Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2010-04-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-134-771/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-04-16
Bylos Nr.
1-134-771/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Kaltinamasis
L. K.
Advokatai
Valdas Kairys
Kategorijos
  • 1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla 1-134-771/2010Procesinio sprendimo kategorija: 1.7.2.4.;1.2.14.6.1.; 2.3.6.4.5.; 2.1.10.1. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 16 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Laurai Miniotienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei, kaltinamajam L. K., kaltinamojo gynėjui-advokatui Valdui Kairiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K., 2008-03-31, atleidus jį iš AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, veikdamas vieninga tyčia, ryšium su užimamomis pareigomis, pasisavino jam patikėtą, svetimą - AB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną „Nokia E90“, IMEI 353659010158471, kurio vertė 2456.78 Lt; mobilaus ryšio telefoną „Nokia 8800 Sirocco“, IMEI 352287015735159, kurio vertė 761.86 Lt; nešiojamą kompiuterį „Dell Latitude D430“ su programine įranga, kurio vertė 1066 Lt; remonto komplektą, kurio vertė 1330 Lt; 4 vnt. padangų „FR ML“, bendra vertė 2646 Lt, kuriuos gavo tarnybiniam naudojimui dirbdamas akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus pareigose nuo 2007-08-03, t.y. 2007-08-31 mobilaus ryšio telefoną „Nokia E 90“, jo IMEI 353659010158471; 2007-12-11 mobilaus ryšio telefoną „Nokia 8800 Sirocco“, jo IMEI 352287015735159; 2007-09-12 nešiojamą kompiuterį „Dell Latitude D430“ su programine įranga; 2008-03-19 įgytą iš UAB „(duomenys neskelbtini) “, esančios, (duomenys neskelbtini) , AB „(duomenys neskelbtini) “ vardu remonto komplektą; 2008-03-20 įgytą iš UAB „(duomenys neskelbtini) “, esančios, (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini) “ vardu 4 vnt. padangų „FR ML“, viso pasisavino akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) “ priklausančio turto už 8260,64 Lt sumą.

