- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-13
- Bylos Nr.
- eI2-3214-422/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05379-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- R. D. B.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. B. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, VTAT) Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo 2024 m. rugpjūčio 30 sprendimą Nr. 1SD-9444 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 8 d. skundą (reg. Nr. 1PR-474) (toliau – ir Skundas).
Pareiškėjas nurodė, jog Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tarnybos Skyrius, išnagrinėjęs jo Skundą, kuriame buvo keliami klausimai dėl anketos turinio neatitikties faktinėms aplinkybėms, Sprendime apsiribojo vien formaliu Skyriaus darbuotojų pateiktų pasiaiškinimų citavimu, neatliko neobjektyvaus, nešališko specialisčių, kurių veiksmus skundė pareiškėjas, vertinimo. Pareiškėjo tvirtinimu, specialistės, kurių veiksmus skundė pareiškėjas, pažeidė Tarnybos direktorės 2019 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. BV-118 patvirtinto Tarnybos tarnautojų ir darbuotojų etikos kodekso 6 punkto, reglamentuojančio nešališkumą ir sąžiningumą, 6.2, 6.3 papunkčių nuostatas.
Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas Sprendimas yra pernelyg formalus ir abstraktus, o jame visiškai neatsakyta į jo Skunde iškeltus klausimus dėl Skyriaus vyriausiųjų specialisčių D. R.-B. ir I. K. veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Pasak pareiškėjo, nebuvo įvertintas šių specialisčių veikimas ar neveikimas, sprendžiant su jo šeimos ir vaiko situacija susijusius klausimus.
Pažymėjo, kad po to, kai į šeimos konfliktą įsitraukė VTAT, situacija šeimoje tik pablogėjo, konfliktas tarp tėvų dėl bendravimo su nepilnamete dukra tik pagilėjo, nes Tarnyba pataikauja vaiko motinai, kuri daro įtaką vaiko nuomonei, o pareiškėjo paaiškinimus be teisėto pagrindo atmeta. Nurodė, kad tokia Skyriaus specialistų veikla suponuoja jų šališkumą nagrinėjant klausimus, susijusius su konkrečios šeimos / vaiko situacija, todėl skundu siekė, kad būtų pakeistos (nušalintos) nuo šeimos situacijos nagrinėjimo ir šeimai aktualių klausimų sprendimo Skyriaus specialistės D. R.-B. ir I. K., pavedant darbą su jo šeima kitiems specialistams, kurie imtųsi veiksmų, padedančių užtikrinti dukters ir tėvo bendravimą, pašalinti priežastis, trukdančias įgyvendinti visuotinai pripažintą vaiko teisę į šeimos ryšius, ir užkirsti kelią vaiko motinos J. L. piktnaudžiavimui motinos valdžia.
Pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su bendra Tarnybos Skyriaus pozicija ir Skyriaus vyriausiosios specialistės I. K. teismui parengta 2024 m. birželio 14 d. išvada Nr. 1SD-7195 „Dėl ieškovo R. D. B. 2024-05-15 ieškinio bei 2024-05-29 ir 2024-06-06 prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“ (toliau – Išvada), kuri, jo teigimu, priimta remiantis vyriausiosios specialistės D. R.-B. akivaizdžiai šališku vaiko situacijos vertinimu, išimtinai palaikant vaiko motiną J. L., kritiškai neįvertinus vaiko motinos elgesio bei veiksmų, įgyvendinant motinos valdžią.
Akcentavo, kad Skyriaus vyriausioji specialistė D. R.-B. grubiai pažeidė ne tik savo pačios pasirašytą Protokolą, bet ir Skyriuje patvirtintas vaiko apklausos tvarką reglamentuojančias taisykles ir rekomendacijas.
Pažymėjo, jog Išvada grindžiama subjektyviais duomenimis bei tikrovės neatitinkančia informacija, kuri turėjo lemiamą reikšmę Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12599-534/2024 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo procesiniu sprendimu buvo apribotas maksimalus pareiškėjo bendravimas su dukra ir ši reikšminga aplinkybė jau buvo tiesiog konstatuojama ir naudojama Skyriaus prašymui apriboti tėvo teisę į bendravimą su vaiku patenkinti.
Teigė, jog nors pareiškėjas neginčijo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai nesudaro kliūties ginčyti Tarnybos specialisčių veiksmus, kurie lėmė tokio teismo sprendimo priėmimą.
