- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-30
- Bylos Nr.
- 2-212-482/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00038-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- V. A., V. J.
- Advokatai
- Audronė Neniškienė
procesinio dokumento kategorijos : 77.4.2; 78.2.1; 99.7; 99.10.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant ieškovui M. J.,jo atstovei advokatei Audronei Neniškienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei V. A. ( J.) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti 2010-06-15 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-936-305/2010 nustatytą A. J. gyvenamąją vietą ir nustatyti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su juo, jos tėvu M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti jį nuo pareigos mokėti išlaikymą dukrai A. J., priteisti iš atsakovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, nuo ieškinio padavimo dienos, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant uzufrukto teisę į šias lėšas M. J., ieškinyje nurodydamas, kad 2010 m. birželio 15 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-936-305/2010 nutraukta santuoka tarp jo ir atsakovės bendru sutuoktinių sutikimu. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi susitarė, kad dukters A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su atsakove V. J.. Taip pat susitarė, kad jis, M. J., dukters A. J. išlaikymui po santuokos nutraukimo iki dukters pilnametystės mokės po 200 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Dukters išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriama motina V. J.. Nutraukus santuoką dukra apsigyveno kartu su motina, tačiau su motina ji gyveno labai neilgai. Netrukus dukra liko gyventi su juo. Dukra nuolat kartu su juo gyvena jau nuo 2011 m. lapkričio mėnesio. Atsakovė su dukra bendrauja labai retai, retkarčiais paskambina. Daug dažniau dukrą A. aplanko jos motinos giminės nei ji pati. Jo žiniomis, atsakovė yra sudariusi kitą santuoką, kurioje turi mažametę dukrą. Nuo 2011 m. lapkričio mėnesio jis vienas rūpinasi dukra Andrėja, ją prižiūriu. Dukra jo prašymu nuo 2011 m. lapkričio 14 d. lanko Virbalio vidurinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupę. Dukrai yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos bei visos sąlygos jai socialiai vystytis. Su dukra jį sieja artimas ryšys, ji nori gyventi kartu su juo. Kadangi dukra gyvena kartu su juo, jos gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su juo, jos tėvu M. J., jo gyvenamojoje vietoje. Su juo dukra jaučiasi saugi, ji noriai bendrauja ir su jo artimaisiais ir jis turi visas galimybes tinkamai rūpintis savo dukra. Jis ne tik rūpinasi dukra bet ją ir išlaiko. LR CK 3.192 str. nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti vaikus. Siekiant, kad suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tiek jis, tiek atsakovė yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių, pažiūrų sistemai bei už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo. Jo ir atsakovės pareiga išlaikyti vaiką yra lygi. Šiai dienai dukrą yra išlaiko jis vienas. Kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į LR CK 3192 str. 2 d. nuostatas, numatančias nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantiją kurios esmė yra ta, kad išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Esant minėtoms aplinkybėms ir nustačius dukros gyvenamąją vietą kartu su juoi, turėtų būti atleistas nuo pareigos mokėti išlaikymą dukrai, o išlaikymas dukrai Andrėjai turėtų būti priteistas iš atsakovės. Sutinkamai su CK 3.194 str. pageidautų, kad išlaikymas dukrai būtų priteistas po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos. Maistui jis išleidžia per mėnesį dukrai 200 litų, drabužiams, avalynei, jų priežiūrai-60 litų, vaistamas, vitaminams-30 Lt, higienos priemonėms-30 Lt, lavinimo priemonėms -30 Lt, mokesčiams už komunalinius patarnavimus-70 litų, viso 420 litų. Jis su dukra gyvena pas savo tėvus R. J. ir A. J.. Abu jo tėvai neprieštarauja, kad jis su dukra Andrėja ir toliau gyventų pas juos ( b.l.3-5).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Neniškienė papildomai paaiškino, kad nuo 2011 metų atsakovė su vaiku nebendrauja, nesirūpina ir tai galės patvirtinti atvykę liudytojai. Dukra gyvena su ieškovu, todėl tikslinga iš atsakovės priteisti išlaikymą dukros išlaikymui. Ieškovas prašo priteisti po 200 Lt kas mėnesį peridoinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Mano, kad prašoma suma protinga, minimali, ir ieškovas prašo pakeisti dukros gyvenamąją vietą, nustatant su juo, atleisti jį nuo pareigos mokėti išlaikymą dukrai ir priteisti iš atsakovės po 200 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos, taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Šalies argumentai
Ieškovas M. J. papildomai paaiškino, kad jo pajamos yra 540 Lt per mėnesį. Tai nedarbingumo išmokos ir dar padeda tėvai. Dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Po to jis pasiėmė dukrą iš kitų žmonių, atsakovė buvo palikusi vaiką pas gimines, be priežiūros. Jie buvo susitarę, kad jis leis vaiką į darželį, ir ji sutiko. Tai buvo gal prieš du metus, ji jau turėjo kitą šeimą. Atsakovė nesutiko, kad dukra gyventų pas jį. Tada atsakovė buvo išvykusi į užsienį. Dabar dukra gyvena pas jį nuo 2011 metų lapkričio mėnesio.
