Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. C., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui Audriui Norkūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. C. skundą dėl VĮ Druskininkų miškų urėdijos Kibyšių girininkijos girininko priimto nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

VĮ Druskininkų miškų urėdijos Kibyšių girininkijos girininkas 2007-10-11 surašė administracinio teisės pažeidimo (ATP) protokolą J. C. už Privatizuojamų miškų kirtimo tvarkos, patvirtintos 2002-04-30 aplinkos ministro įsakymu Nr.219, 5.1 punkto reikalavimų pažeidimą. Protokole girininkas nurodo, kad 2007-09-17 nustatyta, jog VĮ Druskininkų miškų urėdijos Kibyšių girininkijos kv. Nr. 715, skl. Nr. 39; 45, II miškų grupės pusamžiame medyne, neplynu, sanitariniu kirtimu J. C. privatizuojamame miške valstybės nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, neturint regiono aplinkos apsaugos departamento išduoto leidimo kirsti mišką, nukirto 27,79 kietmetrius medienos (96 vienetai). Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 62 str. 2 d. Protokole paskaičiuota ir aplinkai bei miškui padaryta žala (b. l. 7).

VĮ Druskininkų miškų urėdijos Kibyšių girininkijos girininkas 2007-10-16 nutarimu J. C. už pažeidimo, numatyto ATPK 62 str. 2 d., padarymą skyrė 2000 litų baudą. Nutarime J. C. siūloma atlyginti miškui ir aplinkai padarytą žalą - 4168,50 litų (b. l. 9).

J. C. padavė teismui skundą ir patikslintą skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimu paskirtą 4168,50 litų žalą kaip nepagrįstą (b. l. 2, 21). Teismo posėdyje skundą patikslino ir prašė panaikinti nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Paaiškino, kad jis ruošė malkas žiemos sezonui tėvui priklausančiame miške tėvui asmeniškai nurodžius. Jam pačiam malkos nereikalingos, kadangi jis gyvena mieste. Malkų ruošimas buvo vykdomas tėvui J. C. gražintame miške, dokumentai buvo pateikti girininkui V. Ž.. Konkretus malkų kiekis buvo suvežtas į tėvo J. C. kiemą. Malkų kiekį pamatuoti girininkas atsisakė. Apytikriai tai buvo 5-6 metrai sausuolių pušų malkos. Vietą, kur buvo ruošiamos malkos, gali parodyti liudininkai. Apie medžių kelmus, kurie nurodyti patikros akte, kuris buvo surašytas jam nedalyvaujant, jis nieko nežino.

J. C. teismo posėdyje skundą palaikė. Paaiškino, kad nuosavybės teisė į mišką yra atkurta tėvui dar 2006 m. ir jis ruošė malkas tėvui grąžintame miške. Protokole nurodytoje vietoje jis malkų nekirto, 715 kvartalas yra greta. Su M. susitiko ant kelio, todėl jie negalėjo matyti jį kertantį mišką. Malkas jis ruošė kartu su žmona J. M.. Prašė panaikinti nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad buvo gautas pranešimas apie neteisėtą miško kirtimą. Liudytojai nurodė, kad J. C. mišką kirto 2007-09-17. Pats J. C. neneigia kirtęs mišką. J. C. aiškina, kad kirto medžius tėvui priklausančiame miške, tačiau sklypas tuo metu nebuvo įregistruotas registre. J. C. nubaustas už tai, kad kirto medžius neturėdamas leidimo. Leidimas yra būtinas bet kuriuo atveju. Mišką kirto J. C., todėl jis ir privalėjo turėti leidimą. Nutarime tik pasiūloma geruoju atlyginti padarytą žalą. Tuo atveju, jeigu žalos kaltininkas geruoju neatlygina, tuomet jie kreipiasi į apylinkės teismą. Teigia, kad J. C. kaltei įrodyti surinkta pakankamai įrodymų (liudytojų paaiškinimai, nubraižytas planas), todėl priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį pagrindo nėra.

Skundas tenkintinas.

J. C. nubaustas administracine nuobauda už pažeidimo, numatyto LR ATPK 62 str. 2 d., padarymą. Ši norma užtraukia administracinę atsakomybę už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ir krūmų.

ATP protokole yra suformuluota tokia J. C. pateikto kaltinimo esmė: VĮ Druskininkų miškų urėdijos Kibyšių girininkijos kv. Nr. 715, skl. Nr. 39; 45, II miškų grupės pusamžiame medyne, neplynu, sanitariniu kirtimu J. C. privatizuojamame miške valstybės nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, neturėdamas regiono aplinkos apsaugos departamento išduoto leidimo kirsti mišką, nukirto 27,79 kietmetrius medienos (96 vienetai). Nurodyta, kad tokiais savo veiksmais J. C. pažeidė Privatizuojamų miškų kirtimo tvarkos, patvirtintos 2002-04-30 aplinkos ministro įsakymu Nr.219 (toliau - Tvarka), 5.1 punkto reikalavimus. Šioje teisės normoje nurodoma, kad, esant privatizavimo stadijai, kai miško sklypo ribos yra paženklintos vietovėje, pretendentas sutinka su paženklintomis miško valdos ribomis ir yra pasirašęs valdos ribų paženklinimo – parodymo akte, dokumentai žemės nuosavybės teisei įforminti yra parengti ir pateikti apskrities viršininkui, pretendentams leidžiami jaunuolynų ugdymo (šviesinimo ir valymo), sanitariniai kirtimai.