Akcentavo, kad jam iki šiol nėra aišku, kokie Tarnybos Skyriaus specialistai ir kokia tvarka nagrinėjo pareiškėjo Skundą. Nors Sprendimas, atsakant į pareiškėjo skundą, pasirašytas Skyriaus vadovo G. B., tačiau pareiškėjui kyla abejonė, ar Skyriuje skundų nenagrinėja tie patys specialistai, kurių veiksmai yra skundžiami, o „išnagrinėję“ skundą pateikia vadovui pasirašyti. Pareiškėjo nuomone, remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) Trečiajame skyriuje nustatyta tvarka (1 dalies 2 punktas), pats Tarnybos skyriaus vadovas neturėjo teisės nagrinėti skundo dėl jam pavaldžių darbuotojų veiksmų.
Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilo dėl specialisčių veiksmų, susijusių su jo šeimos ir vaiko situacijos sprendimu, bei tarp jų yra kilęs akivaizdus interesų konfliktas, siekiant užtikrinti pareiškėjo pasitikėjimą valstybės institucijomis ir jų veiklos skaidrumu, minėtos specialistės, kurių veiksmus jis skundė, turėjo būti nušalintos. Vis dėlto Skyrius, nepagrįstai atmesdamas jo skundą, šių aplinkybių neįvertino.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Tarnybos nuomone, pareiškėjo skundas ir jame dėstomi argumentai yra grindžiami išimtinai pareiškėjo asmenine subjektyvia nuomone, kuri nepagrįsta objektyviais duomenimis. Tvirtino, jog VTAT Skyriaus veiksmai bei priimti sprendimai tiek pareiškėjo, tiek ir jo nepilnametės dukters D. I. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis išimtinai nepilnametės interesais. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundas buvo gautas 2024 m. rugpjūčio 5 d., o 2024 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjui buvo pateiktas skundžiamas sprendimas Nr. 1SD-9444. Sprendimas parengtas vadovaujantis VAĮ ir Tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. BV-309 patvirtintomis Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Tarnyboje taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės).
Tarnyba teigė, jog naikinti Sprendimo nėra pagrindo, nes Skundas išnagrinėtas vadovaujantis įstatymais, Taisyklėmis, Tarnybos kompetencijos ribose, nepraleidus termino. Sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. L. atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.
Nurodė, kad Tarnybos darbuotojų vadovas teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir pateikė jam teisės normomis ir faktais pagrįstą Sprendimą. Tai, kad pareiškėjui nepatinka šis Sprendimas, nereiškia, kad jis yra neteisėtas ar nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas skunde piktinasi, jog Tarnybos specialistai, atlikdami savo funkcijas, išklauso vaiko nuomonę, t. y. pareiškėjas pageidauja, kad vaiko nuomonė nebūtų išklausoma. Tai aiškiai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms – Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 11 straipsniui ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.177 straipsniui.
Pažymėjo, kad jai, kaip vaiko motinai, nekyla abejonių dėl vaiką išklausančių specialistų gebėjimų ir kompetencijos išklausyti vaiką, išsiaiškinti jo nuomonę, nedarant žalos vaikui. Akcentavo, jog iš Sprendimo matyti, kad Tarnybos specialistai ir Tarnybos Skyriaus vedėjas, nagrinėjęs pareiškėjo skundą, veikė teisės aktuose nustatyta tvarka, pagal kompetenciją vykdė savo funkcijas ir ne tik siekė apsaugoti vaiko interesus, bet faktiškai juos ir apsaugojo.
Pažymėjo, kad Sprendime nėra pareiškėjui nustatyta jokių teisių ar pareigų, skundžiamas Sprendimas pareiškėjui nesukuria jokių teisinių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Skyriaus 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 1SD-9444, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 5 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas R. D. B. ir trečiasis suinteresuotas asmuo byloje J. L. yra nepilnametės D. I. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-872-930/2017 patvirtino tarp ieškovės J. L. ir atsakovo R. D. B. sudarytą taikos sutartį, kurioje, be kita ko, šalys susitarė dėl nepilnametės dukters D. I. B. bendravimo tvarkos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12599-534/2024 laikinai sustabdė 2017 m. vasario 1 d. nutartimi patvirtintos ieškovo R. D. B. ir atsakovės J. L. sudarytos taikos sutarties sąlygų dėl tėvo bendravimo su dukra tvarkos, išdėstytų sutarties 3 punkte, vykdymą ir nustatė laikiną tėvo R. D. B. bendravimo su nepilnamete dukra D. I. B. tvarką.
