- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-282-273/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Panaikinti Kauno, Evaldas Burzdikas, Neringa Venckienė
- Atsakovas
- L. A. H.
- Ieškovas
- G. H.
- Advokatai
- Ramūnas Širvys
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Neringos Venckienės, rašytinio proceso tvarka
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. A. H. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal G. G. H. patikslintą ieškinį atsakovui L. A. H. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pagal atsakovo L. A. H. priešieškinį ieškovei G. H. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. H. patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką, įregistruotą 2006-12-28 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 2807, G. G. H., ir L. A. H., dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo sugrąžinti iki santuokos sudarymo buvusią pavardę M.; išreikalauti iš atsakovo jos naudai foto nuotraukas – 2000 Lt vertės, komodą – 10000 Lt vertės, DVD Mini teatrą – 839 Lt vertės, žiedą su briliantais – 10000 Lt vertės, supamą kėdę – 3000 Lt vertės; jei paaiškėtų, kad minėtų daiktų nėra, priteisti kompensaciją iš L. A. H. 25839 Lt; priteisti iš L. A. H. 10000 Eur (kas Lietuvos valiuta atitinka 34528 Lt), kurie buvo sumokėti kaip pradinė įmoka už automobilį BMW X3, valst. Nr. HD GH 7764; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 47500 Lt kompensaciją už parduotą automobilį BMW X3, valst. Nr. HD GH 7764; priteisti iš atsakovo 50000 Lt neturtinę žalą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 metų lapkričio mėnesį susipažino su L. A. H.. Jų draugystė tęsėsi iki santuokos, kuri sudaryta 2006-12-28. Atsakovas visokiais būdais įkalbinėjo tekėti už jo. Taip pat reikalavo po santuokos sudarymo iškart važiuoti su juo į Vokietiją kartu su jos mažamečiu vaiku, nors ji jau kūrėsi gyvenimą Lietuvoje ir, po pirmųjų skyrybų, buvo įsigijusi būstą Kauno rajone. Laikotarpyje nuo tada kai susipažino su atsakovu iki kol grįžo į Lietuvą, ji dirbo (duomenys neskelbtini), o prieš tai 7 metus dirbo (duomenys neskelbtini), kurį jie bendrai su drauge įkūrė. Gaudavo išlaikymą iš pirmo vyro t.y. 1600 Lt, uždirbdavo apie 1500 Lt, mokėjo už butą, už benziną, už vaiko drabužius, maistą, pinigų užtekdavo. Visa tiesa apie atsakovą paaiškėjo kai ji išvažiavo gyventi į Vokietiją. Tik ten sužinojo, kad jis turi labai rimtų psichinių problemų dėl savo praeities. Prieš santuoką jis nepaminėjo, kad reguliariai vaikšto pas psichiatrą, kurį vadino savo dėde. Taip pat sužinojo, kad jis ne kartą turėjo problemų su teisėsauga ir išsisukdavo tik savo psichikos sutrikimų dėka. Nuvažiavus į Vokietiją jis pradėjo reikalauti parduoti jos būstą ir automobilį, likusį Lietuvoje, su kuo ji kategoriškai nesutiko, nes būstą laikė savo sūnui. Automobilį sutiko parduoti tik tuomet, kai jis nusprendė pirkti Vokietijoje jai naują automobilį, kurį rezultate nusipirko ir sėkmingai turi iki šiol, nors pardavusi savo automobilį Lietuvoje ji jam padavė dešimt tūkstančių EUR grynais pradinei įmokai bankui sumokėti. Todėl atsakovo niekada neprašė padėti jai finansiškai, nei nuomoti ar remontuoti būstą, nei pirkti keliones ar brangius daiktus. Mano tai, kad nesutiko su jo sąlygomis pykdė atsakovą, nes jis pradėjo vis žiauriau elgtis. Pyko ant jos dėl draugų ir tėvynės ilgesio, pyko ant jos sūnaus, kad jam nesiseka mokslai mokykloje, ypatingai vokiečių kalbos pamokos. To pasekoje vaikas pasidarė nekalbus, pervargęs ir suirzęs. Grįžus į Lietuvą dar metus laiko vaikas dėl to turėjo vaikščioti pas psichologą. Jau nuvažiavus į Vokietiją, atsakovas savo buvusiai merginai R. L. pirkdavo daiktus, nuomavo jai būstą, bendraudavo telefonu po kelias valandas per dieną, išlaikė ją pilnai finansiškai. Ji nieko nesuprato vokiškai, ateidavo kažkokie žmonės, jo draugai, kalbėjo tiktai vokiškai. Ji jautėsi visiškai ne savo aplinkoje, negalėdavo iškęsti išnaudojimo prieš ją ir vaiką. Labiausiai atsakovas norėjo namuose turėti žmoną, kuri praleistų visą laiką namuose, nes išėjus į miestą pasipildavo skambučiai, reikalavimai grįžti namo. Atsakovas prieš ją naudodavo fizinį bei psichologinį smurtą. Tuo metu jis turėjo psichinių problemų, nes miegojo tik po valandą, daugiausiai pusantros valandos, vaikščiodavo pervargęs. Atsakovas turėjo planų visiškai ją izoliuoti nuo Lietuvoje esančių artimų žmonių. Kai pajuto, kad jos sveikatai gresia pavojus, paskambino savo giminaičiui - gydytojui, t.y. sesers vyrui J. W., kuris be jokios jos apžiūros faksu atsiuntė receptą į arčiausiai namų esančią vaistinę ir išrašė jai vaistų „Lorazepam-ratiopharm", kurie, kaip sužinojo jau grįžus j Lietuvą, yra labai stiprūs raminantys ir skiriami tik po išsamios gydytojų apžiūros. 2008 m. sausio mėn. atskridusi į Lietuvą po kelionės į Šri Lanką ji jautėsi labai blogai, draugai primygtinai prašė pasirodyti gydytojui, bet kadangi tai buvo savaitgalis, negalėjo to padaryti, todėl užsisakė bilietus vėl į Lietuvą vasario mėn. 3 d. Neplanavo čia likti, grįžo be savo asmeninių daiktų, t.y. foto nuotraukų, komodos, DVD mini teatro, žiedo su briliantais, supamos kėdės, kurių dalies atsakovas neatiduoda iki šiol, nors ne kartą prašė tai padaryti. Komodą jai padovanojo močiutė, žiedas su briliantais liko iš pirmosios santuokos, nuotraukos iš vaikystės, supamą kėdę pirko pati Lietuvoje. Grįžo su labai aukštu kraujospūdžiu, per dieną kelis kart prarasdavo sąmonę ir iškart kreipėsi į savo šeimos gydytoją. Įvertinusi gyvenimą su atsakovu, nesutarimus bei psichologinį spaudimą, savo bei savo sūnaus sveikatos būklę liko čia Lietuvoje ir informavo apie tai atsakovą. Paprašiusi jo skyrybų sulaukė grasinimų bei reikalavimų grąžinti jam kažkokius pinigus ir perrašyti dalį jai priklausančio buto, kurį įgijo savo lėšomis iki santuokos. Tada suprato, kad skriausdamas ją Vokietijoje jis kalbėjo rimtai. Psichologinis stresas buvo nepakeliamas, jautėsi nevisaverčiu žmogumi. Turi žmogų, t.y. E. T., su kuriuo bandys kurti naują šeimą, tačiau šis žmogus jos gyvenime atsirado tik 2008 metų vasarį, kai galutinai suvokė, jog su atsakovu ji negali gyventi nei kaip sutuoktinė, nei kaip moteris, nei kaip žmogus. Su E. T. turi vaiką, kuris gimė 2008-11-06. Visi šie įvykiai, elgesys ir psichologinis smurtas išardė jų šeimą ir suvokus tai, privertė ją kitaip vertinti savo gyvenimo ateitį ir kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Prisiima sau dalį kaltės, tačiau jos kaltė atsirado tik tada, kai jau nebegalėjo gyventi su atsakovu ir pradėjo galvoti apie kitokį savo gyvenimą. Pati santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir jo žiauraus elgesio su ja ir jos sūnumi. Ji prašo 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes atsakovas vartojo smurtą, ji už sužalojimą buvo gavusi iš UAB „If draudimas“ draudimo įmoką.
