- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-01
- Bylos Nr.
- TS-28-791/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65932-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Nuteistasis
- T. P.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1) 2018 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, taikant 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams (įsiteisėjo 2019 m. sausio 25 d).
2) 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, taikant 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, ??2 punktą, 72 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 61 Eur konfiskacija (įsiteisėjo 2019 m. sausio 10 d).
3) 2019 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams (įsiteisėjo 2019 m. balandžio 19 d).
Bausmės pradžia – 2018 m. balandžio 18 d, bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 16 d.
Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2019 m. sausio 24 d. Likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 4 mėnesiai 17 dienų laisvės atėmimo bausmės.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. P., 2020 m. liepos 29 d. priėmė nutarimą Nr. 357-168 netaikyti nuteistajam T. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonę – tęsti socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nustatant 6 mėnesių šios rekomendacijos įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą – 2021 m. sausio 28 d. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis lygtinio paleidimo komisijai pristatomas 1 kartą. Šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Praeityje teistas 8 kartus, iš jų 4 kartus už narkotinių medžiagų laikymą. Dabartinis nusikaltimas įvykdytas bausmės atidėjimo metu, tai rodo, kad nuteistajam jau buvo suteiktas teismo pasitikėjimas, kurio jis neįvertino. Kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo T. P. pripažįsta tik iš dalies. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, iš kurių sumokėjęs tik labai mažą dalį. Pataisos įstaigoje nedirba. Dabartinį nusikaltimą įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis laikosi kriminalinės subkultūros. Pataisos namuose tris kartus buvo baustas drausmine tvarka. T. P. nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutiniojo vertinimo žemėjo 6 balais ir šiuo metu sudaro 86 balus, tačiau Komisijos vertinimu toks balų sumažėjimas neesminis.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. P., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas Komisijos nutarimą panaikinti. Skunde nurodė, jog paruošti jį lygtiniam paleidimui yra Alytaus pataisos namų administracijos pareiga, dėl to jis nėra kaltas, kad nespėjo užbaigti kaikurių jam paskirtų užsiėmimų (kuriuos jis vykdo). Paaiškino, jog jis vykdo visus jam paskirtus įpareigojimus. Jo nuomone, Komisija spręsdama lygtinio paleidimo klausimą daugiausiai vadovavosi jo praeities klaidom, taip žemindama jo asmenybę. Komisija nurodė, jog jis praeityje teistas dėl narkotinių medžiagų laikymo, kad kaltę dėl įvykdytos nusikalstamos veikos pripažįsta nevisiškai, taip pat, kad nusikalstamą veiką už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įvykdė apsvaigęs ir bausmės atidėjimo laikotarpiu. Be to, Komisija netaikė jam lygtinio paleidimo, nes jis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurių yra sumokėjęs tik mažą dalį. Jo manymu, tokie Komisijos argumentai nelogiški, kadangi jis vykdo jam paskirtą įpareigojimą, tačiau finansinių įsipareigojimų atlyginti visiškai neturi galimybių, kadangi Komisija netenkina jo prašymo dėl įsidarbinimo Alytaus pataisos namuose. Jeigu jam būtų taikomas lygtinis paleidimas, laisvėje iškart įsidarbintų, turi tai įrodančią pažymą. Taip pat turi pažymą, jog išėjęs į laisvę turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą. Komisija nutarime pažymėjo, kad jis pataisos įstaigoje 3 kartus baustas drausmine tvarka, tačiau nenurodė, kad drausminės nuobaudos yra negaliojančios, o taip pat jis yra ir kartą skatintas. Jo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutiniojo vertinimo sumažėjo 6 balais, lanko užsiėmimus susijusius su priklausomybėmis, dalyvauja įvairiose varžybose, lanko veikliųjų žmonių bendriją, dalyvauja projekte „Žalioji oazė“. Turi laisvėje jo laukiančią sugyventinę, su kuria išėjęs į laisvę planuoja gyventi, nurodo, jog laisvėje ji motyvuos jį elgtis tinkamai, nenusikalsti. Nesutinka su Komisijos išvada, jog jis laisvės atėmimo bausmės metu laikosi kriminalinės subkultūros. Komisija vertindama jo asmenybę nepateikė jokių įrodymų, kad jis linkęs nusikalsti ir nevykdo jam paskirtų įpareigojimų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. P. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo T. P. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė didžiąja dauguma – 3 Komisijos nariai buvo prieš ir tik vienas Komisijos narys buvo už T. P. lygtinį paleidimą.