ATP protokole suformuluotas kaltinimas teisės pažeidimu apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, tuo pačiu ir pažeidimo padarymu kaltinamo asmens gynybos ribas. Nagrinėjamu atveju svarbu yra nustatyti, ar J. C. kirto mišką privatizuojamame miške valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje ir ar jam gali būti taikomos Privatizuojamų miškų kirtimo tvarkos nuostatos.

Teismo posėdyje J. C. aiškino, kad medžius kirto ir malkas ruošė tėvui grąžintame miške. Yra du miško sklypai, kurie priklauso penkiems bendrasavininkams. ATP protokole J. C. taip pat paaiškino, kad yra gauti nuosavybės dokumentai (b. l. 8). Teismo posėdyje J. C. pateikė Pažymėjimus apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (b. l. 37-40), iš kurių matyti, kad miškų ūkio žemės sklypai, kurių Nr. žemėtvarkos projekte yra 93 ir 89, nuosavybės teise priklauso J. C., J. C. tėvui, pagal apskrities viršininko 2006-12-29 sprendimą, o taip pat dar 5 asmenims. Kad J. C. medžius kirto privačioje žemėje patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai R. M., J. N.. Liudytoja R. M. paaiškino, kad miškas tarp bendrasavininkių dar nepadalintas ir J. C. kirto bendrame, keliems savininkams nuosavybės teise priklausančiame sklype. Toks jos paaiškinimas atitinka ir rašytinį 2007-10-04 paaiškinimą, kuriame R. M. nurodė, kad miško plotas, kuriame J. C. kirto medžius, priklauso C. giminei, nuosavybės dokumentai parengti ir registruojami VĮ Registrų centre (b. l. 15). Liudytojas J. N. parodė, kad J. C. 2007-09-14 paskambino jam ir pranešė, kad kirto medžius, miškas pamatuotas, tačiau registre dar neužregistruotas. J. C. pateikti jau minėti Pažymėjimai patvirtina, kad miškų ūkio žemės sklypas nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims, nes dėl to yra priimtas apskrities viršininko sprendimas. Institucijos atstovas teismo posėdyje aiškino, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso asmeniui tik įregistravus sklypą nekilnojamojo turto registre. Tačiau toks Institucijos atstovo aiškinimas yra nepagrįstas, nes Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 116 p. nurodo, kad sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisių atkūrimo diena. Nuo šios datos paprastai pradedamas skaičiuoti ir žemės mokestis pagal Žemės mokesčio įstatymo nuostatas. Todėl nuosavybės teisei jokios įtakos neturi tai, ar sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Pažeidimo padarymo metu galiojančios Civilinio kodekso 1.75 str.1 dalies nuostatos leidžia daryti išvadą, kad netgi įstatymui reikalaujant privalomos sandorių teisinės registracijos, šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Atkuriant nuosavybės teisę į žemę ar mišką, sandorio šalimis pagal specialų įstatymą (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą) laikytina valstybė ir pilietis, kuriam atkurta nuosavybės teisė. Taigi pilietis nuosavybės teisę įgyja tuomet, kai įgaliota institucija, šiuo atveju apskrities viršininko administracija, priima dėl to sprendimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad J. C. medžius kirto jo tėvui nuosavybės teise priklausančiame miške, o ne valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje. Be to, kadangi miškas priklauso J. C. tėvui J. C., tai už Privatizuojamų miškų kirtimo tvarkos 5.1 p. reikalavimų pažeidimą administracinėn atsakomybėn J. C. patrauktas nepagrįstai. Pagal šias taisykles atsakomybė gali kilti tik pretendentui į nuosavybės teisių atkūrimą. J. C. niekada nebuvo pretendentu į nuosavybės teisių į mišką atkūrimą. Už Privatizuojamų miškų kirtimo tvarkos 5.1 p. reikalavimų pažeidimą atsakomybėn galėjo būti traukiamas tik jo tėvas J. C.. Nustatyta, kad jis paprašė sūnaus kirsti mišką (J. C. paaiškinimai, liudytojo G. K. D., J. S. parodymai). Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad J. C. inkriminuotas pažeidimo, numatyto LR ATPK 62 str. 2 d., padarymas, nurodant, kad pažeidimas pasireiškė minėtos Tvarkos 5.1 punkto reikalavimų pažeidimu, nepagrįstai. Tvarkos punkto nurodymas apibrėžė ir J. C. gynybos ribas. Skundžiamas nutarimas naikintinas.