Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovui I. D., atsakovės atstovei Vidai Juciūtei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims H. L., J. S. ir D. Š., vertėjai Teresei Gusarovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – H. L., M. J. A., K. G., J. S. ir D. Š.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde ir jo patikslinime (t. I, b. l. 2-5, 7-10) paaiškino, kad 1991 m. metais pateikė prašymą ir kitus privalomus dokumentus Vilniaus rajono Riešės apylinkės agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į 4,42 ha žemės, esančios Vilniaus apskrityje, Riešės rajone (valsčiuje), (duomenys neskelbtini) kaime, kurios savininkė iki 1940 m. liepos 22 d., t. y. iki nacionalizacijos, buvo jos senelė E. K. Vilniaus rajono Riešės apylinkės agrarinės reformos tarnyba 1992 m. jai išdavė pažymėjimą apie nuosavybės teisės į žemę atstatymą, esančią Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime (viso 5,0 ha), t. y. perkeliant grąžinamą žemę prie gyvenamųjų namų. Žemės sklypas buvo pažymėtas ir ji šią žemę naudojo ir dirbo. Paaiškino, jog 1995 m. rugpjūčio 2 d. jos vardu šioje žemėje buvo įregistruotas ūkininko ūkis. 2000 m. gruodžio 12 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė sutartį, pagal kurią jos brolis Z. K. perleido jai teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą, viso į 41 500 kv. m ploto žemę, kurios buvęs savininkas J. K. 2002 m. vasario 12 d. buvo parengta Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus išvada, kad ji turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 4,15 ha žemės. 2007 m. lapkričio 21 d. jai atvykus į žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypų projektavimo neatlygintinai nuosavybėn, žemėtvarkos skyriaus darbuotojai, paaiškino, kad dalis jos žemės ūkio valdos, viso apie 2 hektarai, išdalinta piliečiams, pretenduojantiems atkurti nuosavybę pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau Atkūrimo įstatymas) bei Žemės reformos įstatymą. Jai buvo pasiūlyta pasirinkti iš likusių laisvų žemės sklypų. Nurodė, kad ne kartą kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentą ir kitas institucijas, bet minėtos institucijos arba ignoruodavo jos prašymus ir skundus, arba neatsakydavo į pateiktus klausimus. Į jos paskutinį 2007 m. gruodžio 27 d. skundą Vilniaus apskrities viršininkui 2008 m. sausio 28 d. buvo gautas atsakymas, kuriame paviršutiniškai išnagrinėti skunde pateikti klausimai, o pareigūnų veiksmai pateisinami. Pareiškėjos manymu, skundžiamų institucijų ir pareigūnų veiksmai (neveikimas) įrodo, kad jie, kaip Vyriausybės įgalioti atstovai, nevykdo Atkūrimo įstatymo nuostatų (4 str. 13 p.), netinkamai taiko Žemės reformos įstatymo normas, ignoruoja piliečių prašymus, neteikia prašomos informacijos, pažeidžia jos konstitucines teises.

Atkreipia dėmesį, kad Z. K. 1998 m. kovo 16 d. buvo parengta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini). Pagal šią išvadą Z. K. Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3217-41 patvirtintame Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (duomenys neskelbtini) kaime buvo suprojektuotas 4,15 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Tačiau Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2001 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 69, vadovaujantis paties Z. K. prašymu, 1998 m. kovo 16 d. išvada Nr. 69 buvo pripažinta netekusia galios.