A. L. A. H. priešieškiniu prašė nutraukti 2006 m. gruodžio 28 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 2807, G. G. H., ir L. A. H., sudarytą santuoką G. G. H. kaltės; uždrausti po santuokos nutraukimo G. H. pasilikti H. pavardę; priteisti G. G. H., L. A. H., naudai dėl santuokos nutraukimo patirtą 3970 Lt turtinę žalą; priteisti G. G. H., L. A. H., naudai 50000 Lt neturtinės žalos; priteisti G. G. H., L. A. H. naudai grąžinti dovanotus 110 489 Lt; priteisti G. G. H., L. A. H., naudai bylinėjimo išlaidas, tame tarpe išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad 2005 spalį susipažino Egipte su ieškove. Ji buvo su vyru, pranešė, kad ši santuoka yra subyrėjusi. Nuo 2006 metų jie susitikinėjo Lietuvoje ir Vokietijoje. Tai reiškia, kad tuo metu jie vedė bendrą gyvenimą, kadangi galima sakyti, kad nuo to laiko kartu gyveno. Nuo pradžių ieškovė sakė, kad norėtų už jo ištekėti. 2006 m. birželio mėn. atostogavo Graikijoje, jis oficialiai pasipiršo ieškovei, ir ji sutiko. 2006 m. jie įkūrė įmonę Lietuvoje ir Vokietijoje, kad G. neprarastų ryšio su Lietuva. Tuo metu ji buvo tame bute ir papasakojo pasiūlymą apie kitą butą ir pasakė, kad jos pajamų iš santuokos nepakaks jam įsigyti. Jis pasakė, kad sumokės už tą butą, nes jį įrenginėjo. Kiekvieną savaitgalį skraidydavo pirmyn ir atgal. 2006 m. ir 2007 m. jam buvo aktualu, kad ieškovė bendrautų su savo giminėmis. 2007-06-17 buvo santuoka bažnyčioje, Totamo pilyje, buvo draugai iš viso pasaulio. Ieškovei buvo labai svarbu, kad tai buvo didelė pilis, su dviejų kalbų moderatoriais, menininkais, muzikais. Tai kainavo 30000 eurų. Ieškovė norėjo persikelti į Vokietiją. Paraleliai tuo metu buvo įkurta bendrovė importuoti į Lietuvą vyną, buvo pagaminta 60000 litrų vyno, ir ieškovė pasakė, kad čia yra reikalingas vyno importuotojas Lietuvoje. Tuomet susipažino su E. T.. Tai turėjo būti apie 2006 m. gruodį. Ieškovės sūnų jis laikė savo sūnumi, surado jam privačią prancūzų mokyklą, taip pat Lietuvių gimnaziją. Bendravo su tos mokyklos direktorium, jis lankėsi namuose, organizavo perėjimą į tą gimnaziją. Buvo numatytą Kaune esantį butą išnuomoti 4 mėnesiams. Ieškovė jį išnuomavo draugei, todėl jis paklausė ar apsimoka tokiam trumpam periodui nuomoti. ieškovė pasakė, kad po to išnuomos ilgesniam laikui. 2007 birželio mėnesį buvo persikraustyta iš Lietuvos į Vokietiją. Iš pradžių gyveno bute, ieškovė planavo namo įrengimą ir jie kartu pirko visus daiktus skirtus namui. 2007 liepą nukrito ieškovės telefonas ir jis pamatė, kad ten buvo daugiau nei 25 pranešimai iš E. T.. Buvo kalba apie meilę, bučinius, ieškovę. Ji paaiškino, kad jis tik draugas. Tuomet jis tuo patikėjo. S. K. kiekvieną dieną nuveždavo į mokyklą ir parveždavo, dirbo pusę dienos ir stengėsi daryti viską, kad Vokietijoje ji jaustųsi gerai. Ieškovės nemušė, jos sūnui psichologinio spaudimo nedarė. Kai ieškovė pasiilgo Lietuvos ir giminių, gruodžio mėnesį jis rezervavo bilietus tetai iš Lietuvos, pusseserei iš Londono, jos buvo savaitę Vokietijoje, jis taip pat nupirko G. bilietus skrydžiams į Lietuvą. 2007 metų gruodį jie buvo kelionėje Šri lankoje, atostogose. Nuo 2007-01-18, grįžus iš Šri lankos, G. užsirezervavo skrydį ilgajam savaitgaliui į Lietuvą, iš ten ji paskambino ir norėjo šnekėti tik su sūnumi, ne su manim. Prieš savaitę ji kiekvieną vakarą ateidavo pas mane ir norėdavo seksualinių santykių. Grįžusi iš Lietuvos buvo labai susierzinusi, po poros dienų atėjusi, pasakė, kad norėtų sėsti į BMW ir trenktis į sieną, buvo visiškai fiziškai ir psichologiškai palaužta. Tuomet nuėjo pas jo svainį, jis ištyrė ją ir ieškovė pasakė šiam gydytojui, kad medikamentą, kurį jai paskyrė, jau yra vartojusi. Ji su sūnumi nuskrido į Lietuvą ir pranešė, kad daugiau Vokietijoje negali gyventi. Tuomet ji prašė, kad jis parašytų laišką jos pirmam vyrui ir jam paaiškintų, kodėl jos sūnus nori atgal grįžti į Lietuvą. Jis taip ir padarė. Tą pačią dieną, kai išsiuntė laišką, netyčia tas laiškas atsidūrė jo pašto dėžutėje. Apačioje buvo laiškas E. T., su žodžiais: „aš tave myliu, tavo G., tu turi viską žinoti“. Tuomet jis paskambino ieškovei ir pasakė, kad turi išsiaiškinti situaciją. Tuomet ji paskambino verkdama, nes niekas iš jos šeimos narių nesupras, kodėl ji vėl grįžo į Lietuvą. Jam sugriuvo visas pasaulis, tačiau ji nepranešė ar gyvens toliau su juo ar ne. Tuomet ji paklausė ar jis gali jai parūpinti lizingu automobilį. Jis paklausė sesers ar kartu gali važiuoti iš Vokietijos į Lietuvą su tuo automobiliu. Nusipirko bilietus iš K. į Vokietiją. Tuomet ieškovė paskambino ir pasakė, kad jai tos mašinos nereikia, ir jie neišvažiavo. Nuo to meto ieškovė neatsakė į jo skambučius ir su juo nekalbėjo. Jis nežinojo, kas vyksta ir dvasiškai buvo palūžęs. Balandžio pirmą gavo atsakymus iš ieškovė į jo užduotus klausimus. Kai vasario mėnesį nuvažiavo į Lietuvą, ji parašė laišką, kad jis yra didžiausias žmonijos angelas, ir kad viską dėl jos padarytų ir kad ji neverta gyventi. Gegužės mėnesį negavo jokio laiško, jis gavo pirmąjį pareiškimą skyrybom, kuriame buvo nurodyta, kad jie metus laiko negyvena kartu. Visi šitie reikalai pradėjo jį vis labiau palaužti. Tuomet jis apsilankė pas vaikų psichologą ir prašė patarimo, kaip elgtis su K. ar jį palikti, ar parodyti kiek jam K. reiškia. Psichologas patarė vaiką paleisti, kad jis galėtų kurti naują gyvenimą. Kai gavo šitą pareiškimą, parašė ieškovei elektroninį laišką. Ji pasakė, kad tai formalus pareiškimas teismui, kuris yra privalomas. Birželio mėnesį jis pasakė, kad taip elgtis negali, norėjo susitikti su ja pasikalbėti, taikiai susitarti, o ieškovė pasakė, kad ji to negali padaryti, nes ji yra kalta ar nenori, ar neturi tam jėgų. 2008 metų birželį ji parašė elektroninį laišką, kuriame parašė, kad