Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 20 d. nutarties R. A. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės pataisos namų vyresniojo specialisto 2021 m. vasario 25 d. nutarimu R. A. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 150 eurų bauda už tai, kad jis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, 2021 m. sausio 25 d., apie 18 val. 00 min., vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, t. y. ABP (pinaca – sintetinis tetrahidrokanabinolis), be gydytojo paskyrimo. Kadangi R. A. yra baustas pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta nuobauda, todėl jo veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, apelianto vertinimu, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi R. A. veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 71 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad jokių draudžiamų medžiagų R. A. nevartojo ir nebuvo apsvaigęs. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Marijampolės pataisos namų specialistės 2021 m. vasario 25 d. nutarimu R. A. pripažintas kaltu dėl to, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, 2021 m. sausio 25 d., apie 18.00 val. be gydytojo paskyrimo vartojo narkotinę ar psichotropinę medžiagą - ABP (pinaca – sintetinis tetrahidrokanabinolis). Šį administracinį nusižengimą jis padarė būdamas baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, patvirtina, kad R. A. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato įgalioto pareigūno 2017 m. gruodžio 19 d. nutarimu nubaustas dėl ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, jam paskirta nuobauda – 70 Eur bauda, kuri iki šiol nėra įvykdyta. Todėl R. A. 2021 m. sausio 25 d. padarytas administracinis nusižengimas laikomas pakartotiniu ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį.

9. Be to, nors apeliaciniame skunde R. A. neigė vartojęs šią ar kitas draudžiamas narkotines bei psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo, tačiau R. A. kaltę įrodo jaunesniųjų Marijampolės pataisos namų specialistų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, jog, įtarus, kad nuteistasis R. A. gali būti vartojęs narkotines psichotropines medžiagas, jis buvo nuvestas apsvaigimui nustatyti, kur greitojo tyrimo priemones nustatyta, kad nuteistasis vartojo ABP (pinaka – sintetinis tetrahidrokabinolis). Marijampolės pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus 2021 m. sausio 25 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. 8.42-45 taip pat nurodyta, kad R. A. vartojo ABP. Pažymėtina ir tai, kad surašant apsvaigimo nustatymo aktą, R. A. su išvadomis sutiko, savo kaltę pripažino ir surašant administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, dėl ko jam buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nors nuteistasis nurodo, kad nagrinėjamu atveju apsvaigimas turėjo būti nustatytas, siunčiant tiriamąją medžiagą į valstybinę teismo medicinos tarnyba, tačiau sutikti su šiais teiginiais nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu, Nr. V-20 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Minėto Aprašo 15 punkte nustatyta, kad, jeigu suimtasis (nuteistasis) nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis R. A. sutiko, kad jam būtų atliekamas testas, taip pat, iš karto po testo atlikimo su jo rezultatais sutiko. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų įrodymų visuma, konstatuotina, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų konstatuoti, kad R. A. be gydytojo paskyrimo vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas.

11. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta, pagal ANK 71 straipsnio 2 dalį už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo pakartotinai skiriama bauda nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.

12. Institucijos nutarimu, atsižvelgus į R. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei į kitas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. A. paskirta minimali ANK 71 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, konstatavo, kad atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, taip pat į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę charakterizuojančius duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad paskirta bauda individualizuota netinkamai ir ją mažinti sankcijos ribose, o juo labiau taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnio dydžio nei sankcijoje numatyta minimali, baudą. Apeliacinės instancijos teismas nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada neturi pagrindo. Nors nustatyta viena R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatant baudos dydį, būtina atsižvelgti ir į kitas ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinė nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. R. A. anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nėra sumokėjęs, be to, nagrinėjamą nusižengimą padarė laisvės atėmimo vietoje. Šios aplinkybės rodo, kad R. A. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, jis linkęs nepaisyti teisės normų reikalavimų. Todėl ir skiriama administracinė nuobauda tokiam asmeniui turi būti tokia, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio

13. Apygardos teismo vertinimu, R. A. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą baudą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Juo labiau, jog administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Nėra abejonių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirta bauda, atsižvelgus į tai, kad jis nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra nemaža, tačiau išaiškintina, kad jam manant, jog jo finansinės galimybės neleis sumokėti visos paskirtos baudos iš karto, jis gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka dėl baudos išdėstymo dalimis (kartu pateikiant prašymą pagrindžiančius duomenis).

14. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.