Kaltinamasis L. K. inkriminuojamo nusikaltimo padaryme kaltu neprisipažino ir parodė, kad AB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus pareigose pradėjo dirbti nuo 2007 m. liepos mėnesio ir dirbo tose pareigose iki 2008-03-31. Prieš tai dirbo minėtos bendrovės buhalterijoje. Priimant į direktoriaus pareigas, turtas jam nebuvo perduotas nei priėmimo perdavimo aktu, pareiginius nuostatus, įstatus, nei pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Direktoriaus pareiginiai nuostatai jam nebuvo pateikti pasirašymui. Kaltinime nurodytą telefoną jis įsigijo už tokią sumą, kuri yra nurodyta dokumentuose. Be to pažymėjo, kad mobilusis telefonas yra priskiriamas prie trumpalaikio turto. Ilgalaikis turtas yra tada, kai jo kaina viršija 350 Lt. Kai dirbo minėtoje įmonėje, turėjo du mobilaus ryšio telefonus. Telefonai buvo kaip jo darbo priemonė. Ar jis naudojosi būtent tais telefonais, kurie nurodyti kaltinime, jis neatsimena. Mobilaus ryšio telefono, kaip fizinis asmuo, nebuvo įsigijęs. Nežino ar kaltinime nurodyti du „Nokia“ telefonai yra įmonės ar ne. Iš AB „(duomenys neskelbtini) “ buvo nusipirkęs ne vieną telefoną. Kai dirbo direktoriumi, tai nuo pat pradžios naudojosi dviem telefonais. Kiek atsimena, tai įmonė tuos telefonus jam pardavė. Neatsimena kada tiksliai pardavė. Dėl mobilaus ryšio paslaugų tiekimo įmonei atvažiuodavo „(duomenys neskelbtini) “ atstovas. Telefonus įmonės darbuotojai arba patys atsiimdavo iš G. T. arba „(duomenys neskelbtini) “ atveždavo. Derybas dėl telefonų vesdavo įmonės informatikas G. T. iš anksto suderintomis sąlygomis. G. T. savo nuožiūra galėjo atjungti, prijungti prie „(duomenys neskelbtini) “ operatorių. Mobilaus ryšio telefonai pagrindę buvo iš „(duomenys neskelbtini) “ operatoriaus. Klausimus dėl šių darbo priemonių įsigijimo spręsdavo G. T.. G. T. spręsdavo dėl telefonų kainų, modelių ir būtinybės. Jis tik žino, kad mobilaus ryšio telefonai buvo įmonės vardu ir įsigyti iš įmonės pinigų. Įgyjami telefonai buvo perduodami naudotis įmonės darbuotojams. Pokalbius apmokėdavo įmonė. Į įmonės balansą šis turtas buvo įtrauktas kaip trumpalaikis turtas. Tai padarydavo įmonės buhalterija. Jis neatsimena už kiek litų įsigijo telefoną, galėjo įsigyti ir už 1 Lt. Telefonuose buvo įdėtos įmonės SIM kortelės. Jis asmeniškai mobilaus ryšio operatoriui nebuvo įsipareigojęs. Kaltinime nurodytų dviejų telefonų įsigijimo sutarčių nematė, jos buvo pas informatiką. Išėjus iš darbo, buvo galimybė tų telefonų korteles padaryti asmeninėmis. Šiuo metu neatsimena, ar išeinant iš darbo jam buvo perleistos dvi telefonų kortelės, ar viena. Įmonei telefonų kortelių negrąžino, nes persirašė jas savo vardu – buvo tokia galimybė. Įsipareigojimų dėl mobilaus ryšio paslaugų, plano sąlygų neatsimena. Jokių prašymų, reikalavimų iš Januškos ir įmonės dėl telefonų grąžinimo jis negavo. Pagal įmonės nustatytą tvarką, naudojamos priemonės, tame tarpe ir telefonai, buvo parduodami jų naudotojams už 1 Lt. Mažavertis turtas buvo parduodamas ir jis įsigijo mobiliojo ryšio telefoną už 1 Lt. Nesutinka su tokiu telefono įvertinimu, kuris nurodytas kaltinime. AB „(duomenys neskelbtini) “ ir įmonės „(duomenys neskelbtini) “ telefonus nusipirko po 83 ct + PVM, visumoje gavosi po 1 Lt. Telefonai tikrai buvo pajamuoti, o pardavimo momentu jie buvo nurašyti nuo įmonės sistemos ir jie nebebuvo apskaitoje. Baigiant savo darbą, savo priemonės, kuriomis jis naudojosi ir kurių jis neįsigijo, paliko savo darbo vietoje. Vieno telefono SIM kortelę persirašė savo vardu, kitą paliko įmonei. Dėl kompiuterio. Turėjo du kompiuterius: stacionarų ir nešiojamą. Abu kompiuteriai buvo įmonės. Kompiuteris jam buvo suteiktas kaip darbo priemonė, kai pradėjo dirbti. G. T. sprendžia ar reikalingas darbuotojui kompiuteris ar ne. Stacionarus kompiuteris buvo įmonės. Kai pradėjo dirbti įmonėje, jokio turto iš įmonės nepriėmė. Už kompiuterinę techniką buvo atsakingas G. T.. Kokiomis aplinkybėmis buvo įgytas nešiojamasis kompiuteris, jis neatsimena. Šiuo nešiojamuoju kompiuteriu naudojosi, kol dirbo įmonėje. Išeinant iš darbo, kompiuterį paliko įmonėje ant stalo. Asmeniškai niekam nesakė, kad išeidamas palieka kompiuterį. Kiek atsimena, tas kompiuteris buvo įsigytas iš „(duomenys neskelbtini) “. Už interneto paslaugas minėtame kompiuteryje mokėjo įmonė. Jo nuomone, kaltinime nurodyta kompiuterio vertė 4500 Lt yra neteisinga. Nežino kokia tokio kompiuterio rinkos vertė. Ar AB „(duomenys neskelbtini) “ turėjo kokių nors įsipareigojimų (duomenys neskelbtini) operatoriui dėl įgyto kompiuterio, jis nežino. Sutarčių su (duomenys neskelbtini) atstovų nepasirašinėjo. Jas pasirašinėjo G. T.. Šiam kompiuteriui nusidėvėjimo normatyvas buvo 36 mėn. Dėl remonto komplekto. Įmonėje buvo sudaryta sutartis dėl jo automobilio panaudos. Į tą sutartį buvo įtrauktas kuras, papildomos sąnaudos – automobilio remontas, tepalai, padangos stiklai. Iniciatoriumi dėl tokios sutarties sudarymo buvo S. D.. Sutartį pasirašė jis ir S. D.. Mano, kad už šią sutartį yra atsakingas S. D., kurs buvo atsakingas už transporto ūkį. (Vėliau kaltinamasis nurodė, kad automobilio panaudos sutartis buvo sudaryta su finansininke J. K.). Dėl kuro limito nustatymo buvo parašytas bei jo pasirašytas įsakymas. Įsakymą parengė S. D.. Automobilio remonto komplektas pagal dokumentus buvo įgytas įmonės vardu, t.y. įmonės reikmėms. Ant remonto komplekto įgijimo dokumentų pasirašė jis. Remonto komplektas buvo naudojamas įmonėje, bet nežino kokiu tikslu. Abejoja ar pats važiavo ir rinkosi tą remonto komplektą. Nepamena, kad būtų tuo rūpinęsis. Kai buvo atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų, pas jį remonto komplektas nebuvo likęs. Svetimo turto nepasisavino. Jis naudojosi banko atsiskaitymo kortele, kurią jam išdavė įmonė. Banko kortelės limito neatsimena. Galėjo būti, kad kortelė buvo skirta atsiskaityti už tam tikras paslaugas, prekes įmonės reikmėms: vaišinti svečius, pirkti įmonei prekes, taip pat asmeninėms reikmėms. Kokios prekės buvo nepateisinamos, tai būdavo išskaičiuojamos iš atlyginimo. Kuras galėjo būti perkamas iš tos pačios kortelės. Neatsimena ar sąskaitas - faktūras dėl remonto komplekto buvo paėmęs ir sumokėjęs, ar jos buvo ant stalo. Jei jis įmonei buvo skoloje, tai jie iš jo turėjo išskaičiuoti iš paskutinio atlyginimo. Iš darbo buvo atleistas pagal jo paties prašymą. Prašymą dėl atleidimo iš darbo pateikė kovo 18 d., ar 20 d. Po to turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Iš įmonės buvo atleistas balandžio 1 d., ar kovo 31 d. Dėl remonto komplekto atsiskaitoma buvo arba grynais, arba pavedimu. Jam atrodo, kad buvo atsiskaityta naudojant banko kortelę. Mano, jog byloje esančios pažymos (t. 2 b.l. 77,78,79) neatitinka tikrovės. Tai neatitinka fakto, kad tų daiktų jis nėra grąžinęs. Vėliau kaltinamasis nurodė, kad panaudos sutartis buvo tipinė, kurioje apibrėžiama, kur transporto priemonė naudojama, kokiais tikslais, nustatyta kuro norma, remontas, eksploatacinės išlaidos. Pagal tokią sutartį nurodyta, kad išlaidas turi apmokėti naudotojas, t.y. AB „(duomenys neskelbtini) “. Padangos ir remonto komplektas įeina į eksploatacines išlaidas, kaip ir kuras. Automobilis turi būti naudojamas tinkamai, kaip ir priklauso, t.y. atitinkamame laikotarpyje turi būti tinkamai eksploatuojamas (žiemą, su žieminėmis padangomis ir pan.), naudotojas privalo pakeisti padangas, keisti tepalus ir pan. Padangos ir remonto komplektas buvo įsigyti remiantis panaudos sutartimi. Byloje pateiktas įsakymas dėl kuro normos, jo pagrindas ir yra panaudos sutartis. Todėl pažyma, kurioje nurodyta, kad nebuvo sudaryta panaudos sutartis, neatitinka tikrovės. Dėl padangų. Sąskaitą-faktūrą dėl padangų asmeniškai matė. Padangos buvo įmonės vardu ir uždėtos ant įmonės automobilio. Jis neatsimena ar pats rinkosi tas padangas. Atsimena, kad padangas pirko pats asmeniškai. Šios padangos gal galėjo tikti ir kitai mašinai. Pagal panaudos sutartį ir jo mašina galėjo likti įmonei, tai yra susitarimo klausimas. Nemano, kad tos padangos buvo montuojamos prie vietos, t.y. ten kur buvo pirktos. Negalėjo būti tokio fakto, kad jis padangas išsivežė iš pardavėjo. Sąskaita dėl padangų pirkimo buvo pateikta į įmonės buhalteriją. Tą sąskaitą jis pats galėjo pristatyti į buhalteriją. Jis nežino kur vėliau atsirado tos padangos. Nemano, kad tos padangos buvo uždėtos ant jo mašinos. Nežino ar įgytos padangos buvo užpajamuotos. Neatsimena kokie buvo jo mašinos ratlankiai. Neatsimena ar tos padangos tiko jo automobiliui. Greičiausiai tas padangas pirko įmonės naudojamai mašinai, o kuriai – neatsimena. Mano, kad įmonės automobiliui „Audi“.