Sistemiškai aiškinant žemės reformą reglamentuojančias teisės normas (Atkūrimo įstatymo 4 str. 4 d., 16 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 24 p., 105 p., Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 5 p.) daro išvadą, jog teisės aktų nustatyta tvarka parengta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn yra vienas iš dokumentų, kuria remiantis atsiranda teisinis pagrindas įtraukti pareiškėją į rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektą, projektuoti jai sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, formuoti nuosavybės teisių atkūrimo bylą ir atkurti nuosavybės teises. Tačiau, nepaisant šių teisės aktų reikalavimų, Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3217-41 patvirtintame Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte projektavimo darbus šioje kadastro vietovėje vykdęs VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas, nesant išvados (duomenys neskelbtini) kaime, I. J. suprojektavo 4,80 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Dėl minėto pažeidimo Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 4664-41 I. J. suprojektuotas žemės sklypas buvo paimtas į laisvos valstybinės žemės fondą ir todėl vykdant Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbus šiame ginčo žemės plote (laisvoje valstybinėje žemėje) atliekamas žemės sklypų projektavimas nepažeidžia teisės normų. Tačiau pareiškėja minėto Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 4664-41 teisėtumo neginčija.

Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-159 redakcija) 33 p. žemės sklypai pretendentams projektuojami, laikantis Žemės reformos įstatymo 10 str. nurodyto prašymų gauti žemę svarstymo eiliškumo. Pretendentų, esančių to paties eiliškumo grupėje, pirmumas realizuojant išvadas nustatomas pagal išvados dėl žemės, miško ar vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai pateikimo žemėtvarkos skyriui registracijos datą (28.2. p.). Pagal išvados gavimo datą Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-4326-41 patvirtintame piliečių, iki 2006 m. kovo 24 d. pateikusių prašymus bei išvadas gauti žemę mišką Didžiosios Riešės kadastro vietovėje rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 str., sąraše pareiškėjos pavardė yra įtraukta aštuntoje eiliškumo grupėje 31 eilės numeriu. Todėl, kaip pareiškėjai buvo paaiškinta Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 28 d. raštu Nr. 20-66, pirmiausia žemės sklypai yra siūlomi aukščiau esantiems pretendentams pagal eilę nuo 1 iki 30. Pareiškėjos pageidaujamą (ginčo sklypą, laisvos valstybinės žemės plane pažymėtą Nr. 13) pasirinko pilietės Z. T. (2007 m. lapkričio 9 d. prašymas Nr. 23) ir H. L., M.-J. A., K. G. (2007 m. lapkričio 10 d. prašymas Nr. 29).