2024 m. rugpjūčio 5 d. Tarnyboje buvo gautas pareiškėjo vardu surašytas pareiškėjo atstovės advokatės R. N. skundas „Dėl neužtikrinamų nepilnametės D. I. B. ir jos tėvo R. D. B. teisių ir geriausių vaiko interesų“. Skunde nurodoma, jog Tarnyba neužtikrina nepilnametės D. I. B. ir jos tėvo R. D. B. teisių ir geriausių vaiko interesų. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi su prašymais ir skundais į Tarnybą dėl neteisėtų J. L. veiksmų, įgyvendinant motinos valdžią nepilnametės dukters D. I. B. atžvilgiu, tačiau nėra užtikrinamos jo nepilnametės dukters teisės į bendravimą su tėvu, nes vaiko motina piktybiškai nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nebendradarbiauja su vaiko tėvu. Skunde tvirtinama, jog Skyriaus specialistai pataikauja piktybiškai besielgiančiai vaiko motinai, todėl yra šališki.
Skundu Tarnybos Skyriui pareiškėjos atstovė prašė:
1) nedelsiant, skubos tvarka, reaguoti į šį prašymą ir jame keliamas aktualias problemas bei pavesti profesionaliems, kompetentingiems Skyriaus specialistams imtis realių ir efektyvių veiksmų užtikrinant dukters ir tėvo bendravimą, visuotinai pripažintą vaiko teisę į šeimos ryšius ir užkirsti kelią vaiko motinos J. L. piktnaudžiavimui motinos valdžia;
2) nušalinti nuo šeimos situacijos nagrinėjimo ir šeimai aktualių klausimų sprendimo Skyriaus specialistes D. R.-B. ir I. K., kadangi jų profesinė veikla ir veikimas kvestionuojama skunde, pateiktame Regionų administraciniam teismui.
Sprendimu buvo pateiktas paaiškinimas dėl Tarnybos atliekamų funkcijų, išdėstant VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pagal kurį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Nurodyta, jog Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, vadovaudamasis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-449 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2023 m. balandžio 20 d.), (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka, atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą ir neatlieka vaiko situacijos vertinimo. Aprašas nustato vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką.
Sprendimu atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą dėl Skyriaus specialisčių D. R.-B. ir I. K. nušalinimo. Tarnyba konstatavo, jog specialistės atliko savo funkcijas pagal ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, neobjektyvumo, šališkumo, interesų konflikto jų veiksmuose nenustatyta, todėl nėra pagrindo jas nušalinti.
Teisėjų kolegija pažymi, jog VTAPĮ bei Nuostatuose nustatytas teisinis reguliavimas įpareigoja Tarnybos ir jos teritorinių skyrių specialistus operatyviai reaguoti į gaunamus pranešimus, surinkti objektyvią informaciją apie šeimą, jos narius, ištirti vaiko gyvenimo sąlygas, išklausyti vaiko nuomonę ir, įvertinus surinktą informaciją, nedelsiant imtis atitinkamų vaiko teisių apsaugos priemonių.
Bylos duomenimis, 2024 m. vasario 9 d. Tarnyba atliko vaiko situacijos vertinimą pagal vaiko motinos J. L. pranešimą dėl to, kad buvimo su vaiku metu tėvas su dukra elgiasi netinkamai, grasina vaikui, juo manipuliuoja. Tėvams buvo inicijuota Atvejo vadyba.
Iš bylos duomenų, į bylą pateiktų nepilnametės tėvų (pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens) kreipimųsi į Tarnybą, jų skundų, prašymų 2024 m. balandžio–gegužės mėnesiais matyti, jog 2024 m. kilo konfliktas tarp vaiko tėvų dėl 2017 m. teismo nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku laikymosi, dėl galimų vaiko teisių pažeidimų.
Iš bylos duomenų matyti, jog VTAT vyriausiajai specialistei D. R.-B. 2024 m. balandžio 25 d. buvo suformuota užduotis tęsti nepilnametės D. I. B. situacijos vertinimą, kuris buvo atliktas ir užfiksuotas dokumente – 2024 m. birželio 10 d. vaiko situacijos vertinimas Nr. 1VSV-3392, kuriame, be kita ko, nustatyti ir rizikos veiksniai ir dėl vaiko teisių pažeidimų.
Iš teismui pateiktų ir LITEKO duomenų matyti, jog 2024 m. gegužės 16 d. pareiškėjas (toje byloje ieškovas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. e2-12599-534/2024) su ieškiniu atsakovei J. L. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir vaikui priteisto išlaikymo (dydžio, formos) pakeitimo, nes, ieškovo teigimu, atsakovė riboja dukters ir tėvo bendravimą, nuteikinėja dukrą prieš tėvą.
Į paminėtą civilinę bylą buvo pateikti ieškovo 2024 m. gegužės 29 d. ir 2024 m. birželio 6 d. prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Civilinėje byloje Nr. e2-12599-534/2024 (dabartinis bylos Nr. e2-858-534/2025) Tarnybos Skyrius dalyvavo kaip išvadą teikianti institucija, per teismo nustatytą terminą Tarnybos Skyrius pateikė 2024 m. birželio 14 d. išvadą Nr. 1SD-7195 „Dėl ieškovo R. D. B. 2024-05-15 ieškinio bei 2024-05-29 ir 2024-06-06 prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“. Minėtą išvadą parengė ir surašė vyriausioji specialistė I. K.. Išvadoje teismui buvo pateikta Skyriaus turima su nagrinėjamu ginču susijusi ir aktuali informacija, kuri iš esmės buvo Skyriaus surinkta 2024 metais (vasario ir birželio mėnesį) atliekant nepilnametės D. I. B. situacijos vertinimus.
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas Skundu Tarnybai specialisčių D. R.-B. ir I. K. nušalinimą grindė jų neobjektyvumu ir šališkumu atliekant vaiko situacijos vertinimą, parengiant neobjektyvią, šališką Išvadą teismui civilinėje byloje.
Taisyklių 55 punkte nurodyta, kad skundai dėl Tarnybos darbuotojų veiksmų (neveikimo) ar priimtų administracinių sprendimų nagrinėjami (tiriami) vadovaujantis VAĮ Trečiajame skyriuje nustatyta tvarka ir šiomis Taisyklėmis. Taisyklių 76 punkte numatyta, kad administracinės procedūros sprendimą administracinės procedūros metu išnagrinėjus skundą, priima ir jį pasirašo Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas arba Tarnybos direktorius.
Pagal VAĮ 22 straipsnio 3 dalį, asmuo, dėl kurio galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, arba asmuo, kuris su skundu kreipėsi dėl kito asmens galimo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, turi teisę pareikšti nušalinimą administracinę procedūrą vykdančiam pareigūnui, valstybės tarnautojui, kitam įstatymų nustatytą specialų statusą turinčiam fiziniam asmeniui ar darbuotojui. VAĮ 24 straipsnio 1 dalyje nurodyti nušalinimo pagrindai.
Pagal minėtą teisės normą, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu:
1) pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų pradėta administracinė procedūra arba dėl kurio veiksmų galimai yra pažeistos šio asmens teisės, arba asmens, kuris su skundu kreipėsi dėl kito asmens galimo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, artimasis giminaitis (kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse), svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę;
2) tarp pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų pradėta administracinė procedūra arba dėl kurio veiksmų galimai pažeistos tokio asmens teisės, yra tiesioginio pavaldumo santykiai;
3) pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
VAĮ 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
Kaip matyti iš bylos duomenų, Sprendimas dėl specialisčių nušalinimo buvo priimtas Skyriaus vedėjo G. B., t. y. Tarnybos skyriaus vadovo, kaip ir nustatyta VAĮ 24 straipsnio 2 dalyje, todėl pareiškėjo argumentai dėl Skyriaus vadovo kaip netinkamo subjekto šiam klausimui spręsti atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat atmestini jo argumentai, jog Tarnybos skyriaus vadovas neturėjo teisės nagrinėti skundo dėl jam pavaldžių darbuotojų veiksmų, nes tokio nušalinimo pagrindo VAĮ 24 straipsnio 1 dalyje neįtvirtinta. Byloje nėra jokių duomenų, kad specialistes su pareiškėju ar su vaiko motina sietų giminystės ar partnerystės ryšiai.
Bylos nagrinėjimo metu specialisčių šališkumo ir neobjektyvumo pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta. Tai, kad Skyriaus specialistės D. R.-B. ir I. K. atliko joms pavestas teisės aktais funkcijas pagal pareigybes ir teisės aktų reikalavimus nebuvo pagrindas jas nušalinti nuo pareigų vykdymo.
Pažymėtina, jog interesų konfliktą Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (2 straipsnio 2 dalis). Tokį konfliktą sukelia deklaruojančiojo asmens ar jam artimų asmenų, nurodytų Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, turimi privatūs interesai – suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (2 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybių vertinimas dėl interesų konflikto egzistavimo ir asmens nušalinimo negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (pvz., 2014 m. balandžio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-442-1009/2014). Interesų konfliktas turi būti ne spėjamas ar menamas, bet tiesioginis ir akivaizdus. Darant išvadą, kad yra galimybė kilti interesų konflikto situacijai, reikia duomenų, kad asmuo turi galimybę atlikti teisei priešingus veiksmus ? priimti ar dalyvauti priimant interesų konfliktą keliančius sprendimus. Tačiau tokių duomenų byloje taip pat nenustatyta.
Vyriausiosios specialistės D. R.-B. ir I. K. savo paaiškinimuose Skyriaus vadovui nurodė, jog nėra niekaip asmeniškai susijusios su nei viena bylos šalimi, neturi jokio asmeninio suinteresuotumo. Pareiškėjas šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl specialisčių šališkumo atmetami kaip nepagrįsti.
Pažymėtina, jog pareiškėjo skundas dėl reagavimo į jo prašymą skubiai reaguoti ir pavesti profesionaliems bei kompetentingiems skyriaus specialistams imtis realių ir efektyvių veiksmų yra abstraktus, jame nenurodyta tiesioginių ir konkrečių vyriausiųjų specialisčių veiksmų ir (ar) neveikimo, kuriuos būtų galima vertinti kaip netinkamus, neprofesionalius, todėl pagrįstai ir motyvuotai Sprendime atsisakyta jį tenkinti.
Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo nurodytos specialistės D. R.-B. ir I. K. turėjo asmeninį suinteresuotumą ar veikė šališkai. Pareiškėjo teiginiai dėl šališkumo nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Priešingai, Sprendime remiamasi dokumentų valdymo sistemoje fiksuota informacija bei specialistų paaiškinimais, kurie buvo įvertinti Tarnybos vidinės kompetencijos ribose. Vien pareiškėjo abstraktūs teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju specialistės D. R.-B. ir I. K. atliko funkcijas šališkai, neobjektyviai, tendencingai.
Pažymėtina, jog iš pareiškėjo skundo abstrakčių argumentų nėra pagrindo konstatuoti privačių interesų konflikto, kadangi nenustatyta, jog Tarnybos Skyriaus specialistės turėjo suinteresuotumą asmenine turtine ir neturtine nauda ar kitu panašaus pobūdžio interesu.
Byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos skundo nagrinėjimo procedūros, nes iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjant skundą buvo laikomasi VAĮ Trečiajame skyriuje nustatytos tvarkos.
Iš pareiškėjo skundo turinio, jo paaiškinimų spręstina, jog jis siekia nuginčyti į nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-12599-534/2024 (dabartinis bylos Nr. e2-858-534/2025) VTAT pateiktus duomenis, nesutinka su VTAT atliktu vaiko situacijos vertinimu, kvestionuoja Išvados kaip įrodymo ir kitų dokumentų patikimumą, objektyvumą, tačiau jų vertinimas yra ne administracinio, o bendros kompetencijos teismo prerogatyva, kaip teisingai ir buvo konstatuota atsakovės skundžiamame Sprendime.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į Tarnybos kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Sprendime nurodyti aiškūs ir suprantami pagrindai. Sprendimas atitinka esminius VAĮ administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti pareiškėjo skundo argumentus, kuriais grindžiamas Sprendimo neteisėtumas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas neturi pagrindo skundžiamo Sprendimo naikinti, todėl šis skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjo reikalavimą dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 5 d. (reg. Nr. 1PR-474) skundą.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo R. D. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.