Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo A. B. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta pagal A. B. skundą pradėti privataus kaltinimo bylos procesą S. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teisme 2016 m. rugsėjo 20 d. gautas A. B. privataus kaltinimo skundas, kuriame buvo prašoma pradėti privataus kaltinimo procesą prieš S. B. ir pripažinti jį padarius nusikalstamas veikas (3 epizodai) numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje. Skundas paduotas dėl šių trijų S. B. galimai nusikalstamos veikos epizodų:. 2016 m. kovo 29 d. telefonu Alytaus apskrities VPK kelių policijos viršininkui A. R. pateikė informaciją, jog privatus kaltintojas, būdamas Alytaus apskrities VPK kelių policijos skyriaus pareigūnu, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu naudojo tarnybinį transportą ne tarnybos tikslams-važiuoja juo medžioti; tarnybos metu tikrino medžioklės bokštelius, važinėdamas blogo pravažumo keliais ir gadindamas tarnybinį transportą; laikinojo nedarbingumo laikotarpiu važiuodamas medžioti, galimai apie medžioklę neįsirašė į medžioklės lapą ir taip galimai brakonieriavo;. 2016 m. balandžio 21 d. Alytaus apskrities VPK vidaus tyrimo grupės pareigūnams pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad privatus kaltintojas iš pažįstamų asmenų pirkdavo nelegaliai pagamintą alkoholį, o vėliau šiuos asmenis įskundė policijai;. 2016 m. liepos mėn. Policijos departamento Imuniteto valdybai pateikė pareiškimą, (kuris vėliau tyrimui buvo persiųstas Alytaus apskrities VPK Imuniteto skyriui), kad privatus kaltintojas tarnybos metus patruliuodamas tarnybiniu automobiliu, vyksta į asmeninius medžioklės bokštelius bei savo sodybą, ligos metu medžioja, apie tai nežymi medžioklės lapuose ir galimai brakonieriauja, važinėja savo automobiliu, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir nepraėjęs techninės apžiūros, įkalbėjo Prienų raj. gyventoją A. V. jam gaminti namine degtinę ir ją dangstė, o kai ši atsisakė tęsti gamybą, įskundė A. V. pareigūnams ir A. V. buvo nubausta.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą S. B.. Nutartis motyvuojama tuo, jog privatus kaltintojas A. B. teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad S. B., kreipdamasis į Alytaus apskrities VPK bei Policijos departamento Imuniteto skyrių, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdamas savanaudiškų tikslų diskredituoti A. B. ar jį pažeminti, todėl konstatuojama, jog nepadaryta nusikalstama veika, turinti BK 154 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymių, o tai yra aplinkybė, daranti baudžiamąjį procesą negalimą.Pareiškėjas A. B. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį. Prašo ją panaikinti bei pagal jo skundą pradėti privataus kaltinimo bylos procesą S. B. ir priimti procesinį sprendimą. . Skunde teigiama, kad teismo nutartis yra priimta nepagrįstai, klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes ir neteisingai taikant įstatymo reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, vertinant S. B. informacijos apie A. B. neva padarytus tarnybinius nusižengimus, kitus teisės pažeidimus ar netgi nusikalstamas veikas, paskleidimą Alytaus apskrities VPK pareigūnams bei Policijos departamento Imuniteto skyriui, akivaizdu, kad S. B. paskleidė melagingą, prasimanytą, tikrovės neatitinkančią informaciją. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog S. B. paskleista tikrovės neatitinkanti informacija buvo patikrinta pareiškėjo atžvilgiu atliktų tarnybinių patikrinimų metu ir pažeidimai bei faktai, kuriuos esant konstatavo S. B., nebuvo nustatyti ir nepasitvirtino. Pareiškėjo įsitikinimu, paskleisdamas jį kaip pareigūną diskredituojančią ir žeminančią informaciją, S. B. siekė paniekinti ir pažeminti jį bei pakirsti pasitikėjimą juo. Be to, dėl paskleistų prasimanytų duomenų jis patyrė ne tik neigiamų moralinių padarinių, bet turėjo ir materialių nuostolių. . Skunde taip pat teigiama, jog S. B., užgauliai paskleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, suvokė, kad jo teikiama informacija yra prasimanyta ir neatitinka tikrovės ir siekė, kad dėl tokio pobūdžio informacijos A. B., kaip policijos