Nuteistasis T. P. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. T. P. dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Palaiko socialinius ryšius su broliu ir sugyventine, pateikė teismui pažymas, jog laisvėje turės pastovią gyvenamąją vietą ir darbą. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Nuteistojo T. P. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 86 balai pagal OASys, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tokios pažangos nenustatė, todėl sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio jo vertinimo sumažėjo 6 balais, nelaikytina akivaizdžiu sumažėjimu, juolab, kad iš 86 nusikalstamo elgesio balų, 35 sudaro statiniai ir netgi 51 balą sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti.
T. P. savo skunde nurodo, jog turi sugyventinę, su kuria planuoja bendrą gyvenimą ir ateitį, o tai jam padeda stengtis ir dorai gyventi, būnant laisvėje šis ryšys su sugyventine padėtų jam būti doru ir nenusikalsti. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu bendrauja su broliu ir sugyventine telefoninių pokalbių metu, yra lankomas sugyventinės pasimatymų pataisos namuose metu. Teismo vertinimu, socialinių ryšių turėjimas nuteistajam išėjus į laisvę tikrai gali padėti lengviau įsitvirtinti ir adaptuotis, tačiau visgi skeptiškai vertintinas T. P. argumentas, jog bendras gyvenimas kartu su sugyventine ir jos daroma įtaka būnant laisvėje jam padės nenusikalsti, kadangi kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, prieš įkalinimą jis apie??? 2 metus jau gyveno kartu su sugyventine nuomojame bute, tačiau teigiamos įtakos nenusikalsti jam tai neturėjo.
Nuteistasis taip pat pažymėjo, jog turi finansinių įsipareigojimų, bet stengiasi juos atlyginti, tiesiog šiuo metu yra nedirbantis ir neturi galimybių finansinius įpareigojimus dengti didesne apimtimi. Be to, paaiškino, jog teikė prašymą dėl darbo Alytaus pataisos namuose, tačiau administracija jo netenkino. Kaip matyti iš socialinės išvados, T. P. išties turi nemažų finansinių įsipareigojimų, pagal nuosprendį jam priteistas 1450 Eur ieškinys turtinei žalai atlyginti, taip pat gauti vykdomieji raštai už 184,04 Eur, iš kurių iš atsiųstų pinigų išskaičiuota 132,46 Eur, likusi neatlyginta skolos dalis – 51,58 Eur. Nors T. P. teigia negalintis mokėti įsiskolinimų didesne apimtimi, vis dėl to teismas sutinka su Komisijos vertinimu, jog T. P. atlyginta suma itin maža, atsižvelgiant į tai jog per metus į jo sąskaitą buvo pervesta 1455, 40 Eur, kuriuos nuteistasis išleido savo reikmėm. Tai rodo, jog asmeninių reikmių tenkinimas nuteistajam yra svarbiau nei turimų įsiskolinimų padengimas, kas teismo vertintina neigiamai. Nuteistasis taip pat nurodo, jog yra pateikęs prašymą dirbti pataisos įstaigoje, tai patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, jog jis buvo pateikęs prašymą dėl įdarbinimo VĮ „Mūsų amatai“, tačiau dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta jį įdarbinti, nei socialinio tyrimo išvadoje, nei asmens bylos medžiagoje informacijos nėra. Pažymėtina ir tai, jog T. P. turi tik 10 klasių išsilavinimą, o jo darbinė patirtis būnant laisvėje itin menka, jis yra legaliai išdirbęs tik 8 mėnesius. Teismo vertinimu T. P. turimi turtiniai įsipareigojimai, išsilavinimo bei darbinės patirties stygius gali itin apsunkinti jo integraciją į visuomenę ir galimybę legaliai įsidarbinti. Nors jis pateikė pažymą, jog lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas, vis dėl to teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokios pažymos yra deklaratyvaus pobūdžio ir negali garantuoti, kad asmuo tikrai bus įdarbintas.
Savo skunde T. P. pabrėžia ir tai, kad Komisija spręsdama lygtinio paleidimo klausimą daugiausiai vadovavosi jo praeities klaidom, taip žemindama jo asmenybę. Komisija nurodė, jog jis praeityje teistas dėl narkotinių medžiagų laikymo, kad kaltę dėl įvykdytos nusikalstamos veikos pripažįsta nevisiškai, taip pat, kad nusikalstamą veiką už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įvykdė apsvaigęs ir bausmės atidėjimo laikotarpiu. Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį į tai, jog sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis T. P. bausmę atlieka už nusikaltimų, tarp jų ir sunkaus (BK 260 straipsnio 1 dalis), padarymą. Ankščiau teistas ?8 kartus – 4 kartus už narkotinių medžiagų laikymą, 2 kartus už vagystes, 2 kartus už plėšimus. ?T. P. buvo taikytas bausmės atidėjimas, tačiau tai įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir vėl nusikalto. Paskutinį nusikaltimą įvykdė bausmės atidėjimo laikotarpiu, apsvaigęs nuo alkoholio, bendrininkų grupėje. Be to, kaltę pripažįsta tik iš dalies, o tai rodo, jog jis nepakankamai išanalizavo kokią žalą savo nusikalstamais veiksmais daro visuomenei, linkęs savo asmenybę pateisinti. Nuteistojo ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys išlieka kriminogeniniais veiksniais. Šios aplinkybės rodo didesnį T. P. pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.
Kiekvienu atveju vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog T. P. viso bausmės atlikimo metu buvo kartą skatintas, tai savo skunde pažymėjo ir jis pats. Tačiau T. P. net 3 kartus buvo baustas drausmine tvarka, o paskutinė drausminė nuobauda jam paskirta 2019 m. gruodžio 23 d., tai yra jau po to, kai jam 2019 m. gruodžio 17 d. buvo paskirtas paskatinimas, o tai, rodo, jog nuteistojo elgesys nėra nuosekliai besikeičiantis teigiama linkme ir neduodantis pagrindo manyti, kad laisvėje jis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti.
T. P. mastymas ir elgesys socialinio tyrimo išvadoje socialinio tyrimo išvadoje išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių. Teigiamai vertinama tai, jog nuteistojo bendravime nestebima manipuliacija. Jis geba analizuoti ir kritiškai vertinti savo elgesį, tai daro gan įžvalgiai iš esmės analizuodamas svarbiausius jo nusikalstamam elgesiui reikštis turėjusius veiksnius. Aiškiai suvokia savo silpnybes, geba įvardinti pakartotiniam nusikalstamumui riziką keliančius veiksnius. Kalba apie ateities tikslus, kuriuos sieja su darbine veikla, šeiminių santykių atkūrimu bei stiprinimu ir apskritai gyvenimo būdo pokyčiais. Tačiau nepaisant šių teigiamų T. P. savybių išlieka ir daug neigiamų. Jis linkęs kartoti tas pačias klaidas, nepasimokyti iš ankstesnio patyrimo. Turi ir smurtinio elgesio patirties, minimalizuoja nukentėjusiesiems padarytą žalą. Bausmės atlikimo metu įstaigoje porą kartų baustas už grasinimą pareigūnams, necenzūrinių žodžių vartojimą jų atžvilgiu. Nors nurodo, kad stengiasi kontroliuoti savo impulsyvumą, tačiau pats pripažįsta, jog susiduria su savitvardos praradimo atvejais. Minėtos T. P. savybės teismo vertinimu kol kas dar neduoda pagrindo manyti, jog jis jau esmingai pakeitė savo elgesį ir patyrė pakankamus laisvės atėmimo bausme skiriamus suvaržymus.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis T. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2020 m. liepos 29 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame aiškiai nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu Komisija sprendė, jog nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir, įvertinusi šias aplinkybes, rekomendavo nuteistajam tęsti socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonę, nustatydama šios rekomendacijos įgyvendinimo terminą, todėl nėra pagrindo Komisijos nutarimo naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo T. P. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.