laukiasi. Tuomet ieškovė pasiūlė išsiskirti greitai, nes jis nenorės turėti sūnaus, kuris ne jo vaikas. Lapkričio mėnesį išgirdo, kad vaikas gimė. Buvo teorinė galimybė, kad tai jo vaikas. Jis paprašė, kad ji leistų padaryti hipotekos įrašą, kad 10000 EUR suma bute priklauso jam. Ji atrašė, kad šis butas yra numatytas K. Jis atsakė, kad K. paveldėjo iš senelių šimtus tūkstančių eurų ir, kad jam tikrai nereikia šio buto. Jo gyvenimas po išsiskyrimo su ieškove visiškai sugriuvo. Jam buvo depresija, buvo psichosomatinėje klinikoje, buvo atliktos žarnyno ir skrandžio operacijos. Nuo to laiko gauna valstybės paramą. Vynas kuris buvo pagamintas ir skirtas Lietuvai turėjo būti parduotas po 50 centų už litrą, vieno rūšinio vyno gamintojui. Firma, kurią kūrė, žlugo. Jis tikrai stengėsi dėl šios santuokos ir nejaučia nei mažiausios kaltės dėl skyrybų. Visus likusius ieškovės ir jos sūnaus daiktus jis supakavo į 30 dėžių ir savo lėšomis išsiuntė į Lietuvą. Komoda neišsiųsta iš Vokietijos. DVD teatras buvo išsiųstas į Lietuvą. Žiedo su briliantais, nematė, nežino ar toks žiedas egzistuoja. Atlyginti 25839 Lt už daiktus nesutinka, nes negali pasakyti ar apskritai tie daiktai ten yra ir labai abejoja, kad tų daiktų vertė yra tokia, kaip nurodyta. Jo manymu vertė gali būti labai maža. 10000 EUR įmoka už BMW automobilį, tai visiškas melas. Automobilis buvo pirktas lizingu, jis sumokėjo įmoką už automobilį ir kas mėnesį mokėjo lizingines įmokas. Automobilis buvo gražintas 2008 metais lizingo kompanijai. 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti nesutinka. 3970 Lt turtinė žala, kurią jis prašo priteisti, t.y. psichoterapinė konsultacija. 110489 Lt, dovanojo ieškovei, nes ji norėjo pirkti butą Kaune ir neužteko jos pačios lėšų. Tai buvo Vokietijoje, jo biure, paduota grynais pinigais. Tai matė T. J. ir L. H.. Jokio dokumento nepasirašė. 110000 Lt jis pasiskolino iš draugo. Nuotraukas, kurių reikalauja ieškovė, jeigu jis suras jas, tai ir atiduos. Ieškovės 30 gimtadienio išlaidos buvo tarp 8 ir 10 tūkstančių eurų. Sukviesti žmonės iš Londono, Lietuvos, Vokietijos. Buvo vedama speciali vyno prezentacija, specialiai užsakytas maistas tam G. G. teta I. 2007 metais Vokietijoje lankėsi du ar tris kartus, po to buvo kartu atostogose ir jo šeima buvo Lietuvoje atostogose prieš vestuves ir po vestuvių. Bankroto byla jam buvo iškelta 2005 metai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Nutraukė santuoką, įregistruotą 2006-12-28 Kauno m. Civilinės metrikacijos biure tarp L. A. H., G. G. M. akto įrašo Nr. 2807, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei G. H. suteikė pavardę-M.; atsakovui L. A. H.- palikti pavardę H.. Priteisė ieškovei šiuos jos nurodytus daiktus: komodą, DVD Mini teatrą, supamą kėdę, foto nuotraukas, kuriose atsispindi jos ir jos šeimos iki santuokos su atsakovu, gyvenimas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Automobilį AUDI 90, v/(duomenys neskelbtini) paliko G. G. H. vardu. Ieškovo atstovo advokato R. Š. prašymus dėl baudų skyrimo ieškovei G. H. už priesaikos sulaužymą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atmetė. Priteisė iš G. G. H. ( po santuokos nutraukimo M.) 86,80 Lt. ; iš atsakovo L A. H. 130,20 lt. teismo turėtų pašto išlaidų valstybei. Priteisti iš G. G. H. ( po santuokos nutraukimo M.) atsakovui L. A. H. 430, 84 Lt. išlaidų vertėjo paslaugoms apmokėti, ir 2400 Lt advokato pagalbai byloje apmokėti.
Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota 2006-12-28 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (1t. b.l. 39). Šioje byloje išnagrinėtu atveju matyti, kad ieškovė, būdama su atsakovu santuokoje susidraugavo su kitu vyriškiu, t.y. E. T., ir jiems2008-11-06 gimė vaikas E. T.. Ši nustatyta aplinkybė, pagrįsta byloje vaiko gimimo liudijimu, pažyma apie ieškovės šeimos sudėtį, ieškovės atsakovo paaiškinimais, liudytojo E. T. parodymais. patvirtina ieškovės neištikimybės atsakovui faktą, ir tai apsprendžia ieškovės kaltę dėl iširusios santuokos, nes ji grįžusi iš Vokietijos, kur buvo jos ir atsakovo gyvenamoji vieta, į Lietuvą pradėjo gyventi su kitu vyru E. T., su juo susilaukė kūdikio, ir nepaliko galimybės atkurti santuokinių ryšių su atsakovu, tai atsakovui sukėlė sveikatos pablogėjimus. Byloje ieškovė prašydama pripažinti kaltu dėl santuokos nutraukimo taip pat ir atsakovą nurodė, kad jų santuoka iširo taip pat ir dėl atsakovo kaltės, nes ji po santuokos sudarymo jiems pradėjus gyventi Vokietijoje sužinojo, kad atsakovas lankosi pas psichiatrą, šią aplinkybę, jis buvo nuslėpęs iki santuokos, jis reikalavo parduoti jos būstą ir automobilį Lietuvoje , siekė ją izoliuoti nuo artimųjų ir jos aplinkos, buvo ją sužalojęs naudodamas fizinį smurtą, po to įvyko autoįvykis, ir po ji kreipėsi į medikus bei į draudimo bendrovę apsimesdama, kad nukentėjo per eismo įvykį; atsakovo giminaitis gydytojas jai paskyrė vaistus „Lorazepam- ratiopharm“ jos neapžiūrėjęs, kurie ją slopino; atsakovas buvo jai neištikimas, nurodo jo draugės, su kuria jis nenutraukė bendravimo po jų santuokos – jai teikė išlaikymą, nuomavo butą, kalbėdavosi kiekvieną dieną , t.y. su kuria jis buvo neištikimas jos vardą ir pavardę- R. L., ir tai daro labiau įtikinamu tokio fakto buvimą negu jo nebuvimą(LAT 2008-10-27 nutartis Nr. 3K-3-304/2008). Šių ieškovės nurodytų aplinkybių byloje atsakovas nepaneigė, t.y. neįrodė aplinkybių, kuriomis ieškovė rėmėsi, ir kad ši jo ieškovės nurodyta neištikimybė nenulėmė santuokos iširimo. Šiuo atveju teismas vertina, kad ieškovės neištikimybė atsakovui galėjo kilti išaiškėjus atsakovo santykiams su kita moterimi. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtino byloje apklausta liudytoja I. A., kuri buvo nuvykusi į Vokietiją pas ieškovę ir atsakovą, matė, kad jų tarpusavio santykiai nebuvo geri – atsakovas naktimis nemiegodavo, vaikščiodavo, žiūrėdavo televizijos programas dideliu garsu. G. taip pat buvo blogos nuotaikos, jos gyvenimas buvo apribotas , ji buvo be G. G. vaikas K. taip pat buvo nuliūdęs. Taip pat paaiškino, kad G. jai pasakojo, kad buvo patyrusi autoįvykį Vokietijoje, o prieš įvykį atsakovas ją buvo gerokai stumtelėjęs, t.y. panaudojęs prieš ją fizinę jėgą. L. N. M. parodė, kad po jos dukros ir atsakovo išvykimo į Vokietiją, jai susisiekiant su dukra telefonu, ji jausdavo, kad dukra G. yra liūdna, aiškindavo, kad sūnui K. blogai sekasi mokykloje, kad ji pati niekur iš namų neišleidžiama, neturi darbo, jai nebuvo leidžiama dažnai paskambinti artimiesiems, į Lietuvą galėjo važiuoti tiktai tada, kai atsakovas leisdavo, taip pat pasakojo, kad jai skiriami vaistai, ir nuo jų ji būdavo apsvaigusi . Tai patvirtina taip pat minėta gydytojo pažyma, kad ieškovė grįžusi iš Vokietijos kreipėsi pas medikus dėl sveikatos būklės. Byloje esančios nuotraukos liudija šventinius ir kitus gražius šalių gyvenimo momentus, bet, teismo vertinimu, tai negali patvirtinti gyvenimo nelojalumo vienas kitam gyvenimo aspektų. Byloje esančių elektroninių laiškų turinys atskleidžia ieškovės ir atsakovo pripažinimą vienas kitam savo kaltų veiksmų jų šeimyniniame gyvenime buvimą (b.l.144-146 1 t., b.l. 14 2 t.). Iš ieškovės nurodytų aplinkybių, pagrįstų minėtais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad santuokos iširimą lėmė ne vien ieškovės kaltė pagrįsta neištikimybe atsakovui, bet ir atsakovo lojalumo stoka jų šeimos santykiuose, t.y. atsakovo nepasakymas ieškovei savo sveikatos būklės iki jų santuokos, neįsiklausymas į ieškovės poreikius ir nuomonę atvykus jai gyventi į kitą šalį, t.y. Vokietiją. Teismas, šalių reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, atmetė, nurodant, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl ieškinio reikalavimo išreikalauti iš atsakovo turtą, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad šalių santuoka buvo pripažinta negaliojančia ar nustatyta tvarka buvo įformintas jų gyvenimas skyrium (separacija), todėl iki šiol minėti daiktai(išskyrus žiedą), yra laikytini šeimos turtu, nes nepasibaigęs jų kaip šeimos turto teisinis režimas, ir nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas juos neteisėtai valdo (CK 3.85 str.,3.86 str.). Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad daiktai turi būti grąžinami iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovė nurodė minėtų daiktų vertes, tačiau jų nepagrindė byloje įrodymais, todėl nėra pagrindo ieškovei priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją už šiuos daiktus ((duomenys neskelbtini) str.). Ieškovė nurodė, kad minėtus daiktus paliko Vokietijoje jos ir atsakovo buvusioje gyvenamojoje patalpoje. Ieškovė ir, kaip nurodo atsakovas toje gyvenamojoje vietoje negyvena, daiktų buvimo vieta jų santuokos nutraukimo metu nei vienam tiksliai nežinoma. Reikalavimo dėl šių daiktų priteisimo atsakovas nekelia, iš esmės pripažįsta, kad jie buvo jiems gyvenant santuokoje atsivežti ieškovės, todėl daiktus, išskyrus žiedą, nes jo buvimo ir palikimo atsakovui faktai byloje neįrodyti, teismas priteisė ieškovei.
Dėl ieškinio reikalavimo priteisti 10 000 eurų (34528 Lt) sumokėtus už automobilį BMV X3 Vokietijoje, ir kompensacijos priteisimo už parduotą automobilį teismas nurodė, kad Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrius 2010 08 16 raštu patvirtino, kad 2010-08-16 iš Vokietijos nacionalinio skyriaus gauta informacija, kad automobilis BMW X-3 buvo registruotas G. H. vardu. 2008-06-17 šis automobilis buvo išregistruotas Vokietijoje, ir jo valstybiniai numeriai nuo šios datos negalioja. Atsakovas ginčija ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ji sumokėjo 10 000 eurų pradinę įmoką už šį automobilį lizingo kampanijai. Šį savo reikalavimą ieškovė grindė liudytojų I. A. ir E. T. parodymais, kad išvykstant į Vokietiją jai reikėjo 10 000 eurų , ir E. T. K. pakeitė atitinkamą sumą pinigų į eurus. Teismo vertinimu tai nebuvo pakankami ir įtikinami įrodymai, kad ieškovė turėjo išvykdama į Vokietiją 10 000 eurų, juos sumokėjo už automobilio pradinę įmoką. Teismas netenkino ir ieškovės reikalavimo dėl 47500 litų priteisimo už parduotą minėtą automobilį, nes ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo parodymus, kad automobilis buvo grąžintas lizingo kampanijai, ir nebuvo parduotas.
Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės atsakovui 110 489 Lt teismas nurodė, kad atsakovas prašė grąžinti dovanotus ieškovei 110 489 litus ir nurodė, kad ieškovei dovanojo 110 489 litus buto Lietuvoje įsigijimui. Dovanojimo fakto aplinkybes grindė byloje elektroninio laiško duomenimis, kuriuose ieškovė dėkojo atsakovui už dovanas, tame tarpe ir pinigus butui, liudytojo L. H. parodymais. Ieškovė nesutiko su šiuo reikalavimu, nurodydama, kad butą įsigijo už pinigus gautus nutraukiant prieš tai buvusią santuoką. Atsakovas nenurodė datos kada pinigai buvo dovanoti, teismo posėdžio metu paaiškino, kad dokumento dėl pinigų dovanojimo nerašė, nes ieškovė buvo jo būsima žmona(3 t., b.l. 18). Liudytojas L. H. paaiškino, kad pinigų dovanojimas vyko 2006 m. spalio mėnesį, kai ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta 2006-12-28. Iš šių ištirtų aplinkybių teismas nustatė, kad byloje iškeltas reikalavimas dėl pinigų grąžinimo, kurių, atsakovo teigimu dovanojimo faktas, įvyko šalims dar nesant santuokoje, todėl šį reikalavimą šalių santuokos nutraukimo byloje atmetė ir nurodė, kad jis negali būti nagrinėjamas, nes nėra kilęs iš santuokinių šalių santykių, įstatymo nepriskiriamas santuokos nutraukimo atvejais numatytiems išnagrinėti klausimams.