pareigūnas, būtų pažemintas ir paniekintas, kad prarastų savo vadovybės pasitikėjimą juo, t.y. šias veikas S. B. darė veikdamas tiesiogine tyčia. Pareiškėjas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tikrovės neatitinkanti informacija apie asmenį paskleista užgauliai, turint tikslą apibūdinti jį kaip nesąžiningą asmenį, piktnaudžiavusį pareigomis ir vykdžiusį nusikaltimus, vertinama kaip kito asmens šmeižimasPareiškėjo A. B. skundas netenkinamas.BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pažymėtina tai, kad BPK numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tada, kai surenkama pakankamai duomenų, įrodančių, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir, kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.Iš skundo turinio matyti, kad A. B. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn S. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje. Skunde nurodoma, kad paskleisdamas apie pareiškėją kaip pareigūną diskredituojančią ir žeminančią informaciją, S. B. siekė paniekinti ir pažeminti jį bei pakirsti pasitikėjimą juo.BK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šis nusikaltimas yra padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę, ir to siekia.BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavęs nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimą, teisėjas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Viena iš šių aplinkybių – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Būtent šiuo pagrindu apylinkės teismas ir atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo A. B. skundą pripažinti S. B. kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. B. teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių skunde nurodytus argumentus, t. y. tai, kad S. B., kreipdamasis į Alytaus apskrities VPK bei Policijos departamento Imuniteto skyrių, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdamas savanaudiškų tikslų–diskredituoti A. B. ar jį pažeminti. Iš pareiškimo turinio S. B. veiksmuose nenustatyta nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad S. B. oficialus kreipimasis su pareiškimu į Alytaus apskrities VPK bei Policijos departamento Imuniteto skyrių, negali būti laikoma šmeižimu. Skunde nurodytą informaciją S. B. pateikė A. B. darbovietei, jame nurodė apie šios įstaigos darbuotojo galimai netinkamą elgesį, siekiant ištirti jo nurodytas aplinkybes, o ne su tikslu paskleisti tikrovės neatitinkančias, šmeižikiško pobūdžio žinias. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, teisę kreiptis ir pranešti apie netoleruotinus darbuotojų poelgius turi kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis. Pažymėtina, jog kuomet informacija yra skiriama ne plačiai visuomenės daliai, siekiant paskleisti informaciją apie asmenį, bet pateikiamos aplinkybės tiesioginiam privataus kaltintojo vadovui bei institucijai, kuri atlieka vidinį policijos pareigūnų veiklos skaidrumo tikrinimą, ši informacija niekaip negali būti laikoma asmens šmeižimu, tokia informacija nėra laikoma paskleista tretiesiems asmenims, kaip niekinanti ir žeminanti asmenį, pakertanti pasitikėjimą juo. Kaip matyti iš kartu su skundu pateiktų duomenų, pagal S. B. pateiktą informaciją 2016 m. kovo 30 d. ir 2016 m. balandžio 25 d. buvo pradėti tarnybiniai patikrinimai, šie patikrinimai baigti išvadomis. Patikrinimų metu nustatyti tam tikri S. B., kaip pareigūno, netinkamo elgesio momentai. Pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, jog tarnybinių patikrinimų metu atlikti tyrimai, tyrimo metu atlikti veiksmai ir priimtos išvados negali būti laikomi žinių paskleidimu, nes tyrimus atliko oficialios institucijos atstovai griežtai pagal nustatytus tokių tyrimų vykdymo reikalavimus.Kadangi nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nepadaryta veika, turinti BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis BPK 412¹ straipsniu, atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal A. B. privataus kaltinimo skundą. Atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti A. B. skundą bei panaikinti šią nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti A. B. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.