Liudytoja R. J. parodė, kad ieškovas yra jos sūnus. Anūkė pradėjo lankyti darželį 2011 metais ir vasarą gyveno pas juos. Jos mama išvykus, net nežino kur ir jie parsiveždavo mergaitę pas save. Mergaitė būdavo ir pas močiutę, ir pas gimines. Atsakovė sukūrė kitą šeimą ir paskutinį kartą mergaitę matė 2011 metų gruodžio 31 dieną. Atvyko pasiimti švęsti Naujų metų, o po to jie mergaitę parsivežė jau iš Kybartų. Atsakovė pasiėmė dukrą iš jų, o po to parvežė pas savo mamą į Kybartus ir jie pasiėmė iš ten.Atsakovė nebendravo su jų gimine ir mergaitės nepalikdavo. Jiems jokios informacijos neteikė. Per kitus asmenis sužinojo, kur yra mergaitė ir su sūnum ji nebendravo. Kai grįžo mergaitė po Naujųjų metų šventės, tai jai buvo nupirkta batukai, pižama, tapkutės. Bet daugiau nematė vaiko, neskambino ir jokio kontakto nebuvo. Mergaitė būdavo lankosi pas mamos seserį. Dukrą išlaiko sūnus su jų pagalba. Gyvena pas juos ir yra aprūpinta pilnai viskuo. Gyvena laimingai, matyti, kad vaikas laimingas. Mamos nepasigenda, nekalba apie ją. Jos šeima - tai krikšto tėvai, jie , o apie mamą nekalba. Būna, kad žaidžia, kalbasi, bet , kad pasakytų, kad nori pas mamą ar, kad pasiilgo to nebuvo niekada.
Liudytojas A. J. parodė, kad ieškovas jo sūnus. Su buvusia marčia nesipyko. Ji nekreipė dėmesio į šeimą, palikdavo vyrą, išvažiuodavo į užsienį.Gyvena anūkė pas juos nuo 2011 metų, gal nuo lapkričio mėnesio. Atsakovė buvo išvažiavusi į užsienį, grįžusi kartais pasiimdavo vaiką. O tą kartą buvo palikusi pas gimines ir sūnus pasiėmė. Po to rudenį atsakovė grįžo ir išsivežė dukrą, o po to jie vėl pasiėmė iš giminių. Po to buvo Nauji metai, grąžino vaiką po savaitės. Jie mergaitę ją pasiėmė iš kaimo, pas gimines buvo palikta. Nuo tada atsakovės nematė, ji neskambina.Dukrą išlaiko sūnus ir jie padeda. Jis bedarbis, o žmona dirba mokykloje.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu ( b.l.28-29,30), atsiliepimas nėra gautas.
Vaiko teisių apsaugos skyrius 2013-02-08 išvadoje nurodė, kad M. J. kartu su dukra šiuo metu gyvena jo motinai R. J. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Vilkaviškio r., Virbalio s., Virbalio m., Vilniaus g.19-1. Ieškovo motina sutinka, kad sūnus su dukra gyventų jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame bute. 2013-02-07 bendraujant su mažamete Andrėja jos gyvenamojoje vietoje, mergaitė sakė, kad jai su tėčiu smagu gyventi, ji jaučiasi mylima ir norėtų likti gyventi su ieškovu. Be to, vaikas prisirišęs prie artimų žmonių, aplinkos, ugdymo įstaigos. M. J. prašome priteisti iš atsakovės dukros išlaikymui 200 litų suma yra minimali, kad nepažeistų vaiko teisių ir teisėtų interesų ( mergaitė jauno amžiaus, poreikiai nedideli) ( b.l.20-21).
Motyvuojamoji dalis
CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-08-31 sprendimu santuoka tarp šalių nutrauka ir patvirtinta jų sudaryta sutartris dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, priteisiant išdukters išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės ( b.l. 7,9-10 ).
Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
Atsakovei paliekant mergaitę pas giminaičius, ieškovas kreipėsi į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo- vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo.
Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Atsakovė yra A. J. motina ( b.l.6). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokį ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijoje, taip pat CK 3.177 straipsnyje teismai ir kitos institucijos įpareigojami, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas bendravo su mergaite, kuri išreiškė norą gyventi su ieškovu. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad mergaitė gyvena su tėvu M. J. jo motinai priklausančiame bute, esančiame ( duomenys neskelbtini) . Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė tinkamas sąlygas gyventi mergaitei pas ieškovą (CK 3.178 str.). Aplinkybių, kad ieškovas netinkamai vykdytų tėvo valdžią dukters atžvilgiu, nenustatyta. Vilkaviškio rajono Virbalio vidurinės mokyklos išduotoje 2012-11-19 pažymoje Nr.SR-6-573 nurodyta, kad A. J. lanko Virbalio vidurinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupę nuo 2011-11-14 ( b.l.8). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad R. J. nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( duomenys neskelbtini) ( b.l.11-12). M. J. mokama netekto darbingumo pensija 542,26 Lt ( b.l.14-15). M. J. deklaravęs gyvenamąją vietą ( duomenys neskelbtini)( b.l.16).
Teismas sprendžia, kad susidariusioje situacijoje : atsakovei paliekant dukrą pas svetimus asmenis, nors ir giminaičius, mergaitė apsigyveno su tėvu-ieškovu. Todėl esant tokioms aplinkybėms vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, vaikas negali likti be gyvenamosios vietos, tuo pagrindu keistina šalių sudaryta sutartis.
Kasacinio teismo praktikoje akcentuojamas orientacinis kriterijus nustatant priteistino išlaikymo dydį, t. y. CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuris gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Teismo posėdžio metu ieškovas pateikė kasdieninių dukters poreikių išlaidų skaičiuotę, jis suteikia dukrai gyvenamąjį būstą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (įstatymo 4 straipsnio 7 punktas, CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.
Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas. Tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (Gyventojų pajamų garantijų įstatymo 1 straipsnis). CK 3.192 str. 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas skaito, kad ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, išlaikymo dydį nustatant po 200 litų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, ši suma nėra per didelė ir padės ieškovui užtikrinti augančio vaiko poreikius, atitiks tėvų turtinę padėtį. Nustačius priteistino išlaikymo sumą, keistina šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Dėl interesų kitimo gali keistis vaiko gyvenamoji vieta, todėl teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos priteisimo neįgyja res judicata galios. Pasikeitus aplinkybėms, suinteresuotų asmenų prašymu gali būti pakartotinai svarstoma vaiko gyvenamoji vieta.
Priteisto išlaikymo dydis suinteresuotų asmenų prašymu taip pat gali būti padidintas ar sumažintas, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai arba išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomiems vaiko priežiūros išlaidoms ( vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas ( CK 3.201str.1 ir 2d.). Ieškovas įgijo teisę kreiptis su pareiškimu į teismą dėl išlaikymo priteisimo, kad ši teisė būtų realizuota. Todėl išlaikymas išieškotinas ir išlaikymas nutrauktinas iš ieškovo nuo sprendimo priėmimo dienos ( CPK 282str.2d.1p.).
I. M. J. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-12-03 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr.TP-2-(2.2)-12-T-4033-4971 suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ( b.l.17). 2013-04-19 pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta valstybei priteistina suma 480 Lt už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteisiamos į valstybės biudžetą 29,16 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir žyminis mokestis dėl išlaikymo priteisimo 72 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1d., b.l.2 ).
Taip pat iš atsakovės priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos 480 litų valstybei.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259-260str., 268str., 270str., 279str., teismas
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-06-15 sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-936-305/2010 nustatytą A. J. gyvenamąją vietą ir nustatyti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos tėvu M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės V. A. ( J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant uzufrukto teisę į šias lėšas nustatyti M. J..
Nutraukti iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą dukros A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, priteistą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-06-15 sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-936-305/2010.
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo mokėjimo iš M. J. nutraukimo vykdomas skubiai nuo 2013-04-30.
Priteisti iš atsakovės V. A. ( J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 101,16 Lt valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke – AB „Swedbank“, banko kodas - 73000, įmokos kodas – 5660).
Priteisti iš atsakovės V. A. ( J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) antrinės teisinės pagalbos išlaidas 480 litų valstybei(mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, banką - AB Swedbank, įmokos kodą- 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.