Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-03-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1148-275/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-08
Bylos Nr.
2A-1148-275/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28781-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė, Rita Kisielienė
Ieškovas
Vilniaus teritorinės
Atsakovas
M. T.
Trečiasis asmuo
UAB „Vilniaus viešasis transportas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1148-275/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28781-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.8.10.; 2.5.10.5.1.; 3.3.1.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės darbo biržos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus teritorinės darbo biržos ieškinį atsakovui M. T. (M. T.) dėl išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, priteisimo, trečiasis asmuo – UAB „Vilniaus viešasis transportas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus teritorinė darbo birža 2015 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. T. 1 655,55 Eur išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu. Nurodė, jog ieškovas, atsakovas, ir darbdavys UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 2014-08-25 sudarė Trišalę profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo įgyti ar patobulinti vairuotojo pradinę kvalifikaciją vežti keleivius komerciniais tikslais ir įgyti kompetenciją, suteikiančią teisę laikyti egzaminą D kategorijos transporto vairuotojo pažymėjimui įgyti ne vėliau kaip iki 2014-10-20, o ieškovas įsipareigojo atsakovui išduoti mokymo kuponą, kuriuo įsipareigojo sumokėti atsakovui, suderinus su darbdaviu, pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą. Ieškovas 2014-08-26 išdavė atsakovui mokymo kuponą, kuriuo paskyrė 2 350 Lt (680, 61 Eur) bei 2014-09-16 išdavė atsakovui mokymo kuponą, kuriuo paskyrė 2 290 Lt (663,23 Eur) profesinio mokymo teikėjui UAB „Vilniaus viešasis transportas“ už atsakovui suteiktas profesinio mokymo paslaugas. Atsakovas ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 2014-08-26 bei 2014-09-23 pasirašė mokymo sutartis tarp bedarbio ar įspėto apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojo ir profesinio mokymo teikėjo. Atsakovui buvo išduoti liudijimai, kad įgijo numatytą kompetenciją. Ieškovas ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 2014-09-24 pasirašė paslaugų priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį išrašyta PVM sąskaita–faktūra ir ieškovas pervedė 2 350 Lt (680,61 Eur) už atsakovo profesinį mokymą, taip pat 2014-10-29 paslaugų priėmimo perdavimo aktą, kurio pagrindu buvo pervesta 2 290 Lt (663,23 Eur). Iš viso už atsakovo profesinį mokymą buvo sumokėta 4 640 Lt (1343,84 Eur). Taip pat ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovo mokymų užsiėmimų lankomumą, sumokėjo atsakovui 1 076,28 Lt (311,71 Eur) dydžio mokymo stipendiją. Atsakovui baigus profesinį mokymą, darbdavys UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 2014-11-14 jį įdarbino, tačiau 2015-01-14 atsakovas buvo atleistas iš minėtos darbovietės pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Atsakovas pažeidė trišalės profesinio mokymo ir įdarbinimo sutarties 3.5.4 punktą, nes pas darbdavį neatidirbo 6 mėnesių laikotarpio. Dėl to ieškovas, vadovaudamasis pirmiau nurodytos sutarties 3.5.5 punktu, prašė atlyginti jam patirtas išlaidas, susijusias su atsakovo profesiniu mokymu.

Atsiliepimas

Atsakovas M. T. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad savo pareigas įvykdė ne visai pagal Darbo biržos reikalavimus. Pusės metų laikotarpį atidirbo ne UAB „Vilniaus viešasis transportas“ autobuso vairuotoju, o dirba vairuotoju SĮ Vilniaus rajono autobusų parke. Mano, kad čia yra pagrindinis reikalavimas pagal Europos sąjungos paramos įsigyjant profesiją. Darbo birža turėtų palaikyti bedarbius, o ne išieškoti pinigus.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog sutartis sudaryta tarp valstybinės institucijos (ieškovo), kurios pagrindinė funkcija yra socialinė - rūpintis asmenų įdarbinimu, kurią įgyvendindamas ieškovas taip pat atlieka tam tikrą funkciją, koordinuodamas tam tikrą veiklą, perkvalifikuojant darbo ieškančius asmenis. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovas būtų nutraukęs darbo sutartį su trečiuoju asmeniu nepraėjus 6 mėnesiams po įdarbinimo. Ginčo atveju darbo sutartį nutraukė ir atsakovą iš darbo atleido trečias asmuo. Atsakovas nuo 2015-03-25 įsidarbino ir dirba SĮ Vilniaus rajono autobusų parke vairuotoju-konduktoriumi, o tai reiškia, kad Užimtumo rėmimo įstatymo 3 straipsnyje suformuluotas užimtumo rėmimo sistemos tikslas – siekti visiško gyventojų užimtumo, mažinti jų socialinę atskirtį ir stiprinti socialinę sanglaudą bei 23 straipsnio 2 dalyje suformuotas bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinio mokymo tikslas – padėti jiems įgyti ar tobulinti kvalifikaciją arba (ir) įgyti kompetencijų pagal formaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą ar neformaliojo profesinio mokymo programas, jeigu tai reikalinga įsidarbinti į laisvas darbo vietas, pradėti dirbti savarankiškai ar įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams pasilikti dirbti jų darbovietėse, buvo pasiektas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių teisinių santykių pobūdį, teismas darė išvadą, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį vykdė tinkamai, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas Vilniaus teritorinė darbo birža apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais motyvais:

Teismas neįvertino aplinkybės, kad darbo sutartis tarp atsakovo ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, nes atsakovas į darbą atvyko išgėręs, ką pats pripažino teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme. Teismo išvada, kad atsakovui nuo 2015-03-25 įsidarbinus SĮ Vilniaus rajono autobusų parke, buvo pasiektas rėmimo sistemos tikslas, yra nepagrįsta, kadangi teismas neįvertino aplinkybės, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atsakovą iš darbo atleido nuo 2015-01-14, o atsakovas SĮ Vilniaus rajono autobusų parke įsidarbino tik 2015-03-25, t. y. atsakovas pagal įgytą kvalifikaciją nedirbo daugiau nei 2 mėnesius, tuo pažeisdamas Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-13 įsakymu, 36.3 punktą (kuris numato 15 dienų terminą).

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ pareiškimu prisidėjo prie ieškovo apeliacinio skundo ir prašo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. T. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo sprendimą. Nurodo, kad dirbdamas pas darbdavį UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atsakovas vieną dieną prašė darbdavio leisti jam neatvykti į darbą, nes atsakovas buvo išgėręs. Tačiau darbdavys nesutiko ir atleido atsakovą už darbo drausmės pažeidimą. Tačiau po to atsakovas savarankiškai įsidarbino nuo 2015-03-25 SĮ Vilniaus rajono autobusų parke, kur dirba iki šiol. Atsakovas kreipėsi į ieškovą, prašydamas pakeisti darbdavį, tačiau jis nesutiko. Atsakovas manė, kad svarbiausia pagal sutartį yra dirbti, ką jis vykdė ir vykdo iki šiol ir kas yra nurodyta ir Užimtumo rėmimo įstatyme. Nėra faktinės aplinkybės, kad atsakovas būtų nutraukęs darbo sutartį su trečiuoju asmeniu nepraėjus 6 mėnesiams po įdarbinimo. Darbo sutartį su atsakovu nutraukė ir iš darbo atleido trečiasis asmuo. Atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Šiuo atveju bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinio mokymo tikslas buvo pasiektas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad remiantis šalių sudaryta 2014-08-25 Trišale profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartimi ieškovas už atsakovo profesinį mokymą sumokėjo 4640 Lt, bei sumokėjo atsakovui 1076,28 Lt stipendiją. Sutarties 3.5.4.punkte numatyta, kad įdarbinamasis ( atsakovas) įsipareigoja nenutraukti darbo sutarties be svarbių priežasčių, nurodytų Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtintame LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499, ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį. Aprašo 36.2 punkte numatyta, kad svarbiomis priežastimis, kurioms esant bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbuotojas neprivalo atlyginti teritorinei darbo biržai jos patirtų išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, ir netaikomos Užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio 15 dalies nuostatos, laikoma, kai darbo sutartis nutraukiama Darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 128 straipsnyje, 129 straipsnyje ar 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 137 straipsnyje nurodytais pagrindais. Kadangi darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, atsakovas, nutraukus sutartį šiuo pagrindu turėtų atlyginti mokymo išlaidas, tačiau reikšminga aplinkybe byloje yra tai, kad su atsakovu, 2014-11-14 įsidarbinusiu UAB „Vilniaus viešasis transportas“, ir darbo sutartį su juo darbdaviui nutraukus 2015-01-14 dėl atsakovo kaltės, jis įsidarbino kitoje įmonėje - SĮ Vilniaus autobusų parke ir tęsė darbą atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo dienai, t.y. 2015-12-22. Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovą iš darbo atleidus nuo 2015-01-14, jis SĮ Vilniaus rajono autobusų parke įsidarbino tik 2015-03-25, t. y. atsakovas pagal įgytą kvalifikaciją nedirbo daugiau nei 2 mėnesius, tuo pažeisdamas Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo ( toliau tekste - Aprašas) , patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-08-13 įsakymu, 36.3 punktą (kuris numato 15 dienų terminą), reikalauja šios teisės normos aiškinimo.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir sprendimo priėmimo dienai galiojo Aprašo 36.3 punkto redakcija, pagal kurią svarbiomis priežastimis, kurioms esant bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbuotojas neprivalo atlyginti teritorinei darbo biržai jos patirtų išlaidų, susijusių su profesiniu mokymu, ir netaikomos Užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio 15 dalies nuostatos, laikoma darbo sutarties nutraukimas Aprašo 36.2 papunktyje nenurodytais pagrindais arba individualios veiklos nutraukimas, kai bedarbis ar įspėtas apie atleidimą iš darbo darbuotojas per 15 darbo dienų nuo darbo sutarties arba individualios veiklos nutraukimo dienos pradeda dirbti pagal darbo sutartį arba vykdyti individualią veiklą pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją. Bendra darbo pagal darbo sutartį ir (arba) individualios veiklos trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 6 mėnesiai. Iš to seka, kad tuo atveju, kai per 15 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo asmuo nepradėjo dirbti, bet bendra darbo pagal darbo sutartį trukmė yra ne trumpesnė kaip 6 mėnesiai, asmuo gali būti neįpareigojamas atlyginti darbo biržos patirtų išlaidų, nes nenumatyta, jog turi būti abi sąlygos kartu - įsidarbinimas po darbo sutarties nutraukimo per 15 dienų ir bendra darbo pagal darbo sutartį trukmė ne trumpesnį, nei 6 mėnesiai. Pagal 36.3 punkte numatytas 15 dienų terminas asmeniui įsidarbinti, kuomet jam nereikės atlyginti darbo biržos išlaidų mokymui, turi būti taikomas tuo atveju, jei asmuo neįsidarbina į jam siūlomas darbo biržos darbo vietas po darbo sutarties nutraukimo ar panašiais atvejais, tačiau asmeniui įvykdžius sąlygą, kad jo bendra darbo pagal darbo sutartį ir (arba) individualią veiklą trukmė yra ne trumpesnė kaip 6 mėnesiai, t.y. įvykdžius vieną iš sąlygų, numatytų Aprašo 36.3 punkte, negali atsirasti pareiga grąžinti darbo biržos patirtas išlaidas jo mokymui. Teisės normose numatyti terminai asmenims nustatomoms jų pareigoms vykdyti turi būti pagrįsti, ieškovas, reikalaudamas grąžinti bedarbio mokymui turėtas išlaidas, turi pagrįsti tokį reikalavimą ir galimybes jį įvykdyti. Tuo atveju, jei asmuo turi galimybę įsidarbinti per 15 dienų nuo darbo sutarties nutraukimo, tačiau šia teise nesinaudoja, tokiu atveju numatyta jo pareiga grąžinti išlaidas, kurias turi birža jo mokymui, būtų susijusi su asmens pareigos nevykdymu, tačiau ieškovui byloje nepateikus tokių duomenų, jog atsakovas turėjo galimybę įsidarbinti per 15 dienų, tačiau įsidarbino tik per 2 mėnesius, nėra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovas privalo atlyginti teritorinei darbo biržai jos patirtas išlaidas bedarbio mokymui. Tai, kad atsakovas bendra darbo pagal darbo sutartį ir (arba) individualios veiklos trukmė yra ne trumpesnė kaip 6 mėnesiai, buvo pagrindu atmesti ieškovo reikalavimą.