Atsiliepimas
Atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei už priesaikos duotos byloje sulaužymą, ieškovei nurodant, kad jos sužalojimai atsirado dėl atsakovo smurto, kai byloje yra duomenys apie tai, kad sužalojimai atsirado dėl patirto sužalojimo autoįvykio metu, išspręsta 2011-05-10 nutartimi įrodymų vertinimo prasme, todėl šio prašymo teismas netenkintino. Atsakovo atstovo prašymą dėl baudos ieškovei skyrimą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant nepagrįstą ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, taip pat netenkino ir nurodė, kad ieškinio pareiškimas kreipiantis į teismą teisminės gynybos nevertintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
Apeliaciniu skundu atsakovo L. A. H. atstovas advokatas Ramūnas Širvys. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą pakeisti dalyje, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatant, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei buvo priteista komoda, DVD Mini teatras, supama kėde, foto nuotraukos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinio reikalavimą dėl minėto turto išreikalavimo iš atsakovo atmesti; iš dalies panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, patenkinant šiuos priešieškinio reikalavimus: priteisti G. G. H., L. A. H., naudai dėl santuokos nutraukimo patirtą 3.970,00 Lt turtinę žalą; priteisti G. G. H., L. A. H., naudai 50.000,00 Lt neturtinės žalos; priteisti G. G. H., L. A. H., naudai dovanotus 110.489,00 Lt (32.000,00 Eur); ieškovei už priesaikos sulaužymą paskirti 1.000,00 Lt baudą; ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti 20.000,00 Lt baudą; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ((duomenys neskelbtini)-185 straipsniai), todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo ir ieškovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ( CK 3.61 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai nurodė, jog santuokos iširimą lėmė ne vien ieškovės kaltė, bet ir atsakovo lojalumo stoka jų šeimos santykiuose. Nors pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš nelojalumo aplinkybių nurodo faktą, jog atsakovas nepasakė ieškovei savo būklės iki jų santuokos sudarymo, tačiau minėta aplinkybė nelaikytina sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26-3.30 str. ar 3.60 str. 2 d., nevykdymu ir jokiu būdu negali suponuoti atsakovo kaltės. Juo labiau, atsakovas nesirgo ir neserga jokia liga, kuri būtų kliūtis santuokos sudarymui ir kurios atskleidimas yra privalomas prieš sudarant santuoką. Ir nors ieškovė pirmosios instancijos teisme nurodė, jog atsakovas turėjo rimtų psichologinių problemų, tačiau nepateikė jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad iki to momento, kai atsakovas sužinojo, jog ieškovė jam buvo neištikima, atsakovas pas savo gydytoją lankydavosi tik profilaktiškai, kas yra normali praktika kiekvieno savo sveikata tesirūpinančio asmens. Atsakovas su psichologinėmis problemomis susidūrė tiktai tuomet, kada sužinojo apie sutuoktinės neištikimybę, dėl ko minėtas faktas itin paveikė atsakovą, kas sąlygojo atsakovo sveikatos pablogėjimą bei su tuo susijusias komplikacijas. Atsakovas buvo atsidavęs šeimai, ją mylėjo ir gerbė jos kilmę. Nors byloje iškviesti liudytojai paliudijo, kad L. A. H. buvo tariamai nervingas, išsekęs, jį kamavo nemiga, tačiau nei vienas liudytojas neteigė bei nepatvirtino, kad atsakovas naudojo psichologinį ar kitokio pobūdžio smurtą ieškovės atžvilgiu ar buvo nelojalus ieškovei, dėl ko toks atsakovo elgesys galėtų būti traktuojamas kaip sutuoktinio pareigų netinkamas vykdymas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors ieškovė ir nurodo, kad atsakovas pirkdavo buvusiai merginai daiktus, nuomavo jai būstą, bendraudavo telefonu po kelias valandas per dieną, su kuo atsakovas visiškai nesutinka, tačiau nei vieno įrodymo, pagrindžiančio išdėstytas aplinkybės, ieškovė į bylą nepateikė. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų ieškovės teiginius apie atsakovo neištikimybę, tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatavo apelianto kaltę ir padarė išvadą, jog jis buvo neištikimas. Kad santuoka iširo ne dėl atsakovo kaltės, bet dėl pačios ieškovės kaltės, patvirtina į bylą pateikti ieškovės atsakovui siųsti laiškai, kuriuose pati ieškovė teigia, kad dėl visko kalta ji pati.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl dovanotų 110.489,00 Lt (32.000,00 Eur) grąžinimo neteisingai taikė CK 3.70 str. 3 d. nuostatas. CK 3.70 str. 3 d. nustatyta, jog kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis, kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą, jeigu vedybų sutartyje nenumatyta kas kita. Minėtoje teisės normoje nėra nurodyta, jog grąžinamos tik tos dovanos, kurios gautos jau po santuokos sudarymo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors minėtoje teisės normoje vestuvinis žiedas neįeina į kategoriją grąžintinų dovanų, tačiau pagal minėtą teisės normą bei nusistovėjusias tradicijas ir papročius, vykstant vestuvių ceremonijoje žiedas įteikimas dar prieš paskelbiant besituokiančius asmenis vyru ir žmona, t. y. prieš santuokos sudarymą. Vadinasi, minėtas straipsnis prie grąžintinų dovanų priskiria ir tas dovanas, kurios yra gautos iki santuokos sudarymo. Be to, nagrinėjamu atveju yra svarbi dar ir ta aplinkybė, jog ieškovė ir atsakovas 2005 metų spalio mėnesį susipažino ir praktiškai nuo 2006 metų pradžios gyveno kartu tai Lietuvoje, tai Vokietijoje, t. y. vedė bendrą ūkį, o 2006 metų birželio mėnesį atsakovas, atostogaujant Graikijoje, pasipiršo ieškovei. Todėl akivaizdu, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas ne tik planavo bendrą gyvenimą kartu, bet jau ir gyveno kaip šeima. Atsižvelgiant į tai bei žinodamas, kad ne už ilgo atsakovas ir ieškovė planuoja susituokti, atsakovas padovanojo ieškovei, kaip būsimai žmonai, 110.489,00 Lt (32.000,00 Eur). Be to, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir konstatavo, jog reikalavimas dėl pinigų grąžinimo, kurie dovanoti iki santuokos sudarymo, nepriskiriamas santuokos nutraukimo atvejais numatytiems išnagrinėti klausimams, kas reiškia, jog tokiu atveju teismas minėtą reikalavimą turėjo palikti nenagrinėtu, tačiau teismas reikalavimą atmetė, kas reiškia, jog buvo išspręstas reikalavimo pagrįstumas, o tuo pačiu užkirstas kelias atsakovui ateityje reikšti reikalavimą dėl dovanotų pinigų grąžinimo.
Apeliaciniame skunde, dėl užsienio teisės taikymo nurodoma, kad apeliantas sutinka su teismo nuomone, jog pats reikalavimas dėl dovanos gražinimo, kaip reikalavimas, kildinamas iš sutuoktinių tarpusavio teisinių santykių, turi būti nagrinėjamas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeimos teisės normomis, tačiau nori atkreipti dėmesį į tai, jog pagal užsienio teisę nagrinėti buvo prašoma ne dovanos gražinimo, o paties dovanojimo sandorio teisinius santykius, t. y. dovanojimo sutarties sudarymo, jos formos galiojimo, įrodinėjimo liudytojų parodymais galimumo ir kitus tiesiogiai būtent su pačiu dovanojimu (o ne dovanos gražinimu) susijusius klausimus. Be to pažymėtina, jog CK 1.41 str. 2 d. draudžia dovanojimo sutartis pripažinti negaliojančiomis, eigų jos forma atitinka dovanojimo sutarties sudarymo vietos arba dovanotojo nuolatinės gyvenamosios ar verslo vietos valstybės teisės reikalavimus, kas tiesiogiai suponuoja būtinybę teismui išsiaiškinti dovanojimo sutarties sudarymo vietos materialinės teisės turinį ir pačios dovanojimo sutarties sudarymą aiškinti pagal dovanojimo sutarties sudarymo ir dovanotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę, t. y. Vokietijos teisę. Svarbu pažymėti ir tai, jog įrodinėtinas dovanojimo sandoris buvo sudarytas iki santuokos įregistravimo, todėl neteisinga būtų dovanojimo sandorio sudarymui (ne dovanos grąžinimui nutraukiant santuoką) taikyti Lietuvos Respublikos teisę, kai sandoris įvyko Vokietijoje, o tuo metu ieškovės gyvenamoji vieta taip pat buvo Vokietijoje. Be to pinigų dovanojimo faktas įrodytas liudytojų parodymais.
