Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas pareiškėjų G. V. ir J. V. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai pareiškimu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas pareiškimo priėmimo klausimą privalo išspręsti pagal pareiškime nurodytas aplinkybes, kartu su pareiškimu pateiktus dokumentus, teismų informacinės sistemos Liteko, taip pat kitų informacinių sistemų ir registrų duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas (kaip ir bet kuri kita asmens teisė) turi būti įgyvendinamas laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucijos įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet ne šios teisės įgyvendinimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Todėl aiškinant ir taikant atskiras visuomeninių santykių sritis reglamentuojančius įstatymus, negali būti paneigta konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą. Tačiau pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

Pareiškimai dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 10 punktas). Todėl pareiškimai dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi atitikti tiek bendruosius CPK reikalavimus (CPK 443 straipsnio 1 dalis), tiek specialius reikalavimus, nustatytus CPK XXXV skyriuje. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sąlygų yra sutuoktinių pareigos informuoti visus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius apie būsimą bylos iškėlimą tinkamas įvykdymas (CPK 539 straipsnio 4 punktas). Kadangi CPK 539 straipsnio 4 punktas vienareikšmiškai nustato sutuoktiniams pareigą informuoti visus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius apie būsimą bylos iškėlimą dar prieš sutuoktiniams kreipiantis į teismą, sutuoktiniai savo teisę kreiptis į teismą realizuoti gali tiktai CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka, t.y. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teisme gali būti paduodamas tiktai po to, kai sutuoktiniai jau yra įvykdę aukščiau nurodytą CPK 539 straipsnio 4 punkto reikalavimą.

Nors pareiškėjai pateiktame prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir nurodė, kad jie neturi nei bendrų, nei asmeninių kreditorių ir šiuos oficialiai institucijai- teismui- teikiamus duomenis patvirtino savo parašais, tačiau iš kartu su pareiškimu pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-06-13 išrašo matyti, jog sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre šiam nekilnojamajam daiktui nustatyta tvarka yra įregistruotas įsiskolinimo už įgytą turtą faktas, taip pat draudimo šį turtą perleisti trečiajam asmeniui faktas. Įrašyti į viešą registrą duomenys turi būti laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.262 straipsnis). Todėl aukščiau nurodytais į Nekilnojamojo turto registrą įrašytais oficialiais duomenimis dėl pareiškėjų įsiskolinimų teismas privalo vadovautis. Be to, iš kartu su pareiškimu pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-06-13 išrašo matyti, jog sutuoktiniai nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre šiam nekilnojamajam turtui nustatyta tvarka yra įregistruota hipoteka. Hipoteka yra atskira ir savarankiška daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą (Civilinio kodekso 4.170 straipsnio 1 dalis; 2011 12 22 įstatymo Nr. XI-1842 redakcija). Aukščiau nurodytais į Nekilnojamojo turto registrą įrašytais oficialiais duomenimis dėl pareiškėjų įsiskolinimų teismas taip privalo vadovautis (Civilinio kodekso 4.262 straipsnis). Jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad iki kreipimosi į teismą dienos (2016-11-29) pareiškėjai yra informavę savo kreditorius pagal nutartyje aukščiau nurodytus įsiskolinimus apie būsimą bylos iškėlimą teisme, pareiškėjai teismui nepateikė.

Kadangi sprendžiant iš į bylą pateiktų duomenų pareiškėjai nėra įvykdę CPK 539 straipsnio 4 punktu jiems keliamos sąlygos iki kreipimosi į teismą dienos tinkamai informuoti visus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius apie būsimą bylos iškėlimą, t.y. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismui padavė nesilaikydami CPK XXXV skyriuje nustatytos tokiems pareiškimams paduoti tvarkos, pareiškimą atsisakytina priimti (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Be to, kaip jau yra nurodyta nutartyje aukščiau, sutuoktiniai savo teisę kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu gali realizuoti gali tiktai CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka. Kadangi bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra nagrinėjamos supaprastinta CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka ir jose nėra numatyta pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje proceso stadija (CPK 540 straipsnio 2 dalis), civilinė byla turi būti išnagrinėta pagal tą pareiškimą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuos teismas priėmė. Pagal CPK 539 straipsnio 2 dalį pareiškėjai kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu privalo pateikti jau sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri atitiktų Civilinio kodekso 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus ir kurioje, be viso kito, būtų aptartos sutuoktinių turtinės pareigos kreditorių atžvilgiu po santuokos nutraukimo. Pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių paminėtų Civilinio kodekso 3.53 straipsnio reikalavimų neatitinka. Todėl negalima laikyti, kad sutuoktiniai kreipėsi į teismą prieš tai įvykdę CPK 539 straipsnio 2 dalies reikalavimą sudaryti Civilinio kodekso 3.53 straipsnio reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Kadangi sprendžiant iš į bylą pateiktų duomenų pareiškėjai nėra įvykdę CPK 539 straipsnio 2 dalimi jiems keliamos sąlygos iki kreipimosi į teismą dienos sudaryti Civilinio kodekso 3.53 straipsnio reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t.y. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismui padavė nesilaikydami CPK XXXV skyriuje nustatytos tokiems pareiškimams paduoti tvarkos, tai taip pat yra atskiru ir savarankišku pagrindu pareiškėjų pareiškimą atsisakyti priimti (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Atsakyti priimti pareiškėjų G. V. ir J. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Gražinti pareiškėjams pareiškimo priedus.

Išaiškinti pareiškėjams, kad ši teismo nutartis neužkerta jiems kelio bendra tvarka pareikšti teisme naują pareiškimą, kuris atitiktų CPK reikalavimus, tame tarpe reikalavimą kartu su pareiškimu pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad visi pareiškėjų ar vieno iš jų kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie būsimą kreipimąsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bei reikalavimą kartu su pareiškimu pateikti Civilinio kodekso 3.53 straipsnio reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti pareiškėjams.

Gražinamus dokumentus siųsti pareiškime procesiškai pirmuoju nurodytam ir teismo buvimo vietos teritorijoje (Kauno mieste) gyvenančiam pareiškėjui G. V..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.