LR Užimtumo rėmimo įstatymo 23 straipsnio 15 punktas numato, jog profesiniame mokyme dalyvavę bedarbiai ir įspėti apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojai 6 mėnesius nuo profesinio mokymo nutraukimo dienos, nuo atsisakymo įsidarbinti ar pradėti individualią veiklą dienos arba nuo darbo sutarties ar individualios veiklos nutraukimo dienos, kai darbo sutartis ar individuali veikla buvo nutraukta per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo ar veiklos pradžios dienos, jeigu tai buvo padaryta be svarbių priežasčių, negali būti registruojami bedarbiais teritorinėje darbo biržoje. Taigi, asmeniui, kuris nutraukia darbo sutartį, kurią buvo sudaręs pagal trišalę profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartį dėl savo kaltės per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo, pasekmės numatytos šioje įstatymo normoje, todėl asmeniui nevengiant darbo po to, kai jis įgijo profesinį apmokymą teritorinės darbo biržos lėšomis, jų grąžinimas neatitiks lėšų skyrimo tikslų. Užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės – šiuo įstatymu nustatytos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą. Pritaikius vieną iš tokių tokią priemonę, t.y. paskyrus lėšas asmens mokymui, jų grąžinimas turi būti taikomas tuo atveju, kai asmuo nesinaudoja dėl savo kaltės pasiūlytu darbu, tačiau šiuo atveju nenustatyta, kad atsakovas būtų piktybiškai vengęs dirbti, todėl ieškinys atmestas pagrįstai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Rita KisielienėDanutė KutrienėZita Smirnovienė