CK 3.70 str. 2 d. be neturtinės žalos įtvirtina kito, ne dėl santuokos nutraukimo kalto sutuoktinio teisę reikalauti su santuokos nutraukimu susijusios turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad po to, kai atsakovas sužinojo apie ieškovės neištikimybę, atsakovui itin pablogėjo sveikata, dėl ko jis buvo priverstas kreiptis pagalbos į gydytojus, ko pasėkoje patyrė gydymo išlaidas. Taigi, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltų ieškovės veiksmų bei patirtos žalos. Vertinant patirtą neturtinę žalą reikia atkreipti dėmesį ir į tai, jog atsakovas, būdamas giliai tikintis krikščionis, prarado galimybę turėti laimingą bažnytinę santuoką, kadangi kartą priėmus santuokos sakramentą, iširus santuokai religinės dogmos draudžia vesti bažnyčioje dar kartą. Apart odelių dvasinių išgyvenimų, atsakovui itin pablogėjo sveikata, ko pasėkoje nuo 2008 m vasario mėnesį atsakovas reguliariai lankė psichoterapijos seansus pas psichoterapeutus, jo būklė išliko prasta ir nepagerėjo per visus 2008 metus, kas matyti iš 2008-11-24 pažymos. Pažymėtina, kad atsakovui buvo nustatyti sunkios depresijos simptomai, koncentracijos sutrikimai, energijos stoka, mąstymo sulėtėjimas bei ryškios baimės, dėl ko atsakovas asmeniškai negalėjo nuo pat pradžių dalyvauti teismo posėdžiuose. Teismas turėtų atsižvelgti, kad atsakovas dėl ieškovės amoralaus elgesio, t. y. išdavystės, santuokinės neištikimybės, patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, fizinį ir emocinį skausmą, prarado pasitikėjimą savimi, lūkesčius į laimingą santuoką ir senatvę. Po išsiskyrimo atsakovas išgyveno sunkią depresiją, gydėsi psichosomatinėj klinikoj. Atsakovui buvo nustatyti koncentracijos sutrikimai, mąstymo sulėtėjimas, prarasta galimybė dirbti visą darbo dieną, patirtus sveikatos sutrikimus patvirtina atsakovo pateiktos medicininės pažymos. L. A. H. po patirtos žmonos išdavystės patyrė ne tik sunkius emocinius sukrėtimus ir išgyvenimus, bet ir fizinį skausmą, kadangi dėl nervinio sukrėtimo kontraindikacijų atsakovui buvo atliktos žarnyno ir skrandžio operacijos. Šiuo metu atsakovas vis dar gydosi ir jaučia santuokos nutraukimo G. G. H. kaltės pasekmes. Santuokos nutraukimo fakto ir emocinių išgyvenimų bei sveikatos sutrikimų priežastinį ryšį nustatė Vokietijos medicinos profesorius, todėl nėra pagrindo abejoti santuokos nutraukimo įtaka L. A. H. sveikatai.
(duomenys neskelbtini) str. 6 d. nustatyta, jog už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui turi teisę skirti iki vieno tūkstančio litų. Atsižvelgiant į tai, kad esant akivaizdžiam duotos teismui priesaikos sulaužymui, pirmosios instancijos teismas minėtą aplinkybę visiškai ignoravo ir neskyrė baudos, kas leidžia daryti objektyvias prielaidas dėl teismo šališkumo, nulėmusio neteisėto ir nepagrįsto bei nepalankaus atsakovui teismo sprendimo priėmimą. Be to, šiuo atveju atitinkamai turėtų būti įvertinamas ir visų ieškovė teismui duotų paaiškinimų bei procesiniuose dokumentuose išdėstytų faktinių aplinkybių patikimumas.
Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė, atstovaujama profesionalios teisininkės, žinodama, kad teisinis reguliavimas nenumato galimybės priteisti neturtinės žalos atlyginimo, kuomet santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, akivaizdžiai nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį bei sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Juo labiau, dėl neteisėtai pareikšto ieškinio reikalavimo atsakovo teisės buvo suvaržytos ir apribotos, nes 2010 m. gegužės mėn. 17 d. nutartimi buvo areštuotos atsakovui priklausančios piniginės lėšos, kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, turtinės teisės.
Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei komodą, DVD Mini teatrą, supamą kėdę, foto nuotraukas, kuriuose atsispindi jos ir jos šeimos iki santuokos su atsakovu, gyvenimas, nepagristai peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nuostatas. Pažymėtina, kad ieškovės nurodomi daiktai niekada nuosavybės teise nepriklausė atsakovui, o atsakovas net nekvestionuoja ieškovės nuosavybės teisės į minėtus daiktus, todėl net nepaisant tos aplinkybės, kad teismas viršijo ieškinio reikalavimų ribas, nebuvo būtinybės minėtus daiktus priteisti ieškovei. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog teismas skundžiamame sprendime yra nurodęs, jog ieškovė neįrodė byloje aplinkybių, kad šiuos daiktus, kuriuos prašo išreikalauti, atsakovas, iš kurio reikalaujama juos grąžinti, šiuo metu neteisėtai valdo. Remiantis tokia nuostata, ieškovės reikalavimas reikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacinis reikalavimas) turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė G. H. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad remiantis byloje esančiais įrodymais, teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė buvo sąžininga, t. y. ji negalėjo žinoti, kad atsakovas turi psichikos sutrikimų, nes ši informacija nėra vieša (CK 3.45 straipsnio 2 dalis). Nustatytos šalių tarpusavio bendravimo aplinkybės charakterizuoja atsakovą kaip asmenį, kuris šeimoje nesiekė elgtis pagarbiai kito sutuoktinio atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė išvyko gyventi į svetimą šalį, kur buvo viskas nauja ir nepažystama, ji neturėjo tinkamos galimybės apsiginti, nežinojo kur galima kreiptis esant vienai ar kitai situacijai, nemokėjo Vokiečių kalbos, bendravo tik angliškai ir prancūziškai, teisiškai nepaneigta ir faktinė bylos aplinkybė jau esant santuokoje, dėl bendravimo su buvusia širdies drauge R. L.. Visi įrodymai rodo, kad tiek vienas tiek kitas sutuoktinis kaltas dėl santuokos iširimo, todėl teismas įvertinęs visas faktines aplinkybes ir padaręs teisingą išvadą, santuoką pagrįstai nutraukė, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Akivaizdu, kad nuolat trunkantis fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, todėl esant tokioms aplinkybėmis santuoka pagrįstai nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Visi įrodymai, esantys byloje paneigia aplinkybę, kad L. A. H. kada nors dovanojo pinigus buto įsigijimui, nes pati turėjo pinigų tiek butą nusipirkti, tiek jį įsirengti. Visi pavedimai yra daryti iš tų sąskaitų į kurias buvo pervesti pinigai. Jokių pinigų išvykdama iš Vokietijos aš negabeno, jokių dovanotų pinigų iš L. A. H. nėra gavusi.
Dėl užsienio teisės taikymo, nurodo, kad byloje pagrįstai taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Lietuvos Respublika ir Vokietija nėra sudariusios jokių tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių taikytinos teisės civilinėse bylose klausimus. Dėl taikytinos teisės nėra bylos šalių susitarimo. Nagrinėjamoje byloje faktiniai šalių teisiniai santykiai susiklostė Lietuvoje. Lietuvoje buvo sudaryta tiek civilinė, tiek bažnytinė santuoka. Ieškovė į Vokietiją išvyko gyventi tik laikinai, visada jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje. Atkreiptinas dėmesys, kad kilęs ginčas yra iš dovanojimo teisinių santykių, šalys nėra sudariusios vedybų sutarties, todėl nepasirinkta konkrečios valstybės taikytina teisė, todėl teismas ex officio taikyti užsienio teisę turi tik tuo atveju, jei tai numato Lietuvos tarptautinės sutartys arba įstatymai (CK 1.10 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamo ginčo atžvilgiu nėra numatyta nukreipimo į taikytiną užsienio valstybės teisę. Tokioje teisinėje situacijoje pagal CK 1.37 straipsnio 4 dalį teismas taiko valstybės, su kuria reikalavimai yra labiausiai susijusią teisę, atsižvelgdamas į prezumpciją, kad jeigu pagrindinis reikalavimas, o jis yra dėl santuokos nutraukimo, taiko tos šalies, kurioje buvo sudaryta santuoka vietos valstybės teisę.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovė nurodo, kad byloje pateikti atsakovo įrodymai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, prieštarauja tikrosioms faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje privalo būti atmestas. Dėl baudos ieškovei už priesaikos sulaužymą bei piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, nurodo, jog teismas sprendimu pasisakė, kad prašymas dėl priesaikos sulaužymo išspręstas 2011 05 10 dienos teismo nutartimi, įrodymų vertinimo prasme. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad ieškovė, naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, reiškia prašymus negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Todėl nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti ieškovei baudą. Teismo sprendimo dalis dėl ieškovei priteistų daiktų, yra pagrįsta ir įrodyta faktinėmis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.