Tarnyba neneigia pareiškėjos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą ir jos atžvilgiu šį procesą vykdo žemės reformą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Vilniaus rajono Riešės apylinkės tarybos 1991 m. spalio 2 d. 6 sesijos sprendimu pareiškėjos vyrui J. J. asmeniniam ūkiui buvo skirtas 2 ha sklypas. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 2.3-2385-41 patvirtintame Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte J. J. suprojektuotas asmeniniam ūkiui 1,62 ha žemės sklypas Nr. 587-2 ir 0,49 ha namų valdos žemės sklypas Nr. 587-1. Žemės reformos įstatymo 15 str. 8 d. įtvirtinta, kad piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei nustatyta tvarka skirtas ir naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypas. Todėl namų valdos ir asmeninio ūkio žemės sklypai šiuo atveju bus įskaitomi į perduodamą neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą pagal 2002 m. vasario 12 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal išvadą likęs valstybės išperkamos žemės plotas pareiškėjai, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 8 p., turi būti formuojamas 8 eiliškumo grupėje. Pažymi, kad Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovės 5 eiliškumo ir 8 eiliškumo grupės pretendentų susirinkime (2007 m. lapkričio 21 d. protokolas Nr. 4) pareiškėja, susipažinusi su laisvos valstybinės žemės fondo sklypais, pasirinko sklypus, kurie jai ir bus projektuojami, t. y. (duomenys neskelbtini) kaime sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaime sklypą Nr. (duomenys neskelbtini),33 ha. Patvirtinus Didžiosios Riešės kadastro vietovės Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3217-41 patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą Vilniaus apskrities viršininkas priims sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl to, ar atsakovė (Nacionalinė žemės tarnyba) turi pareigą priimti sprendimą perduoti pareiškėjai nuosavybėn neatlygintinai 5 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 1999 m. vasario 2 d. Z. K. parengė pažymą (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodoma, kad Z. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. K. valdytą žemę Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kaime, iš viso 9,20 ha žemės (t. I, b. l. 69). Z. K. 1999 m. kovo 16 d. buvo parengta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), kuria nurodyta, kad Z. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 4,15 ha žemės (t. I, b. l. 65). Z. K. 2000 m. gruodžio 12 d. sutartimi perleido I. J. teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į 4,15 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje (t. I, b. l. 63). Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2001 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 69 1999 m. kovo 16 d. išvada (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ buvo pripažinta negaliojančia pagal Z. K. 2001 m. rugsėjo 6 d. prašymą (t. I, b. l. 64). I. J. 2002 m. vasario 12 d. buvo parengta išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kurioje nurodoma, kad ji turi teisę atkurti nuosavybės teises į 4,15 ha buvusio savininko J. K. žemę Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) kaime. Minėta išvada persiųsta į Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūniją (t. I, b. l. 60). Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3217-41 patvirtintame Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjai I. J. buvo pažymėtas ir suprojektuotas 4,80 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime (t. I, b. l. 100-106). Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 4664-41 I. J. išbraukta iš Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3217-41 patvirtinto Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tekstinės dalies, o jai suprojektuotas žemės sklypas buvo paimtas į laisvos valstybinės žemės fondą (t. I, b. l. 107). Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 2.3-4326-41 1 p. nurodė nuo 2006 m. gegužės 20 d. pradėti rengti Didžiosios Riešės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, o šio įsakymo 2.9. p. patvirtino sąrašą piliečių, iki 2006 m. kovo 24 d. pateikusių prašymus bei išvadas gauti žemę mišką Didžiosios Riešės kadastro vietovėje rengiamame žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 str., aštuntoje eiliškumo grupėje – 9 priedas (t. I, b. l. 82-85), kuriame nurodytas pareiškėjos I. J. eilės numeris - 31, išvados gavimo data – 2002 m. sausio 12 d., Z. T. eilės numeris – 3, išvados gavimo data – 1998 m. gruodžio 23 d., J. G. eilės numeris – 7, išvados gavimo data – 2000 m. vasario 29 d. (t. I, b. l. 86).

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008 m. balandžio 2 d. rašte Nr. (50)-12-1188-(3.31) (t. I, b. l. 49-53) nurodė, kad pareiškėjos pageidaujamą žemės sklypą, laisvos valstybinės žemės plane pažymėtą Nr. 13, pasirinko 8 eiliškumo grupės pretendentai Z. T. (ji mirė 2009 m. spalio 15 d.; teisių perėmėjai: J. S. ir D. Š.) ir J. G. teisių paveldėtojos – H. L., M. J. A., K. G..

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja teismui pateikė Vilniaus rajono Riešės apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1992 metais jai išduotus pažymėjimo ir pažymos kopijas, kuriuose nurodoma, kad I. J. gali būti atstatoma nuosavybės teisė į 4,42 ha E. K. (duomenys neskelbtini) valdytą žemę (t. I, b. l. 11-13). Tačiau, kaip teisingai pastebėjo Nacionalinė žemės tarnyba, išskyrus šiuos dokumentus, byloje nėra kitų dokumentų, kurių pagrindu buvo priimti minėti pažymėjimas ir pažyma (pvz., prašymai atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantys dokumentai ar pan.) (ko iš esmės neginčija ir pareiškėja), todėl teismas neturi realios galimybės įsitikinti pažymėjimo ir pažymos įrodomąja verte. Be to, skunde pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę priimti sprendimą perduoti jos nuosavybėn neatlygintinai 5 ha naudojamą žemės sklypą, esantį Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, t. y. aiškiai apibrėžė vietovę, kurioje pageidauja neatlygintinai gauti žemės sklypą, o minėtuose pažymėjime ir pažymoje kalbama apie buvusio savininko turėtą žemę Asiūklių kaime, t. y. visai kitoje vietoje nei pageidauja neatlygintinai žemę gauti pareiškėja, todėl, kolegijos vertinimu, minėti dokumentai (t. I, b. l. 11-13, taip pat t. I, b. l. 67-68) negali būti teismui paduoto skundo tenkinimo pagrindu.

Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 4664-41 (t. I, b. l. 107) I. J. buvo išbraukta iš žemės reformos projekto tekstinės dalies ir jai suprojektuotas 4,8 ha žemės sklypas buvo paimtas į laisvos valstybinės žemės fondą. Taigi, minėtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas pareiškėjai juridine prasme nebuvo palankus, nes buvo nuspręsta pagal suprojektuotą 4,8 ha žemės sklypą nebetęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros. Tačiau pareiškėja minėto Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 4664-41 teisėtumo ir pagrįstumo teismine tvarka nenuginčijo, todėl atsakovė pagrįstai nurodė, kad vienintelis dokumentas, kurio pagrindu pareiškėjai gali būti vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į nekilnojamąjį turtą, yra būtent 2002 m. vasario 12 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (kaip jau buvo minėta, 1999 m. kovo 16 d. išvada (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ buvo pripažinta negaliojančia pagal Z. K. 2001 m. rugsėjo 6 d. prašymą). Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-159 redakcija) 28.2 p. numatė, kad pretendentų, esančių to paties eiliškumo grupėje, pirmumas nustatomas pagal išvados dėl žemės, miško ar vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai pateikimo žemėtvarkos skyriui registracijos datą. Pagal tos pačios metodikos 33 p. žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Žemės reformos įstatymo 10 str. nurodyto prašymų gauti žemę svarstymo eiliškumo. Kadangi pareiškėjos išvados gavimo metai yra 2002 m., o ankstesnių pretendenčių Z. T. ir J. G. išvadų gavimo datos yra ankstesnės (atitinkamai 1998 m. gruodžio 23 d. ir 2000 m. vasario 29 d.), nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja turėjo pirmumo teisę prieš minėtus asmenis pasirinkti neatlygintinai perduotiną sklypą. Be to, pareiškėja nėra nuginčijusi Vilniaus apskrities viršininko įsakymo, pagal kurį nustatytas jos eiliškumas, todėl niekuo nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad jos eiliškumas turėjo būti aukštesnis nei šioje byloje patrauktų trečiųjų suinteresuotų asmenų. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių byloje esantis ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas (t. I, b. l. 15), taip pat dokumentai dėl paramos gavimo (t. I, b. l. 16-20 ir kt.), teisėjų kolegijos nuomone, negali būti vertinami kaip pagrindžiantys pareiškėjos teisę į ginčo žemės sklypą. Juolab, kad minėtas ūkininko ūkio registravimo pažymėjimas galiojo tik iki 1998 m. gruodžio 31 d.

Pažymėtina, kad atsakovė neneigia pareiškėjos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą ir nurodo, kad patvirtinus Didžiosios Riešės kadastro vietovės Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3217-41 patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą bus priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai. Žemės reformos įstatymo 15 str. 8 d. pasakyta, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei nustatyta tvarka skirtas ir naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypas (išskyrus tuos skirtus ir naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus, už kuriuos nustatyta tvarka ir sąlygomis buvo įmokėtos įmokos). Piliečių, kuriems sugrąžinta žemė arba kurie turi teisę susigrąžinti didesnį kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų plotą toje kadastrinėje vietovėje, kurioje yra jų naudojama asmeninio ūkio žemė, naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas gali būti mažinamas iki Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto dydžio ir įskaitomas į jiems sugrąžinamos žemės plotą.

Kitos pareiškėjos nurodomos aplinkybės jos skundo pagrįstumo neįrodo.

Kolegija, įvertinusi surinktų įrodymų visetą, sprendžia, kad nėra juridinio pagrindo įpareigoti atsakovę priimti sprendimą perduoti pareiškėjos nuosavybėn neatlygintinai 5 ha naudojamą žemės sklypą, esantį Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos I. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.