Liudytojas D. B. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ vyr.finansininku. Nuo 2008m. balandžio mėnesio 24 d. iki gruodžio mėnesio pradžios dirbo AB „(duomenys neskelbtini) “ vyr. finansininku. Bendrovės direktorius buvo T. J.. L. K. jau tuo metu įmonėje nebedirbo. Pamena, kad surašė pranešimą policijai apie L. K. negražintus 2 telefonus, nešiojamą kompiuterį. Duomenis apie L. K. sunaudotą kurą bei pirkinius jam pateikė I. C.. Iš pirkimo dokumentų nustatė, kad jie buvo nupirkti bendrovės vardu. Jis neatsimena ar ant pirkimo dokumentų buvo L. K. parašai. Daiktų perdavimo akto nebuvo. Apie tai, kad minėti daiktai buvo perduoti L. K., buvo sprendžiama iš kitų asmenų parodymų. Visi žinojo, kad L. K. turėjo įmonės telefonus. Esamo turto patikrinimas buvo atliktas T. J. žodiniu nurodymu. Turto patikrinimo rezultatas nebuvo įformintas dokumentu. Kaip vyr. finansininkas, jis susipažino su įmonės apskaita. Telefonų, kompiuterio, padangų pirkimas atsispindėjo įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Jeigu buvo pirkimas, turėjo būti ir šių daiktų įtraukimas į buhalterinę apskaitą. Telefonai buvo pirkti iš „(duomenys neskelbtini) “ už 1 Lt. Už juos buvo atsakingas G. T..

