Utenos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau Institucija) atstovui Giedrei Vainauskienei ,

teismo posėdyje išnagrinėjęs R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017-01-01) (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t.y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, bei turimus įsipareigojimus VMI prie FM, kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-07-31 bendrovė atlikdama mokėjimus kitiems kreditoriams, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus VMI prie FM teises. Bendrovės vadovas privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Institucijos atstovas paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir taip pažeidė teises. VMI dėl papildomų paaiškinimų savo poziciją išdėstė raštu ir pateikė teismui. Šiame rašte nurodyta, kad VMI nesutinka su rašytiniais paaiškinimais, nes mokesčių administratorius neturėjo pareigos išdėstyti mokestinę nepriemoką. Be to UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė skundo dėl VMI atsisakymo sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Tai, kad klientas nesumokėjo sąskaitos faktūros. Šis argumentas nepagrįstas, nes tai, kad su bendrovė neatsiskaitė jo paties kreditoriai nepaneigia skolininko fizinio ar juridinio asmens atsiskaityti pagal CK 6.930-1 str. nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ar negrynaisiais pinigais eiliškumą. Bendrovė tikslino PMV sąskaitas faktūras ir šiuo metu turi mokestinę permoką. Tačiau, pateikti dokumentai, t.y. 2017-01-09 sprendimas pripažinti netekusiu galios nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų sąskaitos niekaip nėra susijęs su šia byla, nes pripažįstamas netekusiu galios 2016-12-29 nurodymas, t.y. jau išrašytas po operatyvaus patikrinimo ir po VMI pareiškimo dėl administracinės bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo. Kiti pateikti dokumentai, t.y. VMI raštas 2016-12-14 bei bendrovės užklausa mokesčių administratoriui 2016-11-16 taip pat nėra susiję tiesiogiai su šia byla, nes tie veiksmai padaryti po operatyvaus patikrinimo. Pateiktos pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, kuriose nurodyta, kad tikslinama buhalterinė apskaita. Šios deklaracijos yra 2017-01-05. Mokesčių administratorius, atlikdamas operatyvų patikrinimą, nevertino ir negalėjo vertinti šių duomenų. Pagal tuo metu turimus mokesčių apskaitos duomenis, bendrovė buvo skolinga. Tai, kad įmonė vėliau patikslino deklaracijas ir atsirado permoka, tai gali būti vertinama tik kaip nuobaudos dydžio klausimas, tačiau pats pažeidimas bet kuriuo atveju buvo padarytas. Bendrovė VMI neskolinga. Patikslinus pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas už ankstesnius laikotarpius, ši bendrovė turi mokesčių permokas. Įstatymas numato, kad Bendrovė teikia PVM deklaracijas kiekvieną mėnesį už praeitą laikotarpį sekančio mėnesio 25 dienai. Teisė išieškoti šią mokestinę nepriemoką atsiranda sekančią dieną po deklaracijos pateikimo. Pridėtinės vertės mokestis skaičiuojamas kiekvieną mėnesį. Bendrovė tiek operatyvaus patikrinimo metu, tiek rašydama 2016-12-14 raštą, pripažįsta, kad pati bendrovė skolinga buvo mokesčių administratoriui. Pati bendrovė kreipėsi dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo. Operatyvaus patikrinimo metu bendrovė buvo skolinga mokesčių administratoriui. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas laikoma, kad mokesčių mokėtojo pateiktoje deklaracijoje duomenys yra korektiški tol, kol mokesčių mokėtojas pats jų nepatikslina arba neatliekamas mokestinis patikrinimas, kurio metu gali būti keičiami duomenys. Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyti mokėjimo atsiskaitymų eiliškumo pažeidimai. O pati mokestinė nepriemoka buvo nustatyta pagal pačios bendrovės pateiktas deklaracijas. Gyventojų pajamų mokesčio taip pat buvo teiktos mėnesinės pajamų mokesčių deklaracijos. Teikiamos jos du kartus per mėnesį 15 d. ir 30 d. Deklaruojamos mokėtinos gyventojų pajamų mokesčio sumos. Už gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjimą, administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo jau buvo baustas. Yra apie tai pateikti byloje dokumentai. Bauda jau yra sumokėta.

Asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn paaiškino, kad jokios nepriemokos nebuvo. Tokia deklaracija atsirado dėl to, kad pradėjo dirbti Prancūzijoje. Jam atrodė, kad PVM reikia mokėti. Bet kai kilo įtarimų, kai prasidėjo ši istorija, užklausė mokesčių inspekcijos ir gavo atsakymą, kad neprivalėjo mokėti PVM, nors jį mokėjo. Buvo iš kasos perduoti pinigai tam tikriems asmenims darbams Prancūzijoje, nes važiavo žmonės, jiems reikėjo kurą pirkti ir įrankius, medžiagas. Faktas tas, kad bet kokia veikla reikalauja sąnaudų. PVM deklaracijos buvo teikiamos laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-07-31, kai įmonė vykdė veiklą Prancūzijoje.

Iš byloje pateiktų įrodymų (pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, mokesčio mokėtojo – juridinio vieneto aktualių duomenų, integruotos klientų informacijos – balanso 2016-10-11, 2016-05-01, 2016-06-01, 2016-07-01 ir 2016-07-31 duomenų, integruotos kliento informacijos – prievolės duomenų, 2016-06-09, 2016-06-29, 2016-07-25, 2016-07-29, 2016-08-23 nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir jos priedų, operatyvaus patikrinimo pavedimo, kasos knygos duomenų, avansinės apskaitos Nr. 5, 6, 3, 4, 1, 2, 7 duomenų, operatyvaus patikrinimo pažymos, Integruotos kliento informacijos – apskaitos- įplaukų duomenų (b.l. 7-37), matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įmonės vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t.y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, bei turimus įsipareigojimus VMI prie FM, kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-07-31 bendrovė atlikdama mokėjimus kitiems kreditoriams.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais).

Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnyje numatytas pažeidimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje (2013-04-18 įstatymo Nr. XII-239 redakcija, Žin., 2013, Nr. 46-2246 (2013-05-07) numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Asmuo, traukiamas administracinė atsakomybėn, nurodė, kad jis mokesčių nesumokėjo dėl to, kad su juo neatsiskaito klientai už atliktus darbus darbų užsakovai (b.l. 36). Teismo nuomone, šios aplinkybės negali būti pagrindu atleisti nuo atsakomybės pagal ATPK 50/6 str. 1 d.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, kai vienu metu negalima patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Iš pateikto paaiškinimo matyti, kad bendrovė negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais laiku, tačiau iš 2016-09-20 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr.) 23.30-08) FR1042-6566 skyrė lėšas prekėms, kurui ir kt. pirkti.

Akivaizdu, kad šioje situacijoje turėjo būti vykdomos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, bet asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn to nedarė tyčia.

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, 2016-11-16 kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos ir 2016-12-14 raštu gavo atsakymą, kad už darbus atliekamus Prancūzijoje, jo paties pavadintas ‚lietuviškas“ PVM neturėjo būti skaičiuojamas, t.y. nustatyta mokesčio permoka (b.l. 88, 89).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalis nustato, kad vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja.

Tokiu būdu, traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo, pateikdamas deklaracijas ir pagal jas apskaičiuodamas mokesčius, prisiima įsipareigojimus tiksliai juos apskaičiuoti ir nustatytu terminu sumokėti.

To paties įstatymo 87 straipsnis nustato mokesčių permokos įskaitymo ir grąžinimo tvarką bei sąlygas, t.y. mokesčių mokėtojas turi teisę reikalauti, kad įstatymo nustatyta tvarka jam mokesčių permoka būtų įskaityti ar grąžinta.

Todėl, bylos nagrinėjimo metu nustatytos mokesčio permokos faktas, negali būti pagrindu atleisti R. S. nuo administracinės atsakomybės pagal ATPK 50-6 str.1 d.

Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus VMI prie FM teises, t.y. kaip bendrovės vadovas neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje (galiojusio iki 2017-01-01).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2016-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 (įsigaliojusio nuo 2017-01-01) 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017-01-01 padarytos Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo 1 448 eurų iki 2 896 eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 eurų iki 3000 eurų. Įvertinus ANK 120 straipsnio 1 dalies ir ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies numatytas sankcijas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryta veika neperkvalifikuotina.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą. Jo administracinė atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, įvertindamas tai, kad šioje konkrečioje situacijoje asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo pats neteisingai apskaičiavo mokesčius, jokia žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta, todėl vadovaudamasis ATPK 30/1 str. (galiojusio iki 207-01-01) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, nuobauda neskirtina.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. S. pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį (galiojusio iki 2017-01-01), vadovaujantis ATPK 30/1 str., administracinė nuobauda neskirtina.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.