Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui, kaltinamajai O. D., jos gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo įgaliotai atstovei advokatei Ramutei Budrytei, nedalyvaujant nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui S. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

OLITA DOBILAITĖ, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, deklaruotos vietos adresas (duomenys neskelbtini), nedirbanti, teista dvylika kartų, paskutinį kartą 2014-11-10 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 181 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams ir 15 dienų, atlikusi bausmę, įskaičius suėmime išbūtą laiką nuo 2012-03-15 iki 2013-11-18 ir nuo 2014-06-29 iki 2014-11-10,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji O. D. 2014-05-14 laikotarpiu nuo 19 val. iki 20.30 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini), lankydamasi S. B. namuose, slaptai pagrobė S. B. daiktus – piniginę, 12 Lt vertės, kartu su joje buvusiais pinigais – 310 lt, AB „Šiaulių bankas“ banko mokėjimo kortele, 30 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną Nokia 206 Asha kartu su SIM kortele, bendros 199 Lt vertės bei patalinės komplektą, bendros 27 Lt vertės, tuo padarydama nukentėjusiajam S. B. 548 Lt turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Kaltinamoji O. D. prisipažino padariusi inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Parodė, jog 2014 m. gegužės mėnesio vidury ji susipažino su S. B.. Kaip ji jam prisistatė, neprisimena, atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur ji gyveno su E. Š., ir ten girtuokliavo. Kitą dieną su S. B. nuvyko pas jį į namus, adreso nežino, ji buvo prižadėjusi nuravėti S. B. daržus, o šis prižadėjęs už tai atsiskaityti. S. B. namuose užmigus, ji nuo stalo pavogė juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną NOKIA, piniginėje rado pinigų, kiek jų buvo neprisimena, pačią piniginę su jos kitu turiniu kažkur išmetė. Išeidama iš S. B. namų ji dar pavogė patalynės komplektą, kurį vėliau pardavė Kauno Stoties turguje. Pinigus ji išleido jos reikmėms, o telefono aparatą ji padovanojo D. P. už tai, kad pastaroji leido gyventi jos bute (2 t. b.l. 89).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš nukentėjusiojo S. B. parodymų matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Kauno r. Maždaug 2014-05-10 Kuano autobusų stotyje susipažino su moterimi, kurios vardas D., Jos pavardės pasakyti negali, ją atpažinti galėtų. 2014-05-14 apie 18:20 su ja atvyko į jo gyvenamąją vietą, nes D. jam žadėjo padėti darbuose. Pavalgius, D. pasakė, kad eina ravėti daržą, o jis išgėrė vaistų nuo kraujospūdžio ir atsigulė. Pabudo apie 20:30 ir pastebėjo, kad D. vis dar nėra, jos ieškojo namie ir kieme, nerado, Grįžęs į namą, įėjęs į virtuvę, pamatė, kad ant dešinėje pusėje stovinčios juos spintelės nėra juodos spalvos piniginės. Joje buvo 310 Lt, trys kupiūros po 100 Lt ir viena kupiūra po 10 Lt, taip pat buvo Šiaulių banko kreditinė kortelė, kurią užblokavo, piniginės vertė 12 Lt. Taip pat pastebėjo, kad ant tos pačios spintelės nėra ir jam priklausiusio mobiliojo telefono NOKIA 206, už jį sumokėjo 179 Lt, telefone buvo SIM kortelė su abonento Nr(duomenys neskelbtini), nuėjęs į miegamąjį pastebėjo, kad nėra ir naujo patalynės komplekto, už kurį mokėjo 27 Lt. Papildomai apklaustas parodė, kad asmenį vardu D. įvardijo E. D., gyvenančią Kaune, (duomenys neskelbtini). Po įvykio jis bandė nustatyti jos tikslią gyvenamąją vietą, nuvykęs minėtu adresu jos nerado, pabendravęs su namo kaimynais nustatė, kad ji turėtų gyventi adresu Kaunas (duomenys neskelbtini). Su minėtu asmeniu įvardytu E. D. jis susipažino 2014-05-13 apie 12.00 val. Kauno autobusų stoties turguje, lankėsi tą pačią dieną pas ja namuose, kur buvo moteris apie 50 metų amžiaus, kaip suprato, ji buvo E. D. sesuo, ir dar viena moteris apie 25 m. amžiaus. Tą dieną jis permiegojo minėtame bute, o rytojaus dieną su E. D. nuvyko pas jį, kur pastaroji įvykdė minėtą vagystę. Asmens parodymo atpažinti metu 2014-06-05 nukentėjusysis S. B. iš nuotraukų atpažino E. D., gyv. (duomenys neskelbtini), kaip asmenį įvykdžiusį vagystę jo namuose. Tačiau tą pačią dieną, t.y. 2014-06-05 suvedus jį į akistatą su įtariamąja E. D. ir jį apklausiant papildomai liudytoju, nukentėjusysis S. B. parodė, kad pamatęs akistatos metu gyvai įtariamąją E. D., jis apsipažino ir sąžiningai klydo nurodydamas į E. D., kaip asmenį, įvykdžiusį vagystę jo namuose. Taip pat parodė, kad telefonas surastas ir jam gražintas (1 t., b.l. 18, 19, 20-22, 23, 26).