Nutraukti santuoką, įregistruotą 2006 12 28 Kauno m. Civilinės metrikacijos biure tarp L. A. H., gimusio (duomenys neskelbtini) G. G. G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) akto įrašo Nr. 2807, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei G. H. suteikti pavardę – M.; atsakovui L. A. H. – palikti pavardę H..
Priteisti ieškovei šiuos jos nurodytus daiktus: komodą, DVD Mini teatrą, supamą kėdę, foto nuotraukas, kuriose atsispindi jos ir jos šeimos iki santuokos su atsakovu, gyvenimas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Automobilį AUDI 90, v/n (duomenys neskelbtini) palikti G. G. H. vardu.
Ieškovo atstovo adv. Ramūno Širvio prašymus dėl baudų skyrimo ieškovei G. H. už priesaikos sulaužymą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atmesti.
Priteisti iš G. G. H. ( po santuokos nutraukimo M.) 86,80 Lt; iš atsakovo L. A. H. 130,20 lt. teismo turėtų pašto išlaidų valstybei.
Priteisti iš G. G. H.( po santuokos nutraukimo M. atsakovui L. A. H. 430,84 lt. išlaidų vertėjo paslaugoms apmokėti ir 2400 lt. advokato pagalbai byloje apmokėti.
Dėl santuokos nutraukimo LR CK 2.61 str. 2d. pagrindu ir turtinės bei neturtinės žalos priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą sprendė, kad ieškovė, būdama su atsakovu santuokoje susidraugavo su kitu vyriškiu, t.y. E. T. ir jiems 2008 11 06 gimė vaikas E. T.. Tai patvirtina ieškovės neištikimybės atsakovui faktą ir tai apsprendžia ieškovės kaltę dėl iširusios santuokos, nes ji grįžusi iš Vokietijos, kur buvo jos ir atsakovo gyvenamoji vieta, į Lietuvą pradėjo gyventi su kitu vyru E. T., su juo susilaukė kūdikio ir nepaliko galimybės atkurti santuokinių ryšių su atsakovu, tai atsakovui sukėlė sveikatos pablogėjimus. Be to, ieškovė prašydama pripažinti kaltu dėl santuokos nutraukimo taip pat ir atsakovą nurodo, kad jų santuoka iširo taip pat ir dėl atsakovo kaltės, nes ji po santuokos sudarymo jiems pradėjus gyventi Vokietijoje sužinojo, kad atsakovas lankosi pas psichiatrą, šią aplinkybę jis buvo nuslėpęs iki santuokos, jis reikalavo parduoti jos būstą ir automobilį Lietuvoje, siekė ją izoliuoti nuo artimųjų ir jos aplinkos, buvo ją sužalojęs naudodamas fizinį smurtą. Atsakovas buvo jai neištikimas, bendravo su drauge R. L., su kuria nenutraukė bendravimo ir po jų santuokos sudarymo – jai teikė išlaikymą, nuomavo butą, kalbėdavosi kiekvieną dieną. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas šių ieškovės aplinkybių nepaneigė. Todėl teismas pagrįstai vertino, kad ieškovės neištikimybė atsakovui galėjo kilti išaiškėjus atsakovo santykiams su kita moterimi. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtino byloje apklausta liudytoja I. A., kuri buvo nuvykusi į Vokietiją pas ieškovę ir atsakovą ir matė, kad jų tarpusavio santykiai nebuvo geri. L. N. M. parodė, kad po jos dukros ir atsakovo išvykimo į Vokietiją, susisiekiant su dukra telefonu ji aiškindavo, kad jai nebuvo leidžiama dažnai paskambinti į Lietuvą artimiesiems, ji iš namų niekur neišleidžiama, neturinti darbo.
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). CK 3.27 str. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti tik kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visis šeimos teisių ir interesų. Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta CK trečiojoje knygoje, todėl pripažinus, kad šią pareigą pažeidė abu sutuoktiniai, gali būti taikomas CK 3.61 str. dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 str. pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 01 28 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
Šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad santuokos iširimą lėmė ne vien ieškovės kaltė pagrįsta neištikimybe atsakovui, bet ir atsakovo lojalumo stoka jų šeimos santykiuose, t.y. atsakovo nepasisakymas ieškovei apie savo sveikatos būklę iki jų santuokos, neįsiklausymas į ieškovės poreikius ir nuomonę atvykus jai gyventi į kitą šalį, t.y. Vokietiją, moralinės paramos stoka gyvenant jai svetimoje šalyje, ryšio palaikymas su kita moterimi, kurią konkrečiai įvardijo ieškovė, o atsakovas šios aplinkybės nepaneigė. Esant šiems duomenims teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalių tarpusavio santykiuose konfliktas kilo dėl abiejų pažeidimo iš esmės savo kaip sutuoktinių pareigų ir santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės (CK 3.61 str. 2 d.), dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad šiuo atveju atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nėra ir negali būti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Kadangi santuoka pagrįstai nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimus iš ieškovės už sveikatos pablogėjimą, patirtus dvasinius išgyvenimus, sunkius emocinius sukrėtimus, psichologinius sutrikimus priteisti 3970 litų turtinę žalą ir 50000 litų neturtinę žalą CK 3.70 str. 2 d. pagrindu.
Dėl dovanotų 110.489,00 Lt (32.000 Eur) grąžinimo
Atsakovas prašo grąžinti dovanotus ieškovei 110 489 litus, nurodydamas, kad ieškovei šiuos pinigus dovanojo buto Lietuvoje buto įsigijimui. Ieškovė nesutiko su šiuo reikalavimu, nurodydama, kad butą įsigijo už pinigus gautus nutraukiant prieš tai buvusią santuoką. Atsakovas nenurodė datos kada pinigai buvo dovanoti, teismo posėdžio metu paaiškino, kad dokumento dėl pinigų dovanojimo nerašė, nes ieškovė buvo jo būsima žmona. Liudytojas L. H. paaiškino, kad pinigų dovanojimas vyko 2006 m. spalio mėnesį, kai ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta 2006 12 26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iškeltas reikalavimas dėl pinigų grąžinimo, kurių atsakovo teigimu dovanojimo faktas įvyko šalims dar nesant santuokoje, todėl šį reikalavimą šalių santuokos nutraukimo byloje atmetė, nes jis negali būti nagrinėjamas, nes nėra kilęs iš santuokinių šalių santykių, įstatymo nepriskiriamas santuokos nutraukimo atvejais numatytiems išnagrinėti klausimams.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuriuo atmestas jo reikalavimas priteisti iš ieškovės 110.489 Lt ir iš ieškovės priteisti atsakovui jai dovanotus 110.489 Lt. CK 3.70 str. 3 d. pagrindu.
