažino V. L., kaip asmenį, pavogusį jo piniginę su pinigais ir dokumentais (b. l. 24-27);

Iš byloje esančio 2016-07-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. V. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu, ir parodė savo sklypo aptvertą teritoriją, parodė, kokioje padėtyje buvo V. L., kai jis šį pamatė automobilyje, pademonstravo kaltininko veiksmus, kai jis sušuko pastarajam, parodė kryptį, kuria pradėjo bėgti V. L. rankoje laikydamas jo piniginę, parodė vietą, kur įtariamojo laukė automobilis (b. l. 31-40).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis V. L. savo kaltę pripažino iš dalies. Kaltinamasis neneigė, kad iš nukentėjusiojo automobilio pagrobė piniginę, kurioje buvo 90 eurų, tačiau nurodė, kad buvo įsitikinęs, kad jo vagiančio niekas nematė, negirdėjo šaukiančio nukentėjusiojo. Be to, vogdamas piniginę nežinojo, kad joje yra dokumentai ir mokėjimo kortelė, jo tikslas buvo pavogti pinigus, apie dokumentus ir mokėjimo kortelė negalvojo. Be kaltinamojo parodymų, patį piniginės, su joje buvusiais pinigais, dokumentais ir mokėjimo kortele, vagystės faktą patvirtina ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nukentėjusysis apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad piniginę iš automobilio pavogė būtent kaltinamasis, jis jį atpažino, nes anksčiau su juo bendravo. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole taip pat užfiksuota, kaip nukentėjusysis atpažįsta kaltinamąjį V. L. kaip asmenį, kuris iš jam priklausančio automobilio pagrobė piniginę (b. l. 24-27).

Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus svarbu pažymėti, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (kasacinė nutartis Nr. 2K-91/2013). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. V. parodė, kad matė kaltinamąjį įlindusį į jo automobilį. Pradėjo rėkti „stok, ką darai?“. Tada kaltinamasis atsisuko ir su pinigine rankose pabėgo. Kai rėkė, kaltinamasis iškart apsisuko ir pradėjo bėgti į gatvę. Iš nukentėjusiojo parodymų akivaizdu, kad kaltinamasis buvo užkluptas darant nusikalstamą veiką. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tarp namo durų, kur jis stovėjo šaukdamas, ir automobilio, kuriame užkluptas buvo kaltinamasis buvo apie 15 metrų atstumas. Vagystės diena buvo saulėta, vėjo nebuvo, buvo ramus oras, kai šaukė nebuvo aplinkui sunkiasvorės technikos. Šios aplinkybės užfiksuotos ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole (b. l. 31-40). Aptartos, bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, paneigia kaltinamojo teiginius, kad jis negirdėjo ir nematė, kaip nukentėjusysis pradėjo šaukti. Teismas pažymi, kad ir pačio kaltinamojo elgesys – bėgimas nuo besivejančio nukentėjusiojo, patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog buvo užkluptas darant nusikaltimą – vagystę. Taigi, teismas laiko nustatyta, kad kaltinamojo veiksmai pagrobiant nukentėjusiojo piniginę, padaryti matant nukentėjusiajam, kuris suvokė, jog grobiamas jo turtas, pats kaltinamasis suvokė, kad jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau ir toliau sąmoningai tęsė svetimo turto pagrobimą. Kaltinamojo V. L. veiksmai – nukentėjusiojo J. V. piniginės, su joje buvusiais pinigais, dokumentais ir mokėjimo kortele, pagrobimas iš nerakinto automobilio matant nukentėjusiajam, ir kaltinamajam suvokiant, kad jis yra užkluptas grobiant svetimą turtą, kvalifikuojami kaip atvirtoji vagystė, t. y. pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. L. teismui buvo atiduotas jį kaltinant ir nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje padarytų esant idealiai sutapčiai su nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalimi padarymu. Teismas vertindamas kaltinamojo veiksmus pažymi, kad nusikaltimas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintas BK 43 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu“, juo pažeidžiama formali dokumentų tvarkymo ir naudojimo tvarka. Nusikaltimas, numatytas BK 214 straipsnyje, įtvirtintas BK 32 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“, kuriuo pažeidžiama Lietuvos valstybės finansų kredito sistema. Nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas BK 28 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“, jais pažeidžiamos savininko ar kito asmens, valdančio turtą pagal įstatymus ar sutartį, teisė valdyti, naudotis ir disponuoti turtu. Taigi visų šių nusikaltimų objektai yra skirtingi. Atvira vagystė ( BK 178 straipsnio 2 dalis), svetimo mokėjimo instrumento pagrobimas ( BK 214 straipsnio 1 dalis) ar dokumento pagrobimas (BK 302 straipsnio 1 dalis) yra tyčinės materialiosios nusikaltimų sudėtys, šios nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia. Tyčia tai tokia kaltės forma, kai darydamas veiką asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir jų nori (tiesioginė tyčia), arba nors ir nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) ( BK 15 straipsnis). Neapibrėžta tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia veikos pavojingumą, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo.