Liudytojas G. T. parodė, kad AB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo nuo 2002 m. iki 2008 m. lapkričio mėnesio inžinieriumi ir buvo atsakingas už kompiuterinius tinklus, komunikacijos priemones, ryšius su AB „(duomenys neskelbtini) “. Tai yra tvarkė viską kas buvo susiję su kompiuteriais. Jis buvo materialiai atsakingas už kompiuterinę įrangą. Įmonės direktoriau L. K. žodinių nurodymu buvo nupirktas nešiojamas kompiuteris „Dell Latitude D430“ iš AB „(duomenys neskelbtini) “ su prisijungimo prie interneto paslauga ir du mobiliojo ryšio telefonai Nokia 8800 ir Nokia E93. Jie buvo perduoti L. K.. Kompiuteris su interneto paslauga. Įmonė kompiuterį įsigijo su nuolaida. Telefonus jis asmeniškai perdavė L. K.. Minėtų daiktų įsigijimą patvirtinančius dokumentus atidavė į buhalteriją. Šie daiktai buvo įtraukti į įmonės balansą. Perduoti minėti daiktai nebuvo įforminti perdavimo aktu. L. K. pasirašė ant garantinio rašto, kad priėmė minėtus daiktus. Po atleidimo iš darbo L. K. nebuvo pas jį atėjęs atsiskaityti už paimtus minėtus daiktus. L. K. jam tik buvo gražinęs nešiojamojo kompiuterio kortelę ir modemą. Jis klausė L. K. dėl nešiojamojo kompiuterio grąžinimo. Pastarasis jam atsakė, kad šį klausimą spręs su T. J.. Telefono Nokia 8800 SIM kortelę L. K. gražino jam, tačiau antrojo telefono SIM kortelės negražino. Kai L. K. buvo įmonės direktoriumi, nešiojamąjį kompiuterį jis matė pas L. K. ant stalo. L. K. buvo pateikęs prašymą perduoti jam, kaip fiziniam asmeniui, naudotis telefono numerių, kuris buvo naudojamas telefone Nokia E93 su visais įsipareigojimais mobiliojo ryšio tiekėjui. Toks prašymas buvo patenkintas.

Liudytojas A. A. parodė, kad 2007-2008 m. dirbo AB „(duomenys neskelbtini) “ vyr. mechaniku. Kai kaltinamasis buvo įmonės direktoriumi, jis buvo atsakingas už techninius įrengimus, įmonės automobilius bei jų dalis. L. K. buvo priskirtas automobilis SAAB 95. Su L. K. buvo pasirašyta panaudos sutartis, pagal kurią L. K. darbo reikalais naudos savo automobilį „Audi A6“. L. K. įsakymu automobiliui „Audi“ buvo nustatytas kuro limitas. Kai sužinojo apie įmonės vardu pirktas padangas, kaltinamasis įmonėje jau nebedirbo. Padangų pirkimo dokumentų jis nematė. Apie įmonės vardu pirktą remonto komplektą jis nieko nežino, jo nematė.

Liudytojas V. N. parodė, kad 2008 m. kovo mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “ pardavimų vadovu. 2007 m. lapkričio mėnesio pradžioje surašė sutartį dėl padangų pardavimo AB „(duomenys neskelbtini) “. Pamena, kad padangas pirko asmeniškai L. K.. Pastarasis pirko 4 vnt. padangų „Continental“ 17 dydžio. Jis buvo pasiūlęs L. K. paslaugą susimontuoti padangas pas juos. Pamena, kad pats padėjo L. K. nunešti prie automobilio „Audi A6“ minėtas padangas. Sąskaitą Padėjo L. K. nusinešti padangas. Pagal sutartį buvo pritaikyta nuolaida ir išrašyta sąskaita – faktūra pasirašė L. K.. Tos padangos turėjo tikti minėtam automobiliui „Audi A6“.