Sutinkamai su CPK 385 str. 1 d. teismas priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimą. Sutinkamai su (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, byloje nagrinėjamose šiame skirsnyje nustatyta tvarka, šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus šio Kodekso 385 straipsnio 1 dalyje. Teismas nustatė, kad iškeltas reikalavimas dėl pinigų grąžinimo, kurių atsakovo teigimu dovanojimo faktas įvyko šalims dar nesant santuokoje, todėl santuokos nutraukimo byloje negalėjo būti sprendžiamas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas reikalavimą atmetė, kas reiškia, kad buvo išspręstas reikalavimo pagrįstumas jo neišnagrinėjus. Todėl šioje spendimo dalyje yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o reikalavimą dėl dovanotų pinigų grąžinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Ši byla dėl santuokos nutraukimo yra užvesta Kauno rajono apylinkės teisme 2008 m. birželio 26 d. Byla buvo nagrinėjama ilgą laiką. Pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl dovanotų ieškovei 110 489 litų grąžinimo, todėl siekiant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo turėjo šį reikalavimą išnagrinėti ir dėl to priimti motyvuotą sprendimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas reikalavimą atmetė jo neišnagrinėjęs, išsprendė reikalavimo pagrįstumo klausimą be motyvų, todėl laikytina, kad šioje bylos dalyje yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė G. H. nurodo ir analizuoja visą eilę duomenų ir įrodymų, jos nuomone, paneigiančių aplinkybę, kad kada nors L. A. H. jai dovanojo pinigus buto įsigijimui, nes ji pati turėjo pinigų tiek butą nusipirkti, tiek jį įsirengti. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime šie įrodymai nebuvo tiriami ir vertinami.
Kadangi pirmosios instancijos teismas reikalavimo dėl dovanotų pinigų grąžinimo neišsprendė dėl to, kad jis nenagrinėtinas santuokos nutraukimo byloje, o apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktus įrodymus šio reikalavimo išnagrinėti negali ir negali spręsti dėl materialiųjų teisinių santykių, dėl kurių nesprendė pirmosios instancijos teismas, todėl yra pagrindas neišnagrinėtą reikalavimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ( (duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Dėl ieškovei priteistų daiktų
Ieškovė ieškinio reikalavimu prašė išreikalauti iš atsakovo komodą, žiedą su briliantu, DVD Mini teatrą, supamą kėdę, fotonuotraukas. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, skundžiamame sprendime nurodė, kad priteisia ieškovei daiktus (išskyrus žiedą), nors toks reikalavimas ieškinyje, t.y. priteisti ieškovės nurodytus daiktus nebuvo pareikštas. Ieškovės nurodyti daiktai niekada nuosavybės teise atsakovui nepriklausė, atsakovas neginčija ieškovės nuosavybės teisės į minėtus daiktus, todėl nesant ieškovės reikalavimo priteisi joa išvardintus daiktus, nebuvo pagrindo daiktus priteisti ieškovei. Teismas sprendime nurodė, kad šeimos turtinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, pripažinus ją negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (LR CK 3.86 str.), kas reiškia, kad minėti ieškovės daiktai po santuokos nutraukimo pagal įstatymą lieka ieškovės asmenine nuosavybe. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kad šiuos daiktus, kuriuos ieškovė prašo išreikalauti, atsakovas valdo neteisėtai. Ieškovė nurodė, kad minėtus daiktus paliko Vokietijoje jos ir atsakovo buvusioje gyvenamojoje vietoje. Ieškovė ir, kaip nurodo atsakovas, toje gyvenamojoje vietoje negyvena, daiktų buvimo vieta jų santuokos nutraukimo metu nei vienam tiksliai nežinoma. Esant šiems duomenims ieškovės reikalavimas išreikalauti daiktus iš svetimo neteisėto valdymo, pareikštas CK 4.95 str. pagrindu turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Todėl pirmosios instancijos sprendimo dalis, kurioje nuspręsta priteisti ieškovei šiuos nurodytus daiktus: komodą, DVD Mini teatrą, supamą kėdę, foto nuotraukas, kuriose atsispindi jos ir jos šeimos iki santuokos su atsakovu, gyvenimas, naikintina ir apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas, ieškovės reikalavimas dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl baudos už priesaikos sulaužymą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose ir bei teismui duotuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas L. A. H. vartojo prieš ieškovę smurtą, sudavė jai į smilkinį ir dėl to ji nukrito ir atsirado kiti sužalojimai, nors iš draudimo bendrovės gautuose dokumentuose matyti, kad ieškovė pati savo ranka draudimui pateiktuose dokumentuose nurodė, kad sužalojimus patyrė eismo įvykio metu. Atsakovo nuomone, ieškovė sulaužė teismui duotą priesaiką bei parodė didelę nepagarbą proceso dalyviams. Prašo apeliacinės instancijos teismo paskirti ieškovei 1000 litų baudą už priesaikos sulaužymą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei už priesaikos duotos byloje sulaužymą, ieškovei nurodant, kad jos sužalojimai atsirado dėl atsakovo smurto, kai byloje yra duomenys apie tai, kad sužalojimai atsirado dėl atsakovo smurto, kai byloje yra duomenys apie tai, kad sužalojimai atsirado dėl patirto sužalojimo autoįvykio metu, išspręsta 2011 05 10 nutartimi įrodymų vertinimo prasme, todėl šio prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad priesaikos sulaužymu gali būti vertinama, kad byloje ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo smurto vartojimo jos atžvilgiu, turi būti sprendžiama įrodymų vertinimo prasme priimant sprendimą byloje ir darė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą už priesaikos sulaužymą. Teismas priimdamas sprendimą pasisakė, kad prašymas dėl priesaikos sulaužymo išspręstas 2011 05 10 teismo nutartimi įrodymų vertinimo prasme.
Atsakovo prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant nepagrįstą ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, pirmosios instancijos teismas netenkino, nes ieškinio pareiškimas kreipiantis į teismą teisminės gynybos nevertintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė ieškovei baudos už priesaikos sulaužymą bei piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl šioje sprendimo dalyje jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl užsienio teisės taikymo
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad apeliantas sutinka su teismo nuomone, jog pats reikalavimas dėl dovanos grąžinimo, kaip reikalavimas, kildinamas iš sutuoktinių tarpusavio teisinių santykių, turi būti nagrinėjamas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeimos teisės normomis, tačiau nori atkreipti dėmesį į tai, jog pagal užsienio teisę nagrinėti buvo prašoma ne dovanos grąžinimo, o paties dovanojimo sandorio teisinius santykius, t.y. dovanojimo sutarties sudarymo, jos formos galiojimo, įrodinėjimo liudytojų parodymais galimumo ir kitus tiesiogiai būtent su tuo pačiu dovanojimu (o ne dovanos grąžinimu) susijusius klausimus. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje dovanojimo teisiniams santykiams turi būti taikoma Vokietijos teisė, be to, apeliaciniame skunde atsakovas nurodo įrodymus, pagrindžiančius dovanojimo sandorio sudarymą. Kadangi pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl dovanotų pinigų grąžinimo atmetė net nenagrinėjęs šio reikalavimo, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl užsienio teisės taikymo nagrinėjant šį klausimą bei dėl įrodymų pateikimo vertinant dovanojimo sandorį yra teisiškai nereikšmingi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad negali pasisakyti dėl reikalavimo pagrįstumo pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus pareikšto reikalavimo. Kadangi priešieškinio pareiškimo reikalavimas dėl dovanotų pinigų grąžinimo perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl dėl šios dalies apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
Esant šiems duomenims teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl aukščiau išvardintų motyvų yra pagrindas iš dalies pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dalyje dėl ieškovei priteistų daiktų ir atsakovo priešieškinio reikalavimo dalyje dėl dovanotų pinigų grąžinimo, kurioje šis reikalavimas atmestas. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu. ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p.,4 p).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 punktu
nusprendė:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti iš dalies.
Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei šiuos jos nurodytus daiktu: komodą, DVD Mini teatrą, supamą kėdę, foto nuotraukas, kuriose atsispindi jos ir jos šeimos iki santuokos su atsakovu, gyvenimas ir šį ieškinio reikalavimą atmesti.
Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas dėl dovanotų 110.489,00 Lt grąžinimo ir šį priešieškinio reikalavimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Likusioje dalyje Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.