Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarimo M. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

M. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, turėdamas verslo liudijimą, nesudaręs darbo sutarties ir nustatyta tvarka neįforminęs darbo santykių, leido D. Š. rekonstruojamame gyvenamajame name dirbti E. G., S. P. ir A. Č.. Taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai, o padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyrius (toliau – ir Institucija) prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Institucijos nuomone, byloje surinkti įrodymai leidžia traktuoti, kad D. Š. rekonstruojamame gyvenamajame name vykdomas E. G., S. P. ir A. Č. darbas atitiko esminius darbo sutarties požymius, numatytus Darbo kodekso 93 straipsnyje, ir tai leidžia M. N. veiklą vertinti kaip darbdavio, organizavusio nelegalų darbą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu inter alia laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos alternatyvios dispozicijos) yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (administracinės bylos Nr. N3-397/05; Nr. N12-1650/04).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai patikrino bei įvertino surinktus įrodymus. Akcentuotina, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2917/2009). Teisėjų kolegija pažymi, jog iš byloje esančios medžiagos (b. l. 4) matyti, jog pasitikėjimo telefonu 2009 m. rugsėjo 10 d. buvo gautas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo A. P. pranešimas apie nelegaliai dirbančią statybininkų brigadą. Tačiau pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas A. P. nurodė, jog matė, kad D. Š. rekonstruojamame gyvenamajame name kažką darė žmonės, tačiau tiksliai negalėjo apibūdinti kokio pobūdžio darbus jie atliko. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad prie šių žmonių nebuvo priėjęs, jų mašinų numerių neįsidėmėjo, konkrečių žmonių veidų nematė ir jų negali apibūdinti (b. l. 66). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog liudytojas A. P., kurio parodymai šiuo atveju yra vieninteliai ir esminiai (ši aplinkybė yra konstatuota ir įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartyje, kuria M. N. byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, b. l. 46 - 48), iš esmės nepatvirtino nelegalaus darbo fakto. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai konstatavo, jog byloje neįrodytas nei vienas nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvusis požymis ir M. N. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.