Liudytojas A. V. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ detalių vadybininku. Pamena, kad buvo pirktas remonto komplektas - paskirstytojas su guoliais, kuris tinka automobiliams „Audi“ ir „Passat“. Šis remonto komplektas netinka automobiliui VW SHARAN. Pamena, kad už remonto komplekto buvo atsiskaityta banko kortele.

Liudytoja R. V. parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini) “ bankroto administratore. Ji nerašė atsakyme į užklausimą, kad daiktai buvo užpajamuoti. Ji išvardino tai, kas buvo užpajamuota. Ką rado archyvo darbuotojai, tą ir užrašė. Ji negali teigti, kad daiktai buvo užpajamuoti. Padangos buvo pirktos ir ji nežino ar jos buvo užpajamuotos. Jie neperėmė buhalterinės suvestinės. Jie nedisponuoja suvestine informacija. Yra buhalteriniai dokumentai, kurie patvirtina, kad įmonės vardu buvo pirkti: kompiuteris, telefonas ir padangos.

Liudytojas S. D. parodė, kad dirbo AB „(duomenys neskelbtini) “ mechaniku. Pamena, kad kaltinamajam buvo nupirktas automobilis „Saab“. L. K. buvo išduota kuro užsipylimo kortelė. Kol nebuvo automobilio Saab, L. K. naudojosi savo asmeniniu automobiliu. Kuro normos buvo nustatytos visiems automobiliams. Nežino ar asmeniniam automobiliui buvo nustatyta kuro norma. Automobilio dėteles pirkdavo patys arba jis. Autodalių pirkimo sąskaitą-faktūrą pristatydavo buhalterijai. Dėl kaltinamojo naudojamo asmeninio automobilio turėjo būti surašyta panaudos sutartis. Nei apie remonto komplektą, nei apie pirktas padangas jis nieko nežino.

Liudytoja R. S. parodė, kad 2007-2008 m. dirbo AB „(duomenys neskelbtini) “ technologe-analitike. Tuo metu kaltinamasis buvo įmonės direktoriumi. Jis turėjo nešiojamąjį kompiuterį „DELL“. Ji buvo pateikusi G. K. minėtų telefonų, nešiojamojo kompiuterio, SIM kortelių, padangų duomenis. Vėliau iš kompiuterinės programos ištraukė bendrą įmonės turto sąrašą. Žino apie tai, kad T. J. parašė pareiškimą į policiją. Pareiškime nurodytos tos pačios sumos, kurios buvo nurodytos sąraše, kurį ji pateikė G. K.. Sąraše nurodytas turtas, kuris yra nenurašytas. Apie sumas ji žino, nes tyrėjai jos klausinėjo apie daiktų likutinę vertę. Pareiškime buvo parašyta pradinė telefono Nokia N90 vertė.

Liudytojas T. J. parodė, kad 2007-2008 m. dirbo AB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus pareigose. Iki tol buvo AB „(duomenys neskelbtini) “ valdybos pirmininku, UAB „L. H.“ buvo akcininku. L. K. tapti AB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi pasiūlė jis. L. K. nuo spalio mėnesio pusę metų vadovavo įmonei, disponavo įmonės turtu, galėjo pirkti daiktus ir jais disponuoti. Jis susitikdavo su L. K., matė pas jį nešiojamą kompiuterį, telefoną Nokia E90. Kai situacija įmonėje blogėjo, L. K. pareiškė norą išeiti iš darbo. L. K. parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo. L. K. naudojo įmonės reikalais savo asmeninį automobilį. L. K. atėjus dirbti į įmonę, jam nebuvo dokumentaliai perduotas turtas. Kai L. K. išėjo iš darbo, jokio turto dokumentaliai neperdavė. L. K. už įmonės lėšas pylėsi kurą, pirko padangas ir darė brangų remontą. L. K. dar disponavo įmonės kortele po išėjimo iš darbo. Dviejų mobiliojo ryšio telefonų ir nešiojamo kompiuterio L. K. po išėjimo iš darbo negražino. Žino faktą, kad L. K. įgijo įmonės vardu padangas, tačiau nežino ar jos buvo užpajamuotos. Automobilio panaudos sutarties jis taip ir nerado.

Liudytoja I. C. parodė, kad 2007-2008 m. dirbo UAB „L. H.“ finansininke. Į AB „(duomenys neskelbtini) “ buvo komandiruota tvarkyti apskaitą. Kaltinamasis dirbo AB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus pareigose. Ji padėjo AB „(duomenys neskelbtini) “ įvesti programą. Su AB „(duomenys neskelbtini) “ darbiniais santykiais nebuvo susieta, su ją sutartis nebuvo sudaryta. Programa buvo keičiama 2007 metais. Ji mokėjo dirbti su programa ir todėl padėjo AB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai. 2008 m. pavasarį finansininkės nebuvo, sirgo. Programoje buvo turto apskaita. Finansininkė buvo K.. Žinojo, kad L. K., išeidamas iš darbo, negražino telefono ir kompiuterio. G. T. jai buvo sakęs, kad L. K. yra išduoti du telefonai, kompiuteris ir kad L. K. šių daiktų negrąžina.

Liudytoja G. K. parodė, kad AB „ (duomenys neskelbtini) “ dirbo pavaduotoja kokybei ir baro vadove. Dėl L. K. negražintų daiktų duomenis rinko ji. Surinko duomenis apie L. K. perduotus telefonus. Neradusi duomenų apie padangas, surašė raštą, kad bendrovė padangų nepirko. T. J. pasirašė raštą kurį ji parengė. Padangų pirkimo dokumentų ji nematė. Taip pat nematė dokumentų dėl nešiojamojo kompiuterio ar remonto komplekto įgijimo. Apie tai, kad į raštą reikia įrašyti įgytas bendrovės vardu padangas ji sužinojo iš T. J..

Liudytoja I. K. parodė, kad ji nuo 1984 m. rugpjūčio mėn. iki 2008-03-23 dirbo AB „(duomenys neskelbtini) “ vyr. buhaltere. I. S. dirbo buhalterijoje medžiagų apskaitoje. Buvo programa 2007 m. rugsėjo mėn. „Skaita“. Prie programos buvo pereita pagal savininkų nurodymą. Su programa padėjo dirbti „L. H.“ darbuotoja. Mobilūs telefonai buvo perkami direktoriaus L. K. nurodymu, jie buvo apskaitomi buhalterijoje. Turtas buvo perkamas su įmonės įsipareigojimu. Telefonus pirko iš „(duomenys neskelbtini) “, po 1 Lt. Darbuotojams telefonus parduodavo už 1 Lt. Telefonas pereidavo darbuotojo nuosavybei. Telefonus duodavo įmonės kompiuteristas. Apie įgytas padangas nieko nežino. Trumpalaikio turto atsargas vedė I. S.. Įgytas turtas už 1 Lt buvo nurašomas kaip trumpalaikis, mažavertis turtas. Jis buvo nurašoma į sąnaudas. Kompiuteris tai ilgalaikis turtas. G. T. buvo atsakingas už kompiuterius ir visas ryšio priemones. Jis išdalindavo žmonėms kompiuterius. Nežino ar ką nors žmonės pasirašydavo. Direktorius pasakydavo kam konkrečiai išrašyti ir parduoti telefonus. Sąskaita buvo išrašoma už 1 Lt. L. K. naudojosi įmonės pinigais banko kortele ir vėliau turėjo pateikti pirkimą pateisinančius dokumentus.

Liudytoja I. S. parodė, kad AB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2008 m. spalio mėn. pabaigos. Kai ji pradėjo dirbti, tai L. K. direktoriumi dirbo jau apie mėnesį. Toje įmonėje ji dirbo buhaltere. Viską apie balansus žino I. K.. Kai ji dar dirbo, tai jai niekas neminėjo, kad buvo kreiptasi į policiją dėl bendrovės turto. Žino, kad L. K. remontavosi savo automobilį, pirko padangas. Ji dabar neatsimena ar L. K. dar dirbo, kai išrašė sąskaitą-faktūrą, kad padangas perduoda L. K.. Jai buvo pasakyta, kad automobilį remontavosi L. K. sau asmeniškai. Tos sąskaitos-faktūros L. K. nepaėmė ir nepasirašė. Ji nežino ar tos padangos buvo įmonėje.

Darbo sutarties pakeitime nurodyta, kad L. K. įmonės direktoriumi pradėjo dirbti nuo 2007-07-16 (t. 1 b.l. 12).

Kaltinamojo prašymas dėl atleidimo iš darbo pateiktas 2008-03-19 (t. 1 b.l. 27).

Iš PVM sąskaitos faktūros serija SSE Nr. 00000276, matyti, kad sąskaita išrašyta AB „(duomenys neskelbtini) ” dėl padangų „FR ML” (4 vnt.) įsigijimo ir šioje sąskaitoje faktūroje pasirašė L. K. (I t., b.l. 29, II t., b.l. 29).

Iš PVM sąskaitos faktūros E Nr. 121183 matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini) ” įsigijo kompiuterį Dell Latitude D 430 su programine įranga (I t., b.l. 33, II t., b.l. 33).

Iš PVM sąskaitos faktūros E Nr. 106386 matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini) ” įsigijo mobiliojo ryšio telefoną NOKIA E90, IMEI 353659010158471 (I t., b.l. 39, II t., b.l. 33).

Iš garantinės pažymos Nr. 00600702 matyti, kad L. K. pasirašė, kad gavo mobiliojo ryšio telefoną NOKIA E90 (I t., b.l. 40).

Iš PVM sąskaitos faktūros E Nr.153767 matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini) ” įsigijo mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 8800 Sirocco, IMEI 352287015735159(I t., b.l. 43).

Iš AB „(duomenys neskelbtini) “ įsakymo Nr. 97 matyti, kad automobiliui „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta kuro norma 12 l /100 km (I t., b.l. 54).

Iš AB „(duomenys neskelbtini) “ pažymos Nr. 11-P matyti, kad L. K. su AB „(duomenys neskelbtini) “ automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos sutarties nebuvo sudaręs (I t., b.1. 77).

Iš AB „(duomenys neskelbtini) “ pažymos Nr. 18-P matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini) “ lengvųjų automobilių pirktų nuo 2002 m., padangų nepirko (II t., b.1. 95).

Iš 2008-10-24 AB „(duomenys neskelbtini) “ pažymos Nr. 881-14-24 matyti, kad L. K. nuo 2008-03-26 iki 2008-04-11 sirgo (I t., b.l. 60).

Iš IMEI kontrolės pažymų matyti, kad į mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 8800 Sirocco, kurio IMEI 352287015735159, 2008-05-13, 2008-05-26 įdėta kortelė, kurios IMSI 246012200298362, abonemento numeris 61641392, kuri priklauso L. K. (I t., b.l. 90-92).