Iš liudytojo D. P. parodymų matyti, kad ji mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi apie 15 metų. 2014-05-15 jos dukra E. Š. jai atnešė mobilų telefono aparatą NOKIA 206 ASHA ir pasakė, kad telefoną man padovanojo jos draugė O. D., kuri gyvena kartu su jos dukra jai nuosavybės teise priklausiančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji telefonu bendravo su O. D., kuri paaiškino, kad šį telefoną jai padovanojo už leidimą apsigyventi jai priklausančiame bute. Paklausanta, ar telefonas nėra vogtas, pastaroji nieko neatsakė, patikino, kad turi jo dokumentus, priedus ir pakrovėją. Tačiau vėliau minėtų daiktų jai neperdavė. O. D. pažįsta nuo 2014 m. balandžio mėnesio, kai jos dukra parsivedė ją gyventi į jos butą. O. D. niekur nedirbo, buvo registruota darbo biržoje, žinojo jos asmens kodą, nes teko jai persiųsti pinigų, buvo turėjusi jos asmeninę kortelę. Jos dukra nuo 12 metų serga lėtine psichikos liga – šizofrenija, dėl kurios nuolat gydosi (1 t., b.l. 46).

Iš 2014-05-20 Kauno raj. PK surašyto protokolo – pareiškimo matyti, kad pil. S. B. pareiškė, kad 2014-05-14 apie 18.20 val. su pažįstama, kurios vardas D. atvyko į jo namus, adresu Kauno raj., (duomenys neskelbtini), atsigėrę kavos, jis nuėjo miegoti, o pažįstama D. nuėjo ravėti daržų. Pabudęs nerado D., kuri iš jo pavogė mobilaus ryšio telefoną NOKIA, piniginę su joje buvusiais 310 lt ir patalynės komplektą. Viso padaryta 528 litų turtinė žala (b.l.4).

Iš 2014-07-02 asmens parodymo atpažinti jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis S. B. nuotraukoje Nr. 6 atpažino asmenį, su kuriuo susipažino Kauno autobusų stotyje ir kuris jį apvogė. Nuotraukoje Nr. 6 yra O. D. (1 t., b.l. 27-29).

Iš 2014-02-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis S. B. pateikė operatoriaus TELE2 telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.13 60008217 795, pagal kurią S. B. buvo parduotas mobiliosios ryšio įrangos modelis NOKIA 206 ASHA, suteiktas mobiliojo telefono numeris (duomenys neskelbtini), mobiliosios ryšio įrangos IMEI numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 30, 31).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad mobiliosios ryšio įrangos modeliu NOKIA 206 ASHA su mobiliosios ryšio įrangos IMEI numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi mobilaus ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso D. P. (1 t., b.l. 45).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyt, kad D. P. pateikė mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 206 ASHA IMEI numeriu (duomenys neskelbtini) (1 t, b.l. 48).

Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad tai mobilaus ryšio telefonas NOKIA 206 ASHA IMEI numeriu (duomenys neskelbtini), kuris buvo pavogtas iš nukentėjusiojo S. B. (1 t., b.l. 48-51).

Kaltinamosios veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Kaltinamasis aktas Kauno apylinkės teisme gautas 2014-08-20. Nagrinėjant bylą teisme 2014-12-18 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-1481 buvo pakeista LR BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata, kur nustatyta, kad nuo 2015-01-01 nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL ir neviršija 5 MGL. LR BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.

