- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2S-650-642/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- V. Ž.
- Kategorijos
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovei V. Ž. dėl piniginių lėšų grąžinimo, procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 299,10 Eur žalos atlyginimo, priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės ir pateikto ieškinio su priedais nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1256-513/2018 ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 18 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla ir paskirta administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini). Nutartis įsiteisėjo 2018 m. birželio 29 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2020 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovei V. Ž. dėl piniginių lėšų grąžinimo, procesinių palūkanų priteisimo ir grąžino jį padavusiems asmenims. Teismas ieškovei pasiūlė kreiptis su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.
5. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, jog ieškovė BUAB (duomenys neskelbtini), kuriai 2018 m. birželio 18 d. nutartimi iškelta bankroto byla, reiškia atsakovei V. Ž. turtinį reikalavimą, atsisakytina priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 straipsnio 4 ir 9 punktai, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Apeliantė pažymėjo, kad CPK 27 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovės pareikšto ieškinio suma – 1 299,10 Eur.
6.2. Apeliantė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Teismai perduoda civilines bylas nemokumo bylą iškėlusiam teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 29 straipsnio 3 dalis).
6.3. Apeliantės nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (pareikšto ieškinio suma nėra didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, bankroto byla ieškovei iškelta dar 2018 m. birželio 18 d.), nagrinėjamu atveju ieškinį perduoti nagrinėti apygardos teismui nėra pagrindo, nes tokiu atveju būtų pažeisti CPK įtvirtinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, netinkamai aiškintos civilinio proceso bei JANĮ normos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl piniginių lėšų grąžinimo, procesinių palūkanų priteisimo kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. CPK 5 straipsnio nuostatos numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
11. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
12. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nagrinėjamu atveju aktualios JANĮ nuostatos. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis.
13. CPK 26 straipsnis nustato bendrąją rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismų sistemos viduje taisyklę – visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Pagal CPK 27 straipsnį apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja šiame straipsnyje išvardytas civilines bylas, taip pat kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai (9 punktas).
14. Teritorinio teismingumo bendroji taisyklė reglamentuojama CPK 29 straipsnyje: ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą; juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre. Bylų, kurios iškeliamos pagal bankrutavusios įmonės pareikštus reikalavimus ar turtinius reikalavimus, yra pareiškusi bankrutavusi įmonė, teismingumas turi tam tikrų ypatumų.
15. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.
16. Iki JANĮ įsigaliojimo, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto (toliau – ĮBĮ) 14 straipsnio 3 dalis nustatė specialią teismingumo konkrečiam teismui taisyklę, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti bankroto administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalis numatė, kad civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui.
17. JANĮ 29 straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino specialias teismingumo taisykles, siekiant, jog visi turtiniai reikalavimai, kurie jau pareikšti bankrutuojančiai įmonei ar juos pareiškė bankrutuojanti įmonė, būtų sprendžiami nemokumo bylą iškėlusiame teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog JANĮ 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumo, minėta straipsnio dalis skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamų (iškeltų) bylų perdavimo taisykles. Šioje normoje nustatyta, jog nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui perduodamos teismuose jau esančios bylos. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos tik bylos, pradėtos iki nemokumo bylos iškėlimo. Kadangi nagrinėjamu atveju byla pagal ieškovės ieškinį dar nepradėta, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo sprendžiamas tik ieškovės ieškinio priėmimo klausimas (ieškinys teismui pateiktas 2020 m. kovo mėnesį, o bankroto byla ieškovei iškelta dar 2018 m. birželio 18 d.), ieškovės ieškinys šiuo atveju turėjo būti paduotas pagal bendrąsias CPK teismingumo taisykles, o ne pagal JANĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas.
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nauji ginčai, kuriuose reikalavimus reiškia bankrutavusi įmonė, nagrinėjami pagal bendrąsias CPK teismingumo taisykles. Ieškovės ieškinys turi būti teikiamas atitinkamam apylinkės teismui jos pasirinkimu, kaip tai numatyta CPK 26, 29, 30 straipsniuose.
19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną pirmosios instancijos teisme. Atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.