Iš IMEI kontrolės pažymų matyti, kad į mobiliojo ryšio telefoną NOKIA E90, kurio IMEI 353659010158471, 2008-05-13, 2008-05-26, 2008-08-19, 2009-01-09 įdėta kortelė, kurios IMSI 246012200298362, abonemento numeris 61641392, kuris priklauso L. K. (I t., b.l. 90-92).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu ištirtus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus. Kaltinamasis L. K. AB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi pradėjo dirbti nuo 2007m. liepos 16 d., tai patvirtina darbo sutarties pakeitimas (t. 1 b.l. 12). 2008-03-31 bendrovės valdybos nutarimu L. K. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų (t. 1 b.l. 28). AB „(duomenys neskelbtini) “ mobiliojo ryšio telefoną NOKIA E90 įgijo iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2007-07-31. Jo vertė sudarė 2456.78 Lt. Tai patvirtina sąskaita – faktūra (t. 1 b.l. 39). Mobilaus ryšio telefonas su kortele buvo perduotas naudojimui L. K., tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, aktas dėl mobilių telefonų pirkimo ir panaudojimo (t. 1 b.l. 38), liudytojo G. T. parodymai. AB „(duomenys neskelbtini) “ mobiliojo ryšio telefoną Nokia 8800 įgijo iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2007-12-11. Jo vertė sudarė 761.86 Lt. Tai patvirtina sąskaita – faktūra (t. 1 b.l. 43). Mobilaus ryšio telefonas su kortele buvo perduotas naudojimui L. K., tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, aktas dėl mobilių telefonų pirkimo ir panaudojimo (t. 1 b.l. 42), liudytojo G. T. parodymai. Po atleidimo iš darbo kaltinamasis negražino jam perduotų naudoti mobiliojo ryšio telefonų, tuo juos pasisavindamas. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis įgijo iš bendrovės tuos telefonus po 1 Lt, kadangi nėra šį faktą patvirtinančių dokumentų. Be to, atmesdamas kaltinamojo parodymus, teismas atkreipia dėmesį į pačio kaltinamojo duotų parodymų nekonkretumą. Vienu atveju kaltinamasis teigia, kad neturėjo tų telefonų, kitu atveju teigia, kad įgijo po 1 Lt iš bendrovės, po to teigia, kad telefonai buvo priskiriami trumpalaikiam turtui ir jie turėjo būti nurašyti. Kaltinamojo parodymus teismas vertina, kaip jo gynybos poziciją. AB „(duomenys neskelbtini) “ nešiojamas kompiuteris „DELL Latitude D430“ su programine įranga, internetine korta iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo įgytas 2007-09-12, tai patvirtina sąskaita – faktūra (t. 1 b.l. 33). Nešiojamas kompiuteris buvo perduotas naudojimui kaltinamajam L. K., tai patvirtina pats kaltinamasis, AB „(duomenys neskelbtini) “ aktas dėl nešiojamo kompiuterio pirkimo ir panaudojimo (t. 1 b.l. 32), liudytojo G. T. parodymai. Po atleidimo iš darbo, kaltinamasis L. K. negražino bendrovei nešiojamojo kompiuterio, tuo jį pasisavindamas. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad išeidamas iš darbo jis kompiuterį paliko ant darbinio stalo, kadangi jo parodymai prieštarauja liudytojo T. J. parodymams ir G. T. parodymams. Darbo metu kaltinamasis darbo reikalais naudojosi nuosavu automobiliu „Audi A6“, kuriam jo paties įsakymu buvo išskirtas kuro limitas. Nors teismui nepateikta panaudos sutartis, tačiau šį faktą patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, liudytojų V. N., S. D. ir T. J. parodymai. Prašymą dėl atleidimo iš AB „(duomenys neskelbtini) kaltinamasis pateikė bendrovei 2008-03-19 (t. 1 b.l. 27). Prašymo atleisti iš darbo pateikimo dieną kaltinamasis L. K. (duomenys neskelbtini) centre įgijo AB „(duomenys neskelbtini) “ vardu remonto komplektą už 1330 Lt, tai patvirtina PVM sąskaita-faktūra SER Nr. 23048 (t. 1 b.l. 30). Liudytojas A. V. parodė, kad pirktas remonto komplektas tinka AUDI ir VW PASSAT automobiliams. Duomenų, kad kaltinamasis remonto komplektą pristatė į bendrovę nėra. Po prašymo atleisti iš darbo pateikimo, kaltinamasis L. K. 2008-03-20 AB „(duomenys neskelbtini) “ vardu įgijo 4 automobilio padangas, tai patvirtina PVM sąskaita faktūra SSE Nr. 00000276 (t. 1 b.l. 29). Pardavėjas padangas jam įdėjo į automobilį „Audi“, tai patvirtina V. N. parodymai. Minėta sąskaita – faktūra buvo pateikta apmokėjimui AB „(duomenys neskelbtini) “. Teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad minėtos padangos buvo uždėtos ant bendrovės automobilio, nes liudytojas A. A., kuris buvo atsakingas už bendrovės autoūkį ir įrenginius, nurodė, kad kaltinamasis į bendrovę padangų nepristatė ir apie padangų įgijimą jis sužinojo tik po kaltinamojo atleidimo iš darbo. Be to liudytojas A. A. nurodė, kad nieko nežino ir apie įgytą remonto komplektą. Taip pat teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis jokio remonto komplekto neįgijo, o tik kartu su kitais jam pateikiamais bendrovės dokumentais galėjo pasirašyti ir PVM sąskaitą faktūrą SER Nr. 23048, kadangi iš bylos dokumentų matyti, kad už prekę buvo atsiskaityta jo, kaip direktoriaus, banko kortele bei yra jo parašas ant sąskaitos – faktūros dėl prekių paėmimo. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, įgydamas padangų komplektą, remonto komplektą įmonės vardu ir juos neperduodamas bendrovei iki pat atleidimo iš darbo ir po atleidimo iš darbo, pasisavino jam patikėtą minėtą svetimą turtą. Nusikalstamos veikos objektas yra svetimas patikėtas turtas. Nusikalstamos veikos dalykas – turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybiniu, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimą turtą, kurios pagrindu išsaugomi turtiniai interesai ar vykdoma turto priežiūra. Objektyvioji pusė pasireiškė tuo, jog kaltininkas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą, t.y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais turto atžvilgiu. Padarytos veikos sudėtis yra materiali. Padaryta žala priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai, kadangi kaltinamasis galėjo turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Kaltinamojo veika pasireiškė tiesiogine tyčia, kadangi kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir jų norėjo (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. Kaltinime tikslinama pasisavinto telefono NOKIA E90 vertė, kuri pagal sąskaitą – faktūrą (t. 1 b.l. 39) sudaro 2456.78 Lt, o ne kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte 2899 Lt. Kaltinime tikslinama pasisavinto telefono NOKIA 8800 vertė, kuri pagal sąskaitą – faktūrą (t. 1 b.l. 43) sudaro 761.86 Lt, o ne kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte 3398 Lt. Kaltinime tikslinama pasisavinto nešiojamo kompiuterio „Dell Latitude D430“ vertė su programine įranga, kuri pagal sąskaitą – faktūrą (t. 1 b.l. 33) sudaro 1066 Lt, o ne kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte 4500 Lt. Kaltinime didesnės pinigų sumos buvo paskaičiuotos sudėjus visas busimas įmokas per visą sutarties laikotarpį. Patikslinus kaltinimą, nesunkinama kaltinamojo teisinė padėtis.

Skirdamas kaltinamajam L. K. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo L. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, neteistas (I t., b.l. 145), padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (I t., b.l. 154-157), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (I t.1 b.l. 153), dirba (I t., b.l. 158-159. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (LR BK 55 str., 47 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str. 307-308 str. str., teismas,-

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. ir skirti jam bausmę - 40 MGL (penkis tūkstančius du šimtus litų) baudos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas