- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-18
- Bylos Nr.
- e2YT-257-714/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Pareiškėjas
- S. A.
- Suinteresuotas asmuo
- L. D., S. M.
- Advokatai
- Donatas Ramanauskas
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys L. D., S. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme 2022 m. spalio 13 d. iškelta civilinė byla pagal pareiškėjo S. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys L. D., S. M.. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina J. A. faktiniu valdymu buvo priėmusi savo sutuoktinio V. P. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo S. M. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja dėl pareikšto prašymo, bylą prašo nagrinėti jai nedalyvaujant.
Byloje buvo paskirtas teismo posėdis žodinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Dalyvaujantiems byloje asmenims išsaiškintos jų teisės nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka.
Teismo posėdyje 2022 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas S. A. paaiškino, kad iki V. P. A. mirties jo tėvai gyveno kartu savo bute, po tėvo mirties bute liko gyventi viena mama J. A., kartais ji važiuodavo paviešėti pas dukrą į kaimą, mama naudojosi butu, rūpinosi juo, mokėjo mokesčius iš savo lėšų, kol galėjo, pati nueidavo į paštą, vėliau jai padėdavo pareiškėjo seserys arba kaimynė, nuo 2018 m. jis tą darė mamos pavedimu, sąskaitos buvo išrašomos J. A. vardu, po tėvo mirties liko tik butas.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo L. D. paaiškino (2022 m. lpkričio 29 d.), kad po tėvo V. P. A. mirties mama J. A. liko gyventi bute viena, nors daug laiko, ypač vasarą, praleisdavo pas ją, kaime, ji (L. D.) su vyru po tėvo mirties prižiūrėjo mamą, po tėvo mirties į notarą niekas nesikreipė, butas priklausė mamai, norėtų tėvo dalies.
Liudytoja D. L. parodė (2022 m. lapkričio 29 d.), kad V. A. ir J. A. buvo kaimynai, jie gyveno tame pačiame name, A. bute, po sutuoktinio mirties bute liko gyventi viena J. A., pakalbėdavo su kaimyne apie mokesčius, laiptinės valymą, J. A. gyveno viena iki 2018 metų, liudytoja suprato, kad butas yra J. A..
Liudytojas V. D. parodė (2022 m. lapkričio 29 d.), kad po V. P. A. mirties bute liko gyventi J. A., ji mokėjo mokesčius, jos prašymu liudytojas darė remontą bute.
Atnaujinus bylos nagrinėjimą, pasiūlius suinteresuotajam asmeniui pasirūpinti atstovavimu (CPK 161 straipsnis), suinteresuotieji asmenys į posėdį neatvyko, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, pareiškėjo S. A. tėvai buvo V. P. A. ir J. A., jų santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) metais, (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties pagrindu J. A. vardu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) mieste. V. P. A. mirė (duomenys neskelbtini), J. A. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) testamentu J. A. visą turtą paliko sūnui S. A.. S. A. (duomenys neskelbtini) po savo motinos mirties priėmė palikimą, paduodamas prašymą notaro biure.
Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje, esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu, kad jo nebuvo.
Vertinant į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo S. A. ir suinteresuotojo asmens L. D. paaiškinimus, liudytojų parodymus, galima daryti išvadą, kad J. A. po sutuoktinio V. P. A. mirties naudojosi paveldėtu turtu savo nuožiūra, naudojosi tais pačiais namų apyvokos daiktais, rūpinosi tuo turtu kaip savo nuosavybe, tai darė aktyviais, viešais ir abejonių dėl jos valios išraiškos nekeliančiais veiksmais, ir tokiu būdu priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, pradėdama faktiškai valdyti jo turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 metų redakcija) 573 straipsnis, 574 straipsnis, 587 straipsnis).
Suinteresuotieji asmenys savarankiškų reikalavimų nereiškė. Įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti dėl nustatomo juridinę reikšmę turinčio fakto, nepateikta.
Pareiškėjas neprašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo priėmusi savo sutuoktinio V. P. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti po jo mirties.
Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.