- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-16
- Bylos Nr.
- ATP-1052-315/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05703-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Kisielius
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje, ir nubaustas 100 Lt bauda, pagal ATPK 187 straipsnio 1 d. – 500 Lt bauda, pagal ATPK 187 straipsnio 2 d. – 300 Lt bauda.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 d., V. S. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta – 500 Lt bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. , 2014-09-09 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 17P-11894172-14, kuriame nurodyta, kad jis 2014-05-08 apie 22.18 val. būdamas neblaivus, adresu Buivydiškių g. 17, Vilniuje, šlapinosi viešoje vietoje, policijos pareigūnų akivaizdoje, sulaikomas pasipriešino fiziškai, vežant į policijos įstaigą įžeidinėjo policijos pareigūnus, keikėsi necenzūriniais žodžiais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu S. S., o ne V. S. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., 187 str. 1 d., 187 str. 2 d., ir paskyrė jam:
- už pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymą –100 Lt baudą.
- už pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 500 Lt baudą.
- už pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 300 Lt baudą.
Po to apylinkės teismas, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę subendrintą 500 Lt baudą neaišku kokiu pagrindu paskyrė ne V. S., o S. S..
Byloje nėra duomenų, kad skundžiamo nutarimo motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse esantys prieštaravimai būtų pašalinti.
Šalies argumentai
V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, kad skundžiamas teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarimo, teismas nepagrįstai neįvertino kaip nepriimtino institucijos darbo broko, sąlygojusio neobjektyvų, pasyvų bei šališką tyrimą. Nutarime teismas nurodo du skirtingus asmenis – V. S. ir S. S.. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, jog patruliai, atvykę į teismo įvykio vietą su jokiame su eismo įvykiu susijusiame dokumente net neužsiminė, kad tiek sulaikymo vietą, tiek jų nurodomą vietą fiksavo parduotuvės IKI vaizdo kameros, o taip pat to, kad aplinkui dar buvo žmonių, kurie aiškiai privalėjo būti nustatyti kaip nubaustajam inkriminuotų pažeidimų liudytojai. Tokiu būdu buvo pažeisti 2002-12-24 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 660 reikalavimai.
Apelianto teigimu, pareigūnas, surašęs protokolą, o vėliau ir pirmosios instancijos teismas nekreipė reikiamo dėmesio, kad priimant sprendimą jokie įrodymai jiems neturėtų turėti iš anksto nustatytos galios. Apelianto paaiškinimai visai nepagrįstai atmetami, o tikima dviejų identiškus tarnybinius pranešimus surašiusių pareigūnų formaliais paaiškinimais, kurie teisme davė skirtingus parodymus. Pirmosios instancijos teismas savo nutarimą grindžia emocijomis, prielaidomis ir tikėjimu. Teismas privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kita. Tiek pareigūno, tiek teismo vidinis įsitikinimas turi būti ne jo aplaidaus darbo įrodymai nutarime, ne pirmosios instancijos teismo spėliojimai, o tik surinkus visus reikiamus įrodymus ir išnagrinėjus bylai reikšmingus faktus, padaryta teisinga išvada. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, nei motyvuojamoje dalyje, nei rezoliucinėje dalyje tai padaryta pirmosios instancijos teismo nebuvo.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo laikantis tokios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos ir tvarkos. Administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo teisėtai ir pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nustatyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Duomenų neišsamumas gali būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ATPK 284 straipsnio 1 dalį, numatančią organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigą išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. reikalauja, kad, išnagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą organo (pareigūno) priimtame nutarime atsispindėtų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas bei motyvuotas jų įvertinimas. Apylinkės teismas šių įstatymo reikalavimų nesilaikė. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog apylinkės teismas, esant prieštaringiems administracinį protokolą surašiusių pareigūnų ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens parodymams, nesiaiškino, ar pagrįstai V. S. atžvilgiu buvo taikomos specialiosios priemonės, tai yra, ar iš tikrųjų V. S. vengė sulaikymo, o sulaikytas aktyviai priešinosi.
Skundžiamame nutarime nurodyta, jog neįtikinama, kad be jokio reikalo policijos pareigūnai panaudojo prieš S. S. kovinius veiksmus, pargriovė ant žemės ir uždėjo antrankius. Taigi, šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad apylinkės teismo nutarimas grindžiamas prielaidomis, iš esmės nepagrindžiant, kodėl teismas vadovaujasi tik policijos pareigūnų parodymais ir nesivadovauja administracinės atsakomybėn traukiamo asmens V. S. bei liudytojų K. L., V. B. bei K. B. parodymais. Be to, iš skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies matyti, kad galutinė subendrinta nuobauda paskirta ne V. S., o S. S., todėl esant akivaizdiems prieštaravimams, kurių nėra galimybės pašalinti apeliacinės instancijos teisme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei teisingu, todėl jis naikintinas, o administracinė byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.