Šioje byloje daryti išvadą, kad V. L., veikdamas neapibrėžta tyčia viena veika pasikėsino į kelių atskirų nusikaltimų objektus, padarydamas atskiras veikas, nėra pagrindo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad V. L. darydamas veiką suvokė į kokius baudžiamojo įstatymo saugomus objektus (konkrečiai dalyką) kėsinasi, numatė, kad dėl to kils atitinkami padariniai ir kad vienodai siekė bet kurio iš tų padarinių. Teisminio nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad jo tikslas buvo pagrobti pinigus, apie dokumentus ar mokėjimo kortelę jis net negalvojo, nežinojo, kad piniginėje gali būti dokumentai. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis, pagrobęs nukentėjusiajam priklausančią piniginę, iš jos išėmė pinigus ir ją iš karto išmetė. Teismas pažymi, kad šią aplinkybę netiesiogiai pripažino ir prokurorė, kaltinime nurodydama, kad kaltinamasis dokumentus ir mokėjimo kortelę tą pačią dieną išmetė. Taigi, nors nustatyta, kad pagrobtoje piniginėje kartu su pinigais buvo ir banko mokėjimo kortelė bei kaltinime išvardyti asmens dokumentai, V. L. veika pagal BK 214 straipsnį 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį kvalifikuota be pagrindo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta abejonių nekeliančių įrodymų, jog V. L., grobdamas piniginę suvokė, kad joje kartu su pinigais yra banko mokėjimo kortelė ir dokumentai, kad jis numatė, kad pagrobdamas piniginę pagrobia ne tik turtą, bet ir dokumentus bei mokėjimo kortelę, ir to norėjo. Prokurorės argumentai, kad kaltinamasis turėjo suprasti, jog piniginėje be pinigų yra dokumentai ir mokėjimo kortelė, paremti tik prielaida, kuria grįsti apkaltinamojo teismo nuosprendžio neleidžiama. Analogiško teisės aiškinimo laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus 2005 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-554. Teismų praktika. 2005, 24).

Teismas pažymi, kad prokurorės nuoroda į kasacinio teismo priimtoje nutartyje Nr. 2K-39-696/2015 pateiktus išaiškinimus, šioje byloje kaip teismo precedentas negali būti taikomas, nes abiejose bylose nagrinėjamos skirtingos faktinės aplinkybės. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nustatyta, kad pagrobtą piniginę su dokumentais ir mokėjimo kortele V. L. išmetė iš karto po to kai iš jos išėmė pinigus. Tuo tarpu kasacinio teismo priimtoje nutartyje Nr. 2K-39-696/2015 buvo nustatyta, kad kartu su kitais daiktais pagrobti dokumentai rasti pas nuteistąjį, t. y. asmuo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas ir už neteisėtą pagrobtų dokumentų laikymą.

Aptartų argumentų pagrindu, V. L. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimų požymių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto apysunkio nusikaltimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tyčią. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta viena V. L. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas pažymi, kad nusikalstama veika padaryta bausmės už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas atidėjimo laikotarpiu, įvertina tai, kad kaltinamasis, praeityje teistas dvylika kartų, daugiausiai už nusikaltimu nuosavybei, sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos paskirtų baudų nemoka, kas rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skiriant konkrečią bausmę humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Jau buvo minėta, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nuo 2015 m. balandžio 16 d. teismo nuosprendžio paskelbimo kaltinamajam net keturis kartus atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau kaltinamasis išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas. Teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant teisme, paaiškėjo, kad ikiteisminio tyrimo institucijos ir šiuo metu atlieka ikiteisminius tyrimus dėl V. L. galimai padarytų nusikalstamų veikų (b .l. 169, 170). Akcentuotina ir tai, kad Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius teismui pateikė V. L. socialinio tyrimo išvadą (b. l. 172-176), kurioje nurodyta, kad asmeniui būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, kadangi jis didžiuojasi savo kriminaline istorija, yra teistas, šiuo metu vyksta 4 ikiteisminiai tyrimai. Asmuo vykdo teismo skirtus įsipareigojimus, bendradarbiauja su priežiūra vykdančiais pareigūnais, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmės nesuvokia, priežiūros metu daro naujus nusikaltimus, nepaisant savo elgesio tikisi palankesnių probacijos sąlygų. Nusikaltimų modelis (turtinai nusikaltimai) rodo asmens išreiškiamą nepagarbą kitiems visuomenės nariams. Viena faktas, kad V. L. serga, jam nustatytas nedarbingumas, turi mažametį vaiką (b. l. 144-158), negali būti vertinamas kaip pagrindas jam švelninti bausmę. Teismas pažymi ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu ekspertas J. M. Paliulis, susipažinęs su pateiktais kaltinamojo V. L. medicininiais dokumentais, parodė, kad kaltinamajam konstatuoti susirgimai netrukdo jam atlikti laisvės atėmimo bausmę, jei tokia būtų paskirta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palinkti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, , 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendė:

V. L. (V. L.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinę bausmę V. L. (V. L.) paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams, bausmę atliekant pataisos namuose ir 50 MGL (1883 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinam sulaikyme nuo 2016-02-05 iki 2016-02-07 (dvi dienos), 2015-02-10 (viena diena) vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Į baudos bausmę įskaityti atliktą jos dalį pagal 2016 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri įskaityta 2017 m. vasario 17 d. ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. L. (V. L.) pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. L. medicininius dokumentus grąžinti juos pateikusioms gydymo įstaigoms po nuosprendžio paskelbimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas