- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- AN2-244-654/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00933-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus atskirąjį skundą dėl 2019 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. M. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis būdamas UAB „V“ vadovas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, 2018-10-15 įsakymo Nr. 30-3234/18 (2.1.1 E-TDE) „Dėl UAB „J“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.1 punktu, per 1 mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos buvo įpareigotas pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „J“ akto kopiją, to nepadarė iki šiol.
Šalies argumentai
1.1. M. M. pateikė rašytinį paaiškinimą, kad įsakymo neįvykdė dėl to, kad jį apskundė civiline tvarka. Kol civilinėje byloje nėra priimto sprendimo dėl įsakymo teisėtumo, negalimos tolesnės procedūros, o tuo pačiu ir nuobaudos skyrimas už ANK 505 straipsnio 1 dalį, nes nuobaudos pagrįstumas tiesiogiai susijęs su ginčijamo įsakymo teisėtumu.
1.2. 2019 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo priimtas nutarimas sustabdyti bylą iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje. Teismas vadovavosi administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 101 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, kuriose numatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis. Teismas pabrėžė, kad tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, yra prejudicinis ryšys. Teismas nurodė, kad apskųstas įsakymas dėl UAB „J“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore, turės esminę reikšmę ginčijamo šioje administracinėje byloje administracinio nusižengimo protokolo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas.
II. Atskirojo skundo argumentai
2. Atskiruoju skundu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinis skyrius (toliau ir – Institucija) prašo panaikinti 2019 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutartį – M. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
2.1. Skunde nurodė, kad ginčijamo nutarimo turinys yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Nutarimas paremtas išimtinai tik asmens, trauktino administracinėn atsakomybėn, pozicijos palaikymu. Klausimai dėl formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose nebuvo vertinti. Nutarime nėra jokių motyvų.
2.2. Institucija pabrėžė, kad neginčija fakto, jog UAB „V“ dėl įsakymo teisėtumo kreipėsi į apylinkės teismą, tačiau pažymėjo, jog teisės aktai savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimtų individualių teisės aktų įsiteisėjimo nesieja su individualių teisės aktų apskundimu. Individualūs teisės aktai įsigalioja šių teisės aktų pasirašymo dieną. Įsakymo apskundimas nesustabdo ginčijamo įsakymo vykdymo ir tuo labiau nesudaro pagrindo teigti, kad toks įsakymas yra neįsiteisėjęs, kadangi priimtų individualių teisės aktų įsiteisėjimo institutas apskritai nėra numatytas teisės aktais.
2.3. Atkreipė dėmesį, kad civilinėse bylose buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones (teismas atsisakė stabdyti įsakymo vykdymą). Kadangi laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje nebuvo pritaikytos, Institucijos įsakymas yra teisėtas ir vykdytinas, o už jo nevykdymą turi būti taikomos įstatyme numatytos sankcijos.
2.4. Skunde dėstomi argumentai dėl Savivaldybės organizuotos administratorių perrinkimo procedūros teisėtumo ir įsakymo priėmimo tvarkos. Pasisakoma dėl M. M. padaryto administracinio nusižengimo pagrįstumo ir sąlygų. Aptariamas daugiabučio namo administravimo pabaigos ir perdavimo klausimas, įgaliojimų ribos ir susikaupusių skolų pagrindai. Išdėstoma pozicija dėl Administracijos direktoriaus kompetencijos ribų. Apžvelgiama aktuali teismų praktika.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Institucijos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (tolia – ANK) 652 straipsnio 1 dalyje, kuri yra susijusi su ANK 656 straipsnio 2 dalimi, numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas, tačiau teismas nesprendė, ar M. M. veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Atskiruoju skundu ginčijamas ne tik administracinės bylos sustabdymo klausimas, bet ir esminės su administracinio nusižengimo susijusios aplinkybės. Kadangi byla nėra išnagrinėta iš esmės, apygardos teismas nagrinėja tik sprendimo sustabdyti bylos nagrinėjimą pagrįstumą ir teisėtumą. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, proceso dalyviai galės apskųsti sprendimą apeliacine tvarka.
5. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl Institucijos įsakymo teisėtumo yra nagrinėjama civilinė byla. Teismas padarė išvadą, kad sprendimas civilinėje byloje turės didelės įtakos sprendimui dėl administracinio nusižengimo, nes nustačius, kad ginčijamas įsakymas yra neteisėtas, nebūtų pagrindo skirti administracinę nuobaudą už jo nevykdymą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, teismų funkcija yra vykdyti teisingumą. Teismas, siekdamas priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, turi imtis visų įmanomų priemonių. Jei teismas mano, kad jis be tam tikrų duomenų negali išspręsti ginčijamą klausimą ir priimti teisingą sprendimą, jis turi juos gauti. Jei teismas mano, kad rezultatas kitoje byloje yra itin reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui, teismas gali skelbti byloje pertrauką iki aktualaus sprendimo priėmimo laiko. Įgyvendindamas pareigą vykdyti teisingumą, teismas, vadovaudamasis įstatymu, yra laisvas elgtis taip, kaip reikia teisingumui pasiekti. Skundo argumentai, kad civilinėje byloje nagrinėjamas įsakymo apskundimas nesustabdo ginčijamo įsakymo vykdymo bei kitų teismų netaikytos laikinosios apsaugos priemonės (teismų atsisakymas stabdyti įsakymo vykdymą), negali lemti, kad teismas priimtų skubotą sprendimą dėl galimo administracinio nusižengimo ir galimos nuobaudos paskyrimo, kas traukiamam atsakomybėn asmeniui gali sukelti pasekmes. Teismui padarius išvadą, kad byloje esančių duomenų nepakanka, o tinkamam sprendimui priimti yra svarbus rezultatas civilinėje byloje, šio argumento nepaneigia skunde išdėstyti Institucijos motyvai, kurie daugiausiai yra susiję su galutinio sprendimo priėmimu. Dabartiniu bylos nagrinėjimo metu yra galimybė, kad Institucijos įsakymas bus panaikintas, bet Institucija nenurodė, kaip tuomet bus sprendžiamas M. M. atsakomybės klausimas, jei jis jau bus nubaustas. Taigi, teismo sprendimas sulaukti administracinio teismo sprendimo ir tik paskui išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, yra pagrįstas. Tačiau teismas turi dėti visas pastangas ir stebėti, kad sprendimas administracinio nusižengimo byloje būtų priimtas iki ANK 39 straipsnyje nustatytų terminų suėmimo.
6. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą sustabdyti administracinio nusižengimo bylą, pagal analogiją vadovavosi ABTĮ normomis ir konstatavo, kad esant prejudiciniam ryšiui nagrinėjama administracinė byla turi būti sustabdyta, kol bus išspręstas klausimas civilinio pobūdžio byloje. Apylinkės teismas netinkamai taikė įstatymą ir nepagrįstai priėmė sprendimą sustabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą.
7. ANK 2 straipsnio 4 punktas nustato, kad administracinių nusižengimų kodekse nustatoma administracinių nusižengimų teisena. Taigi, visas administracinių nusižengimų procesas vyksta pagal ANK nustatytas taisykles, o ANK nenumato galimybės sustabdyti administracinio nusižengimo bylą. Įstatymo leidėjo valia buvo nenustatyti bylos sustabdymo galimybės. Priimdamas sprendimą sustabdyti bylos nagrinėjimą teismas vadovavosi įstatymo analogija ir ABTĮ teisiniu reglamentavimu. Administracinių nusižengimų kodeksas yra paremtas imperatyviu reguliavimo metodu, todėl analogijos taikymas galimas tik tokiais atvejais, kai tai numatyta pačiame ANK. Jei ANK nenumato analogijos taikymo galimybės, analogija negali būti taikoma, nes tokia įstatymo leidėjo valia. ABTĮ reglamentuoja visiškai kitos nei ANK kategorijos bylų nagrinėjimo taisykles, skirtingą teisinį reguliavimą. ANK nustato, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai, nustatomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės už šiame kodekse numatytus nusižengimus, nustatomi administracinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos, nustatoma administracinių nusižengimų teisena, o ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. ABTĮ numato analogijos taikymo atvejus, nes ABTĮ 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas bylas administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo. Tuo tarpu reglamentavimo dėl analogijos ANK nenumato.
8. Esant imperatyviam reguliavimui turi būti vadovaujamasi instrumentais, kurie yra numatyti pačiame kodekse, o išplėsti įstatymo taikymo ribas ir vadovautis analogija galima tuomet, kai įstatymas, tai konkrečiai numato. Taigi sprendžiant administracinių nusižengimų teisenos klausimus ABTĮ teisinis reguliavimas negali būti taikomas. Apylinkės teismas netinkamą įstatymą ir nepagrįstai vadovaudamasis ABTĮ sustabdė administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. ANK 631 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas turi taip pasirengti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kad ji būtų išnagrinėta paprastai per vieną teismo posėdį. Ši norma sako, kad teismas, kilus klausimų, kurių negalima išspręsti tame posėdyje, gali daryti pertrauką.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas sulaukti rezultato civilinėje byloje, siekiant tinkamai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, buvo pagrįstas, tačiau teismas sustabdydamas administracinę bylą, pasitelkė netinkamus teisinius instrumentus. Šiuo atveju teismas turėjo ne stabdyti bylos nagrinėjimą, o padaryti bylos nagrinėjimą pertrauką.
10. Skundo argumentai, kad apylinkės teismas priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą, nevertino praktikos pavydžių, yra nepagrįsti. Apylinkės teismas dar neišnagrinėjo administracinės bylos ir galutinio sprendimo nepriėmė. Teismas sprendė klausimą tik dėl bylos sustabdymo, todėl neprivalėjo pasisakyti dėl visų bylai nagrinėti reikšmingų aplinkybių. Skundo prašymas pripažinti M. M. kaltu padarius administracinį nusižengimą, taip pat nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo klausimą, dėl bylos esmės nepasisako, nes M. M. kaltės klausimas iš esmės neišnagrinėtas apylinkės teisme. Išsprendus M. M. kaltės klausimą apeliacinės instancijos teisme, nesant apylinkės teismo sprendimo, būtų pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės skųsti teismo sprendimą.
11. Apygardos teismas šioje proceso stadijoje Institucijos skundo argumentų dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto ir jo įrodytumo nevertina bei dėl jų nepasisako. Skunde pateikiamų argumentų, kurie nėra susiję su administracinio nusižengimo bylos stabdymu, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja, nes analizuojamo atvejo kontekste šie argumentai nėra reikšmingi. Šiuose papildomuose skundo argumentuose keliami klausimai susiję su bylos esme ir bus atskleisti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant iš esmės pirmos instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2019 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą ir išspręsti klausimą iš esmės.
Nestabdyti administracinio nusižengimo bylos Nr. A18-1464-486/2019 nagrinėjimo.
Nutartis neskundžiama.