Kadangi O. D. kaltinama pagrobusi svetimą turtą, kurio vertė yra 548 Lt (158,71 EUR) o O. D. pagrobto turto vertė yra didesnė nei 3 MGL (112,98 EUR), bet mažesnė nei 5 MGL (188,30 EUR), teismas sprendžia, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš LR BK 178 str. 1 d. į LR BK 178 str. 4 d., kadangi kaltinamojo asmens teisinę padėtį lengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią

Pagal LR BK 178 str. 4 d. atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Aukščiau aptartų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamosios kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, kad O. D. 2014-05-14 laikotarpiu nuo 19 val. iki 20.30 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini), lankydamasi S. B. namuose, slaptai pagrobė S. B. daiktus – piniginę, 12 Lt vertės, kartu su joje buvusiais pinigais – 310 lt, AB „Šiaulių bankas“ banko mokėjimo kortele, 30 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną Nokia 206 Asha kartu su SIM kortele, bendros 199 Lt vertės bei patalynės komplektą, bendros 27 Lt vertės.

Kaltinamoji O. D. kalta prisipažino pilnai ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo ji nuoširdžiai gailisi, tuo padėdama teismui atlikti greitą ir nešališką visų bylos aplinkybių ištyrimą, todėl tai lengvina jos atsakomybę. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo, darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnyje nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje, už padarytą nusikaltimą, numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajai O. D. skyrimo, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamajam nusižengimui (LR BK 12 straipsnis). O. D. teista (1 t., b.l. 83-89, 92-126, 2 t., b.l. 50-63), VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos- priklausomybių stebimų pacientų tarpe neįrašyta (1 t., b.l. 134), administracine tvarka bausta, galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b.l. 131). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad jai skirtina griežčiausia LR BK 178 str. 4 d. numatyta bausmė – areštas (LR BK 49 str.). Tokia bausmė pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajai taikyti LR BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę mažinti 1/3.

Del civilinio ieškinio

Byloje buvo pareikštas nukentėjusiojo S. B. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma atlyginti nusikalstama veika padarytą 548 Lt turtinę žalą dėl pagrobto telefono Nokia 206 Asha, piniginės su banko mokėjimo kortele ir pinigais bei patalynės komplekto, taip pat prašoma atlyginti dėl nusikalstamos veikos padarymo patirtą neturtinę žalą, kurią vertina 144 EUR, nes dėl įvykio patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, labai pablogėjo sveikata, patyrus insultą (2 t., b.l. 84).

Dėl turtinės žalos teismas pažymi, kad mobilus telefonas (199 Lt vertės) nukentėjusiajam S. B. buvo gražintas (1 t., b.l. 52), todėl priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas atsižvelgiant į pagrobto telefono vertę.

Dėl neturtinės žalos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.250 str. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas neginčija aplinkybių, kad nukentėjusysis patyrė nepatogumus ir išgyvenimus dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, tačiau nukentėjusysis su civiliniu ieškiniu teismui nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad būtent dėl įvykio patirti išgyvenimai jam sukėlė sveikatos pablogėjimą dėl kurio jis patyrė insultą. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta kėsinantis į nuosavybę, bet ne į sveikatą. Nukentėjusysis taip pat nenurodo, kaip dvasiniai išgyvenimai ir stresas atsiliepė jo kasdieninėje veikloje. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nukentėjusiojo civilinės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas ir jam iš kaltinamosios O. D. priteistina 50 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 141,86 EUR) (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro 86 euro centų) už kaltinamosios atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios intonacijos teisme (2 t. b.l. 95).

LR BK 106 str. 1 d. numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2014-09-04 nutartimi ir 2015-03-27 nutartimi (1 t., b.l. 144, 2 t., b.l. 69) LR BPK 51 str. 1 d. 7 p. pagrindu O. D. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas. Taigi, šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji nedirba, yra daug kartų teista, todėl tikėtina, kad patirtas antrinė pagalbos teisines išlaidas jai gali būti sunku atlyginti. Esant šioms aplinkybėms Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės pagalbos išlaidų priteisimo atmestinas.

Kardomoji priemonė – suėmimas naikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

OLITĄ DOBILAITĘ, a.k (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalyje ir skirti bausmę – 24 (dvidešimt keturias) paras arešto.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti, jog galutinė bausmė - 16 (šešiolika) parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-04-07 iki 2015-04-22 ir laikyti, kad nuteistoji bausmę atliko, nuteistąją paleidžiant iš suėmimo.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš O. D. 349 Lt / 101,08 EUR (tris šimtus keturiasdešimt devynis litus 00 ct / vieną šimtą vieną eurą 8 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 50 EUR (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo S. B. naudai naudai.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 141,86 EUR antrinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti, nuteistąją paleidžiant iš suėmimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.