Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovui V. L., atsakovui V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui V. R. dėl nusikalstamos veikos padarymo metu (patirto sužalojimo) patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas savo ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti visiškai. Nurodė, kad jam skauda galvą, ypatingai reikia saugotis, nes sužeista vieta likusi atvira (nėra kaulo), gali mažiau dirbti, po sužalojimo nedarbingas buvo daugiau kaip 3 mėnesius, negavo atlyginimo, Sodra jam pinigų nemokėjo, nes įvykio metu buvo išgėręs. Dar kartą patvirtino, kad jo negautos pajamos dėl to, kad negalėjo dirbti - 4500 Lt. Gydymo išlaidų dėl 300 Lt pagrįsti negali, bet nurodė, kad daug kartų reikėjo važiuoti pas gydytojus, o vienas kartas kainavo apie 30 Lt. Dėl darbininkų pagalbos įrodymų neturi. Prašė priteisti ir neturtinę žalą, nes pastoviai turi saugotis, visi į jį žiūri (padidintas dėmesys), skauda galvą. Padariniai po dar vienos operacijos, kurią reiktų atlikti nėra aiškūs, gali būti dar blogiau - paralyžiuoti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-10-01 nuosprendžiu buvo konstatuota, kad V. R. sunkiai sužalojo žmogų, nukentėjusįjį V. L., būdamas labai susijaudinęs, dėl įžeidžiančio jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio, kilus asmeniniam konfliktui, sudavė vieną smūgį kirvio pentimi į galvos sritį, tuo padarydamas V. L. vidutinio sunkumo formos trauminę galvos smegenų ligą, atvirą įspaustinį kaktikaulio dešinės pusės lūžimą su galvos smegenų kietojo dangalo pažeidimu, galvos smegenų sumušimą. Minėtu nuosprendžiu V. R. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 136 str. paskiriant jam laisvės atėmimą 2 metams bei taikant LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą – konstitucinis principas. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis, moters nėštumas ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan.

Šiuo atveju atsakovui V. Reiniui kyla deliktinė atsakomybė ir reikalingas visetas nurodytų sąlygų: žalos, kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovo neteisėti veiksmai yra patvirtinami jau priimtu ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriuo atsakovas yra pripažintas kaltu pagal LR BK 136 str. už tai, kad sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs. CK 6.263 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos , negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1d.). Šiuo atveju pagal byloje surinktus įrodymus matyti, kad dėl ieškovo patirto sveikatos sutrikdymo jis buvo paguldytas bei gydomas Kauno klinikose, kur jam buvo padaryta operacija, pašalinta dalis kaukolės kaktinėje smilkinio dalyje, vėliau gydėsi namuose. Nedarbingas buvo ilgiau nei tris mėnesius laiko ir iš savo darbo vietos, t. y. VĮ Valkininkų miškų urėdijos negavo atlyginimo ir tokiu būdu buvo praradęs reguliariai gaunamas pajamas pragyvenimui. Iš pateiktos VĮ Valkininkų miškų urėdijos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas V. L. matyti, kad jo vidutinis mėnesinis atlyginimas 434,43 Eur (1500 Lt), todėl V. L. prašoma priteisti suma dėl negauto darbo užmokesčio 1303,29 Eur (4500 Lt) tenkintina ir priteistina iš atsakovo.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis pagrindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), tos aplinkybės įrodomos remiantis CPK 177 straipsnyje išvardytais leistinais įrodymais. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 300 Lt gydymo išlaidų bei 2000 Lt kitų patirtų išlaidų, kadangi jis dėl sveikatos sutrikdymo negalėjo savarankiškai ūkininkauti savo ūkyje (turėjo samdyti darbininkus su žemės ūkio technika). Ieškovas nepateikė jokių dokumentų bei kitų leistinų įrodymų dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau šiuo atveju teismas mano, kad nors ieškovas ir nepateikė dokumentų apie gydymo išlaidas, tačiau gydymo laikotarpis buvo pakankamai ilgas ir ieškovo nurodytos 86,89 Eur (300 Lt) gydymo išlaidos (vaistams, tvarsčiams, kelionėms pas gydytojus) nėra per didelės ir priteistinos iš atsakovo. Ieškovo prašymas dėl 2000 Lt išlaidų, dėl darbininkų su žemės ūkio technika samdymo atmestinas, kaip neįrodytas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai.

Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų. Sveikata yra unikali vertybė, kuria naudodamasis žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad dėl atsakovo V. R. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam V. L. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jis dėl to patyrė ne tik didžiulį fizinį ir moralinį skausmą, tačiau buvo sutrikdytas ir jo normalus gyvenimo ritmas. Pabrėžtina, kad dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo buvo sužalotas gyvybiškai svarbus nukentėjusiojo organas – galva, dėl ko V. L. buvo operuojamas, nedarbingas buvo ilgiau nei tris mėnesius. Ieškovas nurodęs, kad dėl patirto sužalojimo pasikeitė ir jo gyvenimo būdas, kadangi pablogėjo jo fizinė būklė, prarado fizines jėgas, dėl to darbe ir namuose ženkliai greičiau pavargsta, dažnai svaigsta galva, būdamas darbe ir gamtoje turi ypatingai saugotis, kadangi jam pašalinta dalis kaukolės kaktinėje smilkinio dalyje bei ateityje jam būtų reikalinga atlikti naują operaciją - pašalinta galvos kaukolės dalis turėtų būti tvirtinama metalinėmis titano plokštelėmis. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam V. L. teismas atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmens turėtų galimybių praradimą. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiajam padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį – sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, akivaizdu, kad tokio pobūdžio traumos pasekmės gali paaiškėti praėjus ir didesniam laiko tarpui po traumos.

Teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, mano, kad ieškovo prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą, iš atsakovo priteisiant 10136, 70 Eur (35 000 Lt).

Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį žalos atlyginimo sumokėjimas išdėstytinas dvejų metų laikotarpiu (CPK 284 str.).

Šis ieškinys yra iš baudžiamosios bylos, tad nepriteistinas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 259, 263-270 str.

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1390,18 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt euro 18 euro centų) (4800 Lt) turtinės žalos atlyginimo ir 10136,70 Eur (dešimt tūkstančių vieną šimtą trisdešimt šešis euro 70 euro centų) (35 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 11 526,88 Eur.

Priteisto žalos atlyginimo 11 526,88 Euro išmokėjimą išdėstyti per dvejus metus, pradedant nuo 2016 metų sausio mėnesio, mokant po 480,28 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt euro) kas mėnesį.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.