Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2008 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. X-1597 redakcija) laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš A. L. I. B. 10000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteista už tai, kad 2010 m. vasario 21 d., apie 17 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio ginčo metu peiliu tyčia smogė vieną kartą šeimos nariui S. B. į krūtinę. Nukentėjusiajam buvo padarytas kiauriminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas pažeidžiant viršutinę tuščiąją veną. Išsivysčius širdies tamponadai S. B. mirė. Tokiais veiksmais A. L. tyčia nužudė šeimos narį S. B..

Nuteistoji A. L. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, perkvalifikuoti jos veiką pagal BK 130 straipsnį ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Apeliantė skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jos nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir teismo padarytomis išvadomis, dėl ko jos veika negali būti kvalifikuota pagal BK 130 straipsnį. Jos teigimu, teismas neįsigilino į jos gyvenimo su S. B. aplinkybes, jo elgesį, būdą, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia jos veiką kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį, kaip nužudymą didžiai susijaudinus, nes jos nusikalstamus veiksmus sąlygojo neteisėti S. B. veiksmai. Tokie S. B. veiksmai buvo dažni, o paskutiniu metu jie pasidarė nebepakeliami, pasireiškiantys pastoviu psichologiniu poveikiu, grasinant ir naudojant fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidinėjimu. S. B. niekur nedirbo, girtuokliavo ir pradėjo atiminėti trijų mažamečių vaikų išlaikymui skirtus pinigus. Tragiško įvykio dieną S. B. paėmė visus 800 Lt, palikdamas vaikus be jokio pragyvenimo šaltinio. Visa tai turėjo įtakos jos emocinei būsenai ir veiksmų kontrolei. Jai įvykio metu pamačius, kad nebėra pinigų, aptemo protas, ji labai susijaudino ir nekontroliavo savo veiksmų. Apeliantė tvirtina, kad ji gailisi dėl to, kas įvyko, niekada nenorėjo atimti S. B. gyvybės. Apeliantės teigimu, šiuo metu jų šeima gyvena normaliomis sąlygomis, neliko pastovios įtampos, triukšmo, dingo vaikams baimė dėl buvusio girto tėvo, tarp jos ir vaikų nusistovėjo tvirtas emocinis ryšys. Apeliantė prašo neatskirti jos nuo vaikų.

Apeliantė skunde nesutinka ir su teismo išvadomis, padarytomis vertinant jos asmenybę. Tvirtina, kad teismo išvada, jog ji buvo neblaivi, nedirbo, neatitinka tikrovės. Ji pati nurodė, kad buvo išgėrusi tik alaus stiklinę ir dėl to nesijautė neblaivi, o jos blaivumas šioje byloje nebuvo nustatinėjamas. O dirbti ji dar negalėjo, nes augino ką tik gimusį vaiką. Iki gimdymo atostogų ji visą laiką dirbo ir tik viena išlaikė šeimą.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka gynėjas prašo tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą, prokurorė prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios A. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad A. L. tyčia nužudė savo sugyventinį S. B., pati nebūdama didelio susijaudinimo būsenos, ir jos nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Nuteistoji apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad yra pagrindas jos veiką vertinti kaip padarytą didelio susijaudinimo būsenos ir kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį kaip nužudymą labai susijaudinus. Pagal šį straipsnį kaltininko veika kvalifikuojama tada, kai nukentėjusiajam asmeniui gyvybė atimama esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką veikos kvalifikavimą nulemia: 1) neteisėtas ar itin įžeidžiantis poelgis; 2) staiga kilęs didelis kaltininko susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų (afektinės tyčios buvimas); 3) nedelsiant įvykdytas atsakas – nužudymas. Veika kvalifikuojama kaip nužudymas, padarytas labai susijaudinus, tik esant šių sąlygų visumai. Taigi, veika kvalifikuotina pagal BK 130 straipsnį tik nustačius, kad nukentėjusiojo poelgis atitinka dispozicijoje apibrėžtas sąlygas ir kad dėl šio poelgio staiga labai susijaudinęs (būdamas fiziologinio afekto būsenos) kaltininkas nužudė nukentėjusįjį. Pirmosios instancijos teismas iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių padarė išvadą, kad A. L. konflikto su S. B. metu virtuviniu peiliu vieną kartą smogė šiam į krūtinę, nuo padaryto sužalojimo S. B. mirė. Kartu teismas paaiškino, kas šioje byloje pašalino galimybę taikyti BK 130 straipsnį. Teismas nuosprendyje nurodė, kad A. L. buvo neblaivi, o S. B. labai girtas, tarp jų įvyko įprastinis konfliktas, tokie konfliktai vykdavo ir anksčiau, S. B. elgesys A. L. nebuvo naujiena ir kuo nors netikėtas. Tačiau tai, kad S. B., būdamas itin girtas, konfliktavo su A. L., teismo nuomone, laikytina rizikingu jo elgesiu, lengvina A. L. atsakomybę. Apeliantė, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, skunde nurodo, kad staigų didelį susijaudinimą jai sukėlė tai, kad S. B. nuolat jai grasino, įžeidinėjo ir tą dieną paėmė iš jos visus 800 Lt, palikdamas vaikus be pinigų. Tačiau taip teigdama ji pati prieštarauja savo parodymams ir liudytojos V. N. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad jai pareikalavus grąžinti pinigus, S. B. visus juos metė jai į veidą ir išėjo (t. 2, b. l. 44). Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad su S. B. pykosi nuo pat ryto dėl to, kad jis paėmė 800 Lt, ji reikalavo juos grąžinti, visus 800 Lt jis metė jai į veidą ir išėjo (t. 1, b. l. 127). Iš liudytojos V. N. 2010 m. vasario 21 d. apklausos protokolo, kurį teismas perskaitė teisiamajame posėdyje, nes ji yra mirusi, matyti, kad S. B. grąžino minėtus pinigus – metė jai į veidą ir apsirengęs išėjo lauk iš buto (t. 7, b. l. 66). Iš visų šių duomenų nustatyta, kad konfliktas dėl 800 Lt įvyko apie 11 val. ryto, o A. L. A. B. dūrė peiliu į krūtinę apie 17 val. Kaip matyti iš A. L. ir liudytojos V. N. parodymų, joms pareikalavus, S. B. grąžino visus 800 Lt, t. y. A. L. ir jos vaikų nepaliko be pragyvenimo šaltinio. Tad jos skundo teiginiai, jog jai sukėlė didelį susijaudinimą 800 Lt paėmimas, neatitinka tikrovės ir esminiai prieštarauja bylos duomenims. Kita vertus, iš nuteistosios A. L. ir liudytojos V. N. parodymų matyti, kad S. B. grįžo apytiksliai už poros valandų. Liudytoja V. N. parodė, kad toliau konfliktas vyko dėl to, kad S. B. jau ketveri metai nedirba ir jokių pinigų šeimai neparneša, o gyvena iš A. L. už vaikus ir iš jos, t. y. V. N. (A. L. motinos) gaunamų pinigų. Vėliau S. B. pareikalavo, kad A. L. jam duotų cigaretę ir alaus, ši jam nedavė. S. B. pradėjo ją kolioti, vadinti ,,kekše“, ,,žertva“ ir kitais keiksmažodžiais. A. L. jį irgi užgauliojo keiksmažodžiais. Taip jie vienas kitą įžeidinėjo apie puse valandos. Apie 17 valandą A. L. atsistojo, nes kažkuris iš vaikų paprašė sūrelio, ir nuėjo į virtuvę atnešti vaikams sūrelį. Jai išėjus, S. B. liko stovėti kambaryje, jis stovėjo sugniaužęs kumščius, nes buvo labai įpykęs, bet muštis nepuolė, tik užgauliojo A. L. keiksmažodžiais. A. L. užtruko virtuvėje apie 3 minutes, atėjusi iš karto priėjo prie S. B. ir nieko jam nesakydama dešinėje rankoje laikytą peilį smeigė S. B. į krūtinę (t. 1, b. l. 67). Ši liudytoja parodė, kad S. B. A. L. nemušė, jie tik koliojosi žodžiais. Iš jos parodymų matyti, kad nebuvo jokio reikalo durti peiliu S. B. Ji tuo metu manė, kad A. L. S. B. tik trenkė kumščiu, bet, kai pamatė peilį S. B. krūtinėje, suprato, kad ne kumščiu (t. 1, b. l. 67). Tokias pačias S. B. sužalojimo aplinkybes bylos proceso metu patvirtino ir apeliantė.

Apeliantės teiginys, kad S. B. ji nužudė susijaudinusi dėl to, kad jis paėmė visus 800 Lt, palikdamas vaikus be jokio pragyvenimo šaltinio, atmestinas, kadangi byloje nenustatyta tokia susijaudinimą lemianti aplinkybė – neteisėtas ar itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Aplinkybę, kad apeliantė įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, ne kartą nurodė ir ji pati ir tai užfiksuota liudytojos V. N. parodymuose. Iš jų matyti, kad A. L. ir S. B. rytą prieš konfliktą dėl pinigų, sėdėdami virtuvėje gėrė alų, jie išgėrė dviejų litrų talpos alaus butelį ,,Optima“ (t. 1, b. l. 66). Šios liudytojos parodymuose nurodyta dar viena aplinkybė, jog popiet prieš nužudymą S. B. reikalavo iš A. L., kad ji duotų cigaretę ir alaus. Ši aplinkybė sutampa su A. L. parodymais, jog po konflikto dėl pinigų S. B. išėjus iš buto, netrukus ji nuėjo į parduotuvę prekybos centre ,,Akropolis“ ir nusipirko 2 litrų alaus butelį ,,Optima“, kurį parsinešusi gėrė kambaryje. S. B. sugrįžo į namus, pradėjo reikalauti, kad ji ir jam įpiltų alaus. Tokie bylos duomenys duoda pagrindą išvadai, kad teismas pagrįstai pripažino jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad ji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Dėl apsvaigimo nuo alkoholio tapo impulsyvi ir agresyvi, susilpnėjo A. L. savikontrolė ir pasikeitė situacijos suvokimas, pati gilino konfliktą, iš pradžių S. B. atsakydama tuo pačiu – įžeidimais ir keiksmažodžiais, galiausiai pastarajam pagrūmojus kumščiu, surado neracionalų sprendimą – atsinešė peilį ir juo S. B. mirtinai sužalojo. Minėtais duomenimis ir argumentais atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad ji nebuvo nusikaltimo padarymo metu neblaivi.

Netenkintinas ir kitas A. L. prašymas sušvelninti jai bausmę. Skirdamas bausmę už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą, teismas vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skurimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), taip pat esminėmis susiformavusiomis teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose nuostatomis. A. L. skunde jos asmenybę apibūdinantys duomenys, tokie kaip turėjimas trijų nepilnamečių vaikų, labai reikšmingi, tačiau į juos apygardos teismui atsižvelgus visų kitų aplinkybių, apibūdinančių A. L. asmenybę, kontekste, savaime tie duomenys negali nulemti nuosprendžio pakeitimą ir švelnesnės bausmės už nužudymą paskyrimą. Nagrinėjamoje byloje gavus BĮ (duomenys neskelbtini) miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pažymą apie A. L., kur, be kita ko, nurodoma, kad lankantis A. L. šeimoje nebuvo pastebėta netinkamos vaikų priežiūros, o vaikų atskyrimas nuo mamos būtų žalingas tiek vaikams, tiek ir mamai, buvo nuspręsta atlikti įrodymų tyrimą. Jo metu buvo gauti nauji duomenys apie tai, kad nuteistosios vaikai: L. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. B., gim. (duomenys neskelbtini), G. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) sutrikusio vystimosi kūdikių namuose ir vaikais A. L. nesirūpina. Tokia informacija buvo gauta iš nukentėjusiosios I. B. apklausos (t. 2, b. l. 86-87). Tikrinant šią informaciją buvo gauta papildomų duomenų iš (duomenys neskelbtini) sutrikusio vystimosi kūdikių namų ir BĮ (duomenys neskelbtini) miesto šeimos ir vaiko gerovės centro (t. 2, b. l. 98-101). Nukentėjusiosios I. B. informacija pasitvirtino. 2010 m. gruodžio 15 d. trys mažamečiai A. L. vaikai apgyvendinti (duomenys neskelbtini) sutrikusio vystimosi kūdikių namuose, kadangi A. L., palikusi vaikus asocialių girtaujančių asmenų priežiūrai, išėjo nežinia kur, radęs tokią situaciją A. L. brolis B. N. pranešė Vaikių teisių apsaugos skyriui. Atsižvelgiant į tai, kad minėtoji situacija kartojasi ne pirmą kartą, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 21 d. įsakymu L. B., G. B. ir G. L. nustatyta laikinoji globa įstaigoje. A. L. vaikus nuo apgyvendinimo įstaigoje aplankė tik kartą 2010 m. gruodžio 21 d., apsilankymas truko 30 minučių. Nuo to laiko ji vaikų nelanko, jų sveikata, priežiūra, ugdymu nesidomi, išlaikymo neteikia. Atsižvelgiant į tai, kad situacija šeimoje nesikeičia gana ilgą laiką, daroma išvada, kad A. L. vengia atlikti motinos pareigas (t. 2, b. l. 96). BĮ (duomenys neskelbtini) miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pažymoje teigiama, kad nuo 2010 m. gruodžio mėn. A. L. nesirūpino savo trimis vaikais, palikdama juos svetimiems be maisto, sergančius. Vaikai yra tokio amžiaus, kuomet jie yra visiškai priklausomi nuo aplinkinių pagalbos ir įtakos, o jų mama A. L. neužtikrindama savo vaikų fiziologinių poreikių patenkinimo, palikdama juos svetimiems asmenims, sukėlė grėsmę vaikų sveikatai ir gyvybei (t. 2, b. l. 101). Remiantis apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtais duomenimis, atmestinas A. L. prašymas neatskirti jos nuo vaikų, sušvelninant nuosprendžiu paskirtą bausmę. Jai paskirta BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė, kurią dar labiau sušvelninti nėra jokio pagrindo. BK 62 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminio tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių, dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės, nebūtų kam prižiūrėti. Tačiau nagrinėjamoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sąlygų nėra. Nors nuosprendžiu nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nukentėjusiajai I. B. priteistos 10000 litų turtinės žalos visiškai ar iš dalies neatlygino, patalpinus vaikus į (duomenys neskelbtini) sutrikusio vystimosi kūdikių namus, negalima laikyti, kad ji išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti.

Skirdamas bausmę A. L. teismas atsižvelgė į tai, kad labai sunkus nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, ji niekur nedirbo, girtuokliavo, tačiau anksčiau ji neteista, kalta prisipažino, nuoširdžiai gailisi, nusikaltimo padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys, pati iškvietė greitąją pagalbą, tai rodo, jog ji nebuvo visai abejinga tam, kas nutiko, turi tris mažamečius vaikus. Kadangi itin ilgas laisvės atėmimas kenktų tolesniam vaikų vystimuisi, teismas nusprendė jai skirti minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog dirbti ji negalėjo, nes augino ką tik gimusį vaiką. Tačiau iš nuosprendžio matyti, kad sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą, teismo formaliai nurodyta aplinkybė, jog A. L. niekur nedirba, neįvardinant priežastį, nepablogino jos padėties ir neturėjo lemiančios įtakos bausmės dydžiui. Teismas nusprendė skirti minimalią bausmę, atsižvelgdamas į visetą aplinkybių. Straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui. Pakeisti nuosprendį kiek to prašoma apeliaciniame skunde nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios A. L. apeliacinį skundą atmesti.