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, J. C. galimai savavališkai, t. y. neturėdamas leidimo, kirto medžius privačiame miške. Tai, kad J. C. kirto mišką 2007 09 14 patvirtinta byloje surinktais įrodymais. Atsakomybė už tokio pobūdžio veiką numatyta LR ATPK 62¹ str. J. C. pripažįsta, kad ruošė malkas, ir mano, kad jokio leidimo kertant medžius privačiame miške, nereikia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintos Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. nurodyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, tačiau nurodomos ir tam tikros išimtys, kurių sąrašas yra baigtinis. Nuostatų 22 p. nurodoma, kad piliečiams, susigrąžinusiems mišką, jį valdantiems, naudojantiems ir juo disponuojantiems bendrosios nuosavybės teise, leidimas kirsti mišką išduodamas vienas visiems bendraturčiams arba vienam bendraturčiui visų bendraturčių sutikimu, o 23 p. nurodoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, kertantys privatų mišką, privalo turėti darbo vietoje leidimą kirsti mišką (kopiją), jeigu tokiems kirtimams vykdyti tokie leidimai privalomi. Ar J. C. kirtimas nepriskirtinas kuriai nors iš Nuostatų 20 p. numatytų išimčių, gali nustatyti tik protokolą surašiusi institucija, nes tam būtina atlikti papildomą tyrimą, pvz., apskaičiuoti, kiek tiksliai J. C. išsikirto kietmetrių iš visos miško valdos. ATP protokole yra apskaičiuoti nukirsti kietmetriai medienos, kurie buvo nustatyti suskaičiavus visus dvejuose miško sklypuose rastus nupjautų medžių kelmus (b. l. 10-14, institucijos atstovo paaiškinimai teismo posėdyje ir liudytojo V. Ž. parodymai teismo posėdyje, miško schemos ištrauka, b. l. 12). Atkreipiamas dėmesys, kad J. C. apkaltintas savavališku miško kirtimu dvejuose sklypuose, pažymėtuose apibrėžiant miško schemos ištraukoje (b. l. 12). Šie sklypų pažymėjimai juos apibrėžiant nepasirašyti, neaišku kas, kaip ir kada tuos sklypus parodė, nustatė. Be to plano ištraukoje nėra šios schemos pavadinimo, neaišku, ar tai oficialiai galiojanti miško schema, kas ir kada tokį specialųjį planą patvirtino. Tuo tarpu pagal liudytojų I. M., P. M. ir J. N. parodymus teismo posėdyje galima daryti išvadą, kad J. C. mišką tikrai kirto tik 2007-09-14 ir tik viename liudytojų M. nurodytame sklype, dėl kitų kirtimo atvejų ir konkrečios vietos nėra įrodymų. Kiek J. C. iškirto medžių 2007-09-14, nėra atskirai paskaičiuota. Perkvalifikuojant J. C. veiką į ATPK 62 ¹ str. atitinkamą dalį visos šios aplinkybės turėtų būti išaiškintos. Tačiau byla protokolą surašiusiai institucijai iš naujo nagrinėti negrąžinama, nes yra pasibaigęs LR ATPK 35 str. 1 d. numatytas 6 mėnesių terminas nuobaudai skirti ir šis terminas nebuvo pratęstas. Kaip jau minėta, byloje surinkta įrodymų tik dėl to, kad J. C. mišką kirto 2007-09-14. Taip nurodė liudytoja R. M., o jos žodžius patvirtino liudytojas J. N.. Dėl pastarojo parodymų nėra pagrindo abejoti, nes nenustatyta, kad tarp J. C. ir liudytojo J. N. būtų koks konfliktas, dėl kurio liudytojas būtų suinteresuotas apkaltinti J. C. pažeidimo padarymu. J. N. parodė, kad pats J. C. jam paskambino 2007-09-14 ir pranešė, kad kirto mišką. Liudytojui skambino ir R. M. ir pranešė, kad J. C. kerta mišką. Taigi nustatyta, kad J. C. mišką kirto 2007-09-14, o nuobauda už 2007-09-14 padarytą pažeidimą galėjo būti skiriama iki 2008-03-14. Netgi, jeigu būtų nustatyti ir kiti miško kirtimo atvejai ir pažeidimą galima būtų laikyti trunkamuoju, pagal nagrinėjamos bylos duomenis nustatyta pažeidimo paaiškėjimo diena – 2007 09 17, taigi terminas nuobaudai skirti pasibaigė 2008 03 17 (ATPK 35 str. 1 dalis). Nagrinėjant bylą nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pratęstas LR ATPK 35 str. nustatyta tvarka, todėl tolesnė administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nebegalima. LR ATPK 35 str. nustatytas terminas nuobaudai skirti nėra atnaujintinas, nes tokia galimybė šiame straipsnyje nenumatyta, taigi – neleistina. Dėl to byla nutrauktina LR ATPK 250 str. 7 p. pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p. ir 128 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. C. skundą patenkinti. VĮ Druskininkų miškų urėdijos Kibyšių girininkijos girininko 2007-10-16 priimtą nutarimą, kuriuo J. C. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 62 str. 2 d., padarymą paskirta 2000 litų bauda ir siūloma atlyginti miškui ir aplinkai padarytą žalą 4168,50 litų sumoje, panaikinti ir bylą J. C. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.