Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, dalyvaujant kaltinamajai J. A., jos gynėjai advokatei Loretai Kraujutaitienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. T., jo atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., a/k (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini) Ignalinoje, LR pilietė, lietuvė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 154 str. 1 d , ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. buvo kaltinama, kad ji, 2010-11-25 (duomenys neskelbtini) artilerijos bataliono II ugnies baterijos II ugnies būrio V ugnies skyriaus vadui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriuo tyčia apkaltino E. T. seksualiniu priekabiavimu, t.y. paskleidė melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pažeminti E. T..

Kaltinamoji J. A., apklausta teisiamajame posėdyje kalta neprisipažino ir parodė, kad pradėjus tarnauti 2008 m. rudenį, kai dar nebuvo paskirstytos pareigos, T leido suprasti, kad jei nesusitiks su juo, jis neremontuos automobilio, 2009 m. pavasarį jis leido jai suprasti, kad jis ją veš į profilaktoriumą, kur jis leidžia laiką su moterimis. Nuolat jai pašaipiai kalbėdavo, stengėsi prisiliesti, prašėsi į svečius, kai nebus vyro namie. Baterijos šventėje ji prašė R. J. nuolat būti su ja, kad T atvirai nepriekabiautų. Jis, privažiavus prie namų, prašė pratęsti vakarą dviese. Jis liepė jai vykti į technikos parką, ji atsisakė, nes turėjo vykti į instruktažą, po instruktažo ji nuvyko į parką ir atliko pareigas. T neteisėtai ją apkaltino įsakymo nevykdymu, apskundė ją R. J., nors neturėjo teisės jai duoti įsakymų. J iš jos tyčiojosi liepdamas išmokti karių statutą ir atsiskaityti, pašaipiai su ja kalbėjo kitų karių akivaizdoje. T po to grasino, kad ji dar pamatys, kad bus. Ji parašė tarnybinį pranešimą vadui ne siekdama nubausti T ar jį apkalbėti, bet kad ją perkeltų dirbti toliau nuo T. 2009 m. po pirmųjų priekabiavimo veiksmų, ji iš karto nesikreipė į vadus, manė, kad T baigs, daugiau tai nepasikartos. Toliau nenorėjo leistis žeminama, todėl kreipėsi į vadą su pranešimu. J jokios įtakos nedarė, J pati rašė paaiškinimą. 2010 m. lapkričio mėn. T jos atsiprašė, sakė, nežinojo, kad viskas taip bus. Ji vadovavosi karių etikos kodeksu, dėl įvykio kreipėsi į vadą. Apklaustos liudytojos karės yra žemesnio laipsnio, nei T, jos bijo dėl darbo.

Nukentėjusysis, civilinis ieškovas bei privatus kaltintojas E. T., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaltina J. A. šmeižtu, ji apkaltino jį seksualiniu priekabiavimu, kurio nebuvo. J. A. niekada nebuvo paskirta vairuotoja, jis negalėjo jai grasinti, kad neremontuos jos automobilio. Tyrimas, karių kalbos, patyčios, replikos sukėlė dvasinius išgyvenimus, pablogino jo reputaciją, sukėlė nepasitikėjimą juo. Jis, kaip vyresnis pagal laipsnį, liepė J. A. atlikti pareigas, ji atsisakė, jam pasakius, kad praneš vadui, ji apkaltino jį priekabiavimu, jo nuomone, siekdama išvengti atsakomybės už pareigų nevykdymą. Jis J. A. niekada neatsiprašinėjo, K meluoja. Darbe su K nesutarė dėl K požiūrio į darbą. Visa kariuomenė sužinojo apie tyrimą, nors jis nebuvo viešas. Informacija „išėjo“ gal ir iš A, kuriai įtaką darė K. Savo pareikštą civilinį ieškinį dėl 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palaiko, prašo tenkinti, grindžia tuo, kad dėl šmeižimo patyrė dvasinį išgyvenimą, pažeminimą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus, dėl melagingos informacijos paskleidimo pablogėjo jo reputacija, pasidarė sunkiau atlikti savo pareigas.

Liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009m. J. A. jam sakė, kad E. T. priekabiauja prie jos darbe, persekioja ją kariuomenės pobūviuose. T jam gyrėsi, kad turėjo daug moterų. Mano, kad T turi problemų. Susitiko su T jo namuose, jis pažadėjo atsiprašyti A, atsiprašė. Dėl to, kad gynė A, vadams nepatiko, buvo išsiųstas dirbti į Tauragę. Jei kas nors atsitinka, kariai privalo viską pranešti vadui. Su J. A. jo santykiai geri. Šiuo metu jis kariuomenėje netarnauja.

Liudytojas A. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad kapitonas M atliko tyrimą dėl seksualinio priekabiavimo, jam rašė paaiškinimą, T kariai pašiepdavo, negirdėjo, kad A ką nors sakytų apie T. Jei kas nors atsitinka, kariai privalo pranešti skyriaus vadui.

Liudytojas M. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas prasidėjo 2010-10-01, kai T pareikalavo, kad A vyktų kartu į technikos parką tvarkyti priemonių. Ji atsisakė, nevyko, T pranešė vadui J, kuris liepė A išmokti karių pareigas, viršininkų ir pavaldinių teises ir atsiskaityti. Kai jai buvo liepta klausyti vyresnių pagal laipsnį, ji pasakė, kad T prie jos seksualiai priekabiauja. Ji nurodė, kad tai vyksta nuo 2009 m. sausio mėn.. Tarnybiniame pranešime, rašytame vėliau, A sumaišė datą – parašė, kad 2010m. lapkričio mėn., tai sukėlė įtarimą, kad faktai gali būti išgalvoti. Vėliau ji dar nurodė įvykius nuo 2009 m. iki 2010 m. Jam pasirodė keista, kad tokie faktai pasakomi tada, kai ji nepakluso vyresniam pagal laipsnį, galbūt buvo bandoma pasinaudoti priekabiavimo istorija ir išvengti atsakomybės už pareigų nevykdymą. Su kariais pravedė pokalbį, aukštesnių vadų apie pokalbį neinformavo, nematė reikalo. A pranešė bataliono vadui ir kariuomenės vyr.puskarininkiui. Buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu A keitė parodymus, datas, faktus, darė poveikį R. J.. K, jo žiniomis, bandė sukurstyti kitas moteris, kad jos duotų parodymus prieš T, nes K ir A siejo labai artimi santykiai. Visas batalionas sužinojo 2010 m. spalio mėn., kai vadas padarė susirinkimą. Buvo atliekami tyrimai dėl bataliono vado nurodymų nevykdymo ir dėl seksualinio priekabiavimo. Nebuvo nustatyta, kad buvo seksualinio priekabiavimo faktai. Vyrai juokavo, kad batalione yra „seksualinis maniakas“, turėjo omenyje T.

Liudytoja R. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009m. per baterijos šventę A prašė su ja visą laiką būti, teigė, kad prie jos T priekabiauja. T moterims draugiškai siūlė šampano. Kai iš šventės savo mašina ji vežė namo T, A, dar kažką, T siūlė A pratęsti vakarą, J atsisakė. A buvo pas ją namie aplankyti vaiko, tačiau nediktavo kaip rašyti paaiškinimą M. J tik tą paaiškinimą nuvežė M, o ne padėjo parašyti. Šventėje J su T fotografavosi draugiškai apsikabinę, prievartos nebuvo.

Liudytojas E. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo žmonos aiškinimai, kad prie jos buvo priekabiaujama, yra melas, jam tai pasakė vadas J. Jis sužinojo, kad žmona nuo 2010 m. kovo-balandžio mėn. turi kitą. Vyksta civilinė byla dėl ištuokos dėl sutuoktinės kaltės. Jis matė, kad žmona turėjo parašytą J paaiškinimą. Žmona pati pasakė, kad važiuoja pas J tikslu parašyti paaiškinimą, kad prie žmonos buvo priekabiaujama.

Liudytoja R. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad T nieko nepadoraus jai nesiūlė, ji negirdėjo, kad jis ką nors siūlytų A, kad prie jos priekabiautų. Girdėjo, kad A kaltina T, kad jis siūlė išgerti šampano ar kur nors nuvažiuoti. A sakė, kad T ją nervina, nes liepia dirbti. K keturių moterų prašė, kad padėtų A, būtų jos pusėje. A neprašė liudyti jos naudai. Apie T ir A visi sužinojo susirinkime, paskui kabinetuose visi pasijuokdavo iš šios istorijos.

Liudytoja J. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad nieko iš A negirdėjo apie T priekabiavimą, nieko nematė. A darbe jos prašė paliudyti tyrimą atliekančiam pareigūnui, kad T prie jos priekabiauja. A siūlė parašyti už ją paaiškinimą, o jai liktų tik perskaityti ir pasirašyti. Jokios avarijos ji dėl T rankų nepadarė. T prie jos niekada nepriekabiavo. Visas batalionas žinojo T ir A istoriją, kariai pajuokaudavo ta tema.

Liudytoja K. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad nieko iš A negirdėjo apie T priekabiavimą, nieko nematė. T prie jos nepriekabiavo, nekvietė gerti kavos. K jos, J. Š., R. D., I. I. prašė palaikyti A, nesakė konkrečiai, ką reikia sakyti. Po šios istorijos, T kariai erzino, nors ir tyrimo metu buvo nustatyta, kad T nekaltas.

Liudytoja I. I. teisiamajame posėdyje parodė, kad nieko iš A negirdėjo apie T priekabiavimą, dėmesį jai, nieko tokio nematė. T prie jos nepriekabiavo. T po šio įvykio tyrimo pašiepdavo, jis tapo uždaras, vengdavo bendrauti. Paskaitos metu buvo pokštaujama apie T. K prašė palaikyti A, sakė, kad moterys turi būti vieningos. Suprato, kad K prašo palaikyti A, o ne T poziciją. Tiesiogiai nesakė kaip, suprato, kad gal kokias aplinkybes pasakyti, kurių nebuvo. Ta istorija buvo santykių aiškinimasis, prasidėjo nuo to, kai T liepė A vykti į technikos parką, o ji atsisakė.

Liudytojas R. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad istoriją apie priekabiavimą sužinojo pakviestas liudyti, kai byla prasidėjo, girdėjo kaip kalbėjo bendradarbiai batalione. T priekabiavimo prie A negirdėjo ir nematė. Kariams buvo pravesta paskaita apie priekabiavimą.

Liudytoja T. T. ( E. T. sutuoktinė) teisiamajame posėdyje parodė, kad T šeimoje tapo irzlus, priekabus, nervingas, pradėjo dažniau vartoti alkoholį, su juo neranda bendros kalbos, todėl kartu negyvena nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio. Tėvai ir draugai sužinojo per kitus draugus apie tai, kad vyrą kaltina priekabiavimu, reikėjo pasiteisinti. Vyras pasakojo, kad viena moteris jį nepagrįstai kaltina priekabiavimu. Vyru ji tiki.

Liudytojas V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad vadui M gavus A tarnybinį pranešimą apie seksualinį priekabiavimą, jam pavedė atlikti tyrimą. Buvo apklausta A, T, daug kitų karių, vadai, jis išdėstydavo jiems faktą, užduodavo klausimus. Tyrimas buvo atliekamas dėl priekabiavimo ir dėl įsakymo nevykdymo. Bataliono karių susirinkime buvo aiškinama apie seksualinį priekabiavimą, ką daryti, kai tai nepasikartotų.

Liudytojas R. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo T ir A viršininkas. T, paliktas vieną dieną vietoje jo kaip vyriausias pagal pareigas, galėjo duoti nurodymus A atlikti pareigas. T pranešė, kad A jo neklauso. Pravedė pokalbį su A, sukvietė ir skyriaus karius. A pranešė, kad kreipsis į teisininkus. Jis, prasidėjus tyrimui, liudijo kaip vadas. Jis gavo papeikimą, nes negalėjo skirti T pavaduoti jį. Visiems buvo aišku, dėl ko vyksta tyrimas dėl priekabiavimo. Po įvykio T pasikeitė, iš jo šaipėsi, jį pajuokdavo, vadino „seksualiniu maniaku“. A pranešimas nepasitvirtino. Jo nuomone, A, siekdama išvengti atsakomybės dėl pareigų nevykdymo, parašė tarnybinį dėl priekabiavimo.

Liudytojas A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad prieš 1-1,5 metų buvo baterijos šventė, jis buvo girtas, važiavo namo su T, A, vairavo R. Nieko neleistino, nepadoraus tarp T ir A negirdėjo, nematė. Batalione buvo paskaita apie seksualinį priekabiavimą, girdėjo iš kitų karių, kad A parašė, kad T prie jos priekabiavo.

Dėl kaltės

J. A. veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 154str. 1d., kad ji paskleidė melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pažeminti E. T..

2011-02-02 Kauno apskrities VPK Jonavos raj. PK tyrėjo nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 154str. 1d. dėl E. T. šmeižimo ir E. T. buvo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka ( medžiaga Nr.20-61-AT-63). 2011-01-04 Karo policijos Kauno įgulos Viršininko patvirtintu tyrėjos nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 152 str. 1d. dėl E. T. galimo seksualinio priekabiavimo J. A. atžvilgiu ir J. A. buvo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Apibendrinus surinktą medžiagą buvo nustatyta, kad E. T. veikoje galimai yra nusikaltimo, numatyto LR BK 152str. 1d., požymiai ( medžiaga Nr. 055), tačiau ikiteisminis tyrimas dėl tokios veikos neatliekamas ( LR BPK 407 str.).

2011-01-04 atlikus tyrimą nebuvo nustatyta, kad E. T. veiksmuose nebuvo nusižengimo ar nusikaltimo požymių ( BPK 3 str.1d. 1p.).

J. A. į teismą kaltindama E. T. pagal LR BK 152 str. 1d. privataus kaltinimo tvarka nesikreipė.

2010-12-21 buvo atliktas Kariuomenės tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad kpt. M. R. buvo įspėtas dėl skeptiško požiūrio į karės J. A. ketinimus skųsti jos manymu neteisėtus veiksmus. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių srž. E. T. veiksmus kvalifikuoti kaip seksualinį priekabiavimą. J. A. informuota, kad ji gali kreiptis su skundu dėl seksualinio priekabiavimo. Nustatyta, kad J. A. veiksmuose 2010m. spalio 1d. apie 12 val. 30 min., jai atsisakius vykti į technikos parką padėti sutvarkyti pabūklą pagal srž. E. T. nurodymą , nebuvo drausmės pažeidimo sudėties požymių ( 1t., b.l. 6-12).

Byloje dauguma apklaustų liudytojų nenurodė, kad girdėjo, matė, kaip E. T. priekabiavo prie J. A.. Liudytojos karės parodė, kad nieko panašaus į priekabiavimą iš E. T. negirdėjo, pačios nepadorių pasiūlymų nesulaukė, tik V. K. prašė jų palaikyti J. A., būti vieningomis su ja, jos suprato, kad K prašo duoti neteisingus parodymus apie T. Visos karės parodė, kad E. T. karinis laipsnis už jų aukštesnis, jos šiuo metu tarnauja kariuomenėje, tarnyboje jos nėra pavaldžios E. T.. Liudytojo E. A. parodymai dėl žmonos poveikio liudytojai R. J. laikytini nepatikimais dėl to, kad tarp E. A. ir J. A. vyksta skyrybų, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, procesas civilinėje byloje Nr.2-11-598/2012.

Seksualinio priekabiavimo faktą aiškinosi tyrėjai ikiteisminio tyrimo medžiagose, Kariuomenės Štabo S3 skyriaus artilerijos tarpininkas V. M.. R. J. parodymais nustatyta, kad J. A. prašė ją apsaugoti nuo E. T. per šventę - prašė jos nuolat būti kartu, girdėjo T siūlymą A pratęsti vakarą. Liudytojas V. K., būdamas artimu A. A. draugu, girdėjo iš J. A. nusiskundimų E. T. dėl priekabiavimo. E. T. dėl J. A. tarnybinio pranešimo ir jo pagrindu atlikto tyrimo, karių replikų, juokų jo atžvilgiu, jaučiasi pažemintas, mano, kad apie jį paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios.

Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ išaiškinta, kad garbė - tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas - tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Šmeižimas pagal BK 154 straipsnį - tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Objektyvinės pusės požymis - paskleidimas - tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją, t. y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis - reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiškinys, todėl gali būti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis. Jų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiūrį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informaciją ir gauti išvadas. Šios mąstymo veiklos rezultatai gali būti įvairių rūšių. Pirma, tai gali būti subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas -nuomonė. Ji negali būti peržiūrima ir paneigiama. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais. Antra, tyrimo, apibendrinimo, analizės ar kitokiu būdu kaip individualių pastangų rezultatas gali būti gaunama informacija - nauji duomenys apie daiktus, reiškinius, savybes ir kt. Tiek nuomonės, tiek informacijos atsiradimo prigimtis yra panaši - individuali mąstymo veikla, tačiau savo pobūdžiu tai yra skirtingi dalykai. Nuomonė turi vertinamąjį, atspindimąjį pobūdį, o nauja informacija - konstatuojamąjį pobūdį, nes ja teigiami iki tol neišsakyti faktinio pobūdžio duomenys pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. EŽTT praktikoje taip pat yra daromas aiškus faktinių pranešimų ir vertinimų atribojimas. 2001 m. liepos 12 d. sprendime, priimtame byloje Feldek prieš Slovakiją, teismas išaiškino, kad faktus galima patikrinti, o vertinimų įrodyti neįmanoma, tačiau netgi vertinamasis samprotavimas privalo turėti pakankamą faktinį pagrindą, nes vertinamieji samprotavimai, neturintys faktinio pagrindo, gali būti traktuojami kaip peržengiantys ribas. LR BK 154 str. 1d. numatytas nusikaltimas laikomas baigtu paskleidus informaciją, neatitinkančią tikrovės. Tačiau byloje nėra nustatyta, kad vykstant tyrimui kariuomenėje, kariai visą informaciją sužinojo iš J. A., kad ji paskleidė kariams žinias, galinčias pažeminti E. T.. Kaltinamoji nepaskleidė jokios informacijos apie T, ji tarnybiniu pranešimu pranešė vadui apie priekabiavimą prie jos. Liudytojai parodė, kad jie informaciją apie T ir A sužinojo, nes buvo pateiktas faktas, jiems užduoti konkretūs klausimai, iš kurių jie suprato, apie ką kalbama, dėl ko vyksta tyrimas, tyrimo metu buvo surengta paskaita apie seksualinį priekabiavimą, vyko karių susirinkimas, kuriame buvo kalbama apie seksualinį priekabiavimą, aiškinama, ką daryti, kad tarp karių tai nepasikartotų. Vėliau kariai patys reiškė savo nuomonę, šaipėsi, juokavo šia tema, žinodami, kad įvykis įvyko tarp A ir T. J. A. šios pašaipos nebuvo žinomos, nes ji tuo metu jau netarnavo kariuomenėje. E. T. sutuoktinė T. T. apie tai, kad kažkokia moteris jos sutuoktinį E. T. kaltina seksualiniu priekabiavimu, sužinojo iš savo šeimos draugų, netarnaujančių kariuomenėje.

Todėl laikytina, kad J. A., dėl jos nuomone, neteisėto, neleistino elgesio su ja, 2010-11-25 kreipdamasi į artilerijos bataliono vadą tarnybiniu pranešimu dėl priekabiavimo, nepažeidė Karo tarnybos statuto, Lietuvos karių etikos kodekso ( patvirtintas LR krašto apsaugos ministro 2005-05-09 įsakymu Nr.V-561, žin.2005, Nr.63-2248), Kariuomenės drausmės statuto reikalavimų. Ji laikėsi karių mandagumo, visuotinai priimtų elgesio normų ir etikos reikalavimų, elgėsi taip, kad savo veika nežemintų karių vardo ir nediskredituotų Krašto apsaugos institucijų ( Karo tarnybos statuto, patvirtinto LR krašto apsaugos ministro 2008-02-28 įsakymu Nr.V-163, 10.10, 10.11 p. ( Žin., 2008 Nr.30-1057), turėjo teisę kreiptis į vadą skundu, manydama, kad pažeistos įstatymo ir kitų teisės aktų garantuotos teisės ( Kariuomenės drausmės statuto 57 str. - 59 str. ( Žin., 1999, Nr.51-1635; 2003, Nr.38-1674, 2006, Nr.17-603). A įsitikinusi, kad prie jos buvo priekabiaujama, tai yra jos nuomonė. J. A. teiginiai tarnybiniame pranešime vadui atitinka nuomonės požymius, įstatymo nustatytų ribų kaltinamoji neperžengė. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena iš įstatyme nustatytų kaltės formų, sąmoningai, tyčia, egzistuoja visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veika kaip tam tikrą nusikaltimą. Jei veikoje nėra bent vieno iš tokių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais. Byloje A parodė, kad girdint L ir J, T jai siūlė po baterijos šventės pratęsti vakarą, tačiau L to nepatvirtino teisiamajame posėdyje, nes teigia buvęs neblaivus. J šį faktą patvirtino. A poveikis liudytojai J byloje nenustatytas. Karės moterys, apklaustos liudytojomis, nieko negirdėjo apie T dėmesį A, priekabiavimą, nieko nematė. Liudytojas V. K. liudijo apie A jam pasakotus įvykius, pats asmeniškai nieko negirdėjo, nematė.

J. A. nuomonė, kad prie jos buvo priekabiaujama, nelaikytina melaginga, tikrovės neatitinkančia informacija. Po tarnybinio patikrinimo, atlikto kariuomenėje, nenustatyta, kad J. A. pranešimas buvo žinomai melagingas, kad kariuomenės vadai neteko pasitikėjimo E. T.. J. A. negali atsakyti už kitų karių nuomonę, kalbas, replikas. Ji pati neskleidė žinomai melagingos informacijos, galinčios pažeminti E. T., karėms moterims. J. A., Š parodymais teisme, prašė J. Š., prasidėjus tyrimui paliudyti tyrimą atliekančiam pareigūnui, kad T ir prie jos priekabiavo, siūlė parašyti tyrėjui paaiškinimą už Š. Tokia tariama J. A. veika nelaikytina tikrovės neatitinkančios informacijos apie T paskleidimas Š, nes Š ir taip buvo žinomas faktas apie kariuomenėje atliekamą tyrimą dėl seksualinio priekabiavimo. Liudytojų D, I, R parodymais nustatyta, kad J. A. jų neįkalbinėjo liudyti prieš T, nenustatyta, kad kaltinamoji joms skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie T. Šioje byloje kaltinimas J. A. dėl J. Š. kurstymo apkalbėti T, kaltinanti jį nusikaltimo, numatyto LR BK 152str. 1d. padarymu, nepareikštas, byla dėl tokio kaltinimo nenagrinėjama. Teismas privataus kaltinimo byloje gali pats patikslinti kaltinimą, nustatęs, kad kaltinamosios veikoje dar yra ir kitų nusikaltimų, numatytų LR BPK 407str., dėl kurių ikiteisminis tyrimas neatliekamas, požymiai. J. A. parodė, kad ji iš Š sužinojo, kad E. T. prie jos taip pat priekabiavo, ji vos nepadarė avarijos dėl T rankų, tačiau Š teisiamajame posėdyje tai paneigė. J. A. paneigė, kad ji prašė J. Š. melagingai liudyti prieš T - jog T priekabiavo ir prie Š, kad siūlėsi parašyti už Š paaiškinimą. Kitų šiuos kaltinamosios ir liudytojos parodymus patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų teismui nepateikta. Teismui J. A. pateiktas garso įrašas, kuriame girdėti moterų balsai, pokalbiai, nelaikytinas įrodymu baudžiamojoje byloje, nes jis nėra gautas teisėtomis procesinėmis priemonėmis pradėjus ikiteisminį tyrimą ar pagal LR operatyvinės veiklos įstatymą. Pagal pateiktą garso įrašą negalima nustatyti moterų pavardžių, identifikuoti balsų, balsus skiria tik kaltinamoji, įrašas neaiškus, padarytas be moterų sutikimo. Byloje nenustatyta, kad kaltinimas J. A. turi būti patikslintas ir pakeistas, kaltinant ją dar ir kito nusikaltimo, numatyto LR BPK 407str., padarymu.

Teismas pagal LR BPK 257 str. nepraneša prokurorui dėl J. A. veikos, kurioje galėtų būti LR BK 22 str. 1d. 24 str. 5d. 236 str. 1d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai ( nes ikiteisminis tyrimas pagal BK 236 str. atliekamas), kadangi nustatyta, kad J. Š. niekada ir niekur nedavė parodymų, kaltinančių E. T. nusikaltimo, numatyto LR BK 152 str.1d., padarymu, dėl to nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, E. T. nebuvo pradėtas persekioti, J. Š. nesikreipė į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Išnagrinėjus bylą, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nepraneština, kad J. A., tarnaudama kariuomenėje, tarp moterų karių platino FM kosmetiką, dėl veikos mažareikšmiškumo. Byloje kaltinamosios ir liudytojų parodymais nustatyta, kad prekes kaltinamoji pirkdavo, būdama kosmetikos platintoja, pigiau, šias prekes parduodavo bendradarbėms. Tačiau nenustatyta, kad J. A. gaudavo prekes veltui ir, jas parduodama, uždirbdavo visą gautą pardavus prekes pinigų sumą. Liudytoja K. R. parodė, kad ji taip pat neilgą laiką platino šią kosmetiką, tačiau buvusiam vyrui pasakius, kad to daryti negalima, daugiau neužsiiminėjo šia veikla. Liudytojos parodė, kad kosmetika buvo platinama prieš kilusį priekabiavimo skandalą, todėl nelaikytina, kad J. A., parduodama karėms pigiau kosmetiką, turėjo tikslą papirkti liudytojas liudyti jos naudai. J,A veiksmuose, tarnaujant kariuomenėje ir užsiimant kita veikla - tarp karių platinant kosmetiką, galėjo būti karių drausmės statute numatyto nusižengimo požymių. Tačiau teismas nepraneša apie tai Kariuomenės vadams, nes šiuo metu J. A. netarnauja kariuomenėje ir pagal LR Krašto apsaugos sistemoje galiojančius teisės aktus atsakomybė jai negali būti taikoma .

Ištyrus, įvertinus visas bylos aplinkybes ir įrodymus, J. A. pagal LR BK 154 str 1d. išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 154str. 1d., požymių ( LR BPK 303 str. 5d. 1p.). Išteisinus J. A. pagal LR BK 154str. 1d., nukentėjusiojo E. T. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas ( LR BPK 115 str. 3 d. 2p. ).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. A. kardomoji priemonė neskirtina.

J. A. pateikta byloje laikmena ( b.l. 96) su karių moterų pokalbių įrašais, nelaikytina daiktiniu įrodymu ir nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina J. A..

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

J. A. išteisinti pagal LR BK 154 str. 1d. nepadarius veikos, numatytos LR BK 154 str. 1d.

Nukentėjusiojo E. T. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės J. A. neskirti.

J. A. pateiktą byloje laikmeną su karių moterų pokalbių įrašais, nelaikyti daiktiniu įrodymu ir nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. A..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.