- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-2033-516/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-21344-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- E. M., J. O.
- Atsakovas
- Nacionaliniam egzaminų centrui
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,
dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei G. G.
atsakovo atstovui advokatui J. B.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. M. ir J. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų E. M. ir J. O. ieškinį atsakovui Nacionaliniam egzaminų centrui dėl nesumokėto darbo užmokesčio už viršvalandžius darbą ir poilsio dienomis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovai E. M. ir J. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami panaikinti 2009-11-10 atsakovo Nacionalinio egzaminų centro Darbo ginčų komisijos sprendimą, priteisti ieškovei E. M. iš atsakovo Nacionalinio egzaminų centro 2437,14 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandžius ir darbą poilsio dienomis, priteisti ieškovui J. O. 3397,24 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandžius ir darbą poilsio dienomis, 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad E. M. dirba pas atsakovą Logistikos ir ūkio skyriaus vedėja, o J. O. iki 2009 lapkričio 29d dirbo Informacinių technologijų skyriaus vedėju (atleistas 2009-10-06 nukeliant atleidimo datą į 2009-11-29). Vykstant brandos egzaminų sesijai, kad būtų įvykdytos visos užduotys, kiekvienais metais atsakovas papildomai įdarbina keletą darbuotojų pagal terminuotas darbo sutartis padėti nuolatiniams darbuotojams. Tačiau ir tai neužtikrina savalaikio darbų atlikimo, todėl ieškovai ne vienerius metus per brandos egzaminų sesiją dirba viršvalandžius ir poilsio dienomis. 2009 gegužės 15 d. atsakovo direktorės įsakymu dėl veiklos organizavimo buvo numatyta, kad reikalui esant organizuoti darbuotojų darbą poilsio ir švenčių dienomis, suteikiant už tai kitą poilsio dieną arba pridedant ją prie kasmetinių atostogų, žodžiu darbuotojų buvo paprašyta dirbti viršvalandžius ir pažadėta suteikti dviejų savaičių atostogas. Atsakovas ne visas dirbtas viršvalandžių valandas apskaitė, nurodydamas mažesnį valandų skaičių, už viršvalandžius neatsiskaitė, į tarnybinį pranešimą dėl netinkamos darbo laiko apskaitos nereagavo, todėl buvo kreiptasi į Valstybinę darbo inspekciją bei darbo ginčų komisiją, kuri rėmėsi klaidingais duomenimis, t.y. signalizacijos išklotinėmis. Komisijos sprendimą prašo panaikinti, nes pastarasis neatitinka bendrųjų teisės principų ir DK nuostatų.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.
Teismas priteisė iš ieškovų E. M. ir J. O. po 1500 Lt atsakovui.
Teismas konstatavo, kad konstatuoti viršvalandinio darbo buvimo faktą reikalinga nustatyti įstatymo reikalavimų buvimo faktą, t.y. kad viršvalandinis darbas būtų skiriamas tik įstatymo numatytais išimtiniais atvejais bei nepažeidžiant viršvalandinio darbo ribojimo reikalavimų, be to jis turi būti tinkamai apskaitomas Vyriausybės nutarimu nustatyta tvarka ir už jį turi būti mokama įstatymo nustatyta tvarka bei dydžiais.
Tarp šalių vyksta ginčas, ar ieškovams buvo teisingai apmokėta už viršvalandinius darbus ir ar jų dirbtas laikas egzaminų sesijos metu buvo laikomas viršvalandiniu darbu įstatymo nustatyta prasme.
Teismas nustatė, kad atsakovas, vykstant brandos egzaminų sesijai, 2009 gegužės 15d. Įsakymu ,,Dėl veiklos organizavimo,, Nr. (1.3)-VI-51 įgaliojo pavaduotojus, tame tarpe ir ieškovus organizuoti ir koordinuoti veiklas, susijusias su į Nacionalinį egzaminų centrą po brandos egzaminų atvežtų kandidatų darbų apdorojimu, parengimą vertinimui, rezultatų apdorojimą, ir kt, bei reikalui esant, organizuoti skyrių darbuotojus dirbti poilsio ir švenčių dienomis, suteikiant darbuotojui kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Minėtu įsakymu darbdavys įgaliojo S. S. vesti darbo apskaitą. Teismas konstatavo, kad minėtu įsakymu buvo nustatyta viršvalandinių darbų galimybė, už juos suteikiant papildomą poilsio dieną arba papildomą atostogų dieną. 2009 m. liepos 15d. ieškovė E. M. atsakovo direktorei tarnybiniu pranešimu nurodė, kad vadovaujantis Centro darbo reglamentu bei nuostatais Logistikos ir ūkio skyriaus nuostatais reikia išspręsti darbo laiko tabelyje neatitikimų ištaisymą bei apmokėjimą už viršvalandinį darbą. 2009 m. spalio 2 d. centro profesinė sąjunga kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją su skundu dėl to, kad jiems už viršvalandžius, kurių apskaitos žiniaraščiuose tiksliai neužfiksavo, nebuvo tinkamai apmokėta, skunde nurodyta, kad darbuotojams iš administracijos pusės buvo siūloma po dvi savaites neateiti į darbą, taip kompensuojant išdirbtus viršvalandžius, t.y. neoficialiai atostogauti, su kuo darbuotojai nesutiko. Skunde buvo prašoma šiuo klausimu atlikti tyrimą. Inspekcija nustatė, kad 2009 gegužės – birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose viršvalandinis darbas nepažymėtas, pagal Centro reglamentą darbo laiką turi fiksuoti sekretorė pagal skyrių vedėjų pateiktą informaciją, žiniaraščius prieš teikiant tvirtinti direktoriui, vizuoja skyrių vedėjai arba juos pavaduojantys asmenys, nustatyta, kad nėra padalinių vadovų vizos. Teismas taip pat nustatė, kad tarnybinius pranešimus tyrusi komisija 2009-10-13 protokolu Nr. V15-4 fiksavo neatitikimus su 2009 gegužės ir birželio mėn. centro pastatų signalizacijos įjungimo ir išjungimo laiko išklotine, todėl faktiškai dirbto vedėjų darbo laiko nustatyti negalima. Siūlė dėl ginčo kreiptis į darbo ginčų komisiją, o esant atleidimui į teismą.
Šalies argumentai
Ieškovė E. M. 2009m. lapkričio 3d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją prašydama įvertinti išdirbtą viršvalandinį laiką gegužės, birželio mėnesiais bei įpareigoti atsakovą apmokėti už 81,75 val. viršvalandinį darbą. 2009 11 10 protokolu Nr. 3 NEC darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi pateiktas darbuotojų dirbtų viršvalandžių apskaitas, NEC darbo laiko apskaitos žiniaraščius, UAB ,,Apsaugos komandos“ archyvinį išrašą su 2009 gegužės ir birželio NEC pastatų signalizacijos įjungimo ir išjungimo išklotinėmis, konstatavo, kad 2009-05-15d Įsakymas Nr. (1.3)-VI-51 yra vienintelis įsakymas, leidžiantis dirbti viršvalandžius, apmokant už juos įstatymų nustatyta tvarka, nė vienas iš skyrių vedėjų neteikė prašymų leidimui dirbti viršvalandžius, už darbo intensyvumą ieškovei buvo skiriami priedai. Skyrių vedėjai buvo įgalioti organizuoti savo darbuotojams laisvų dienų, jiems darbo valandos buvo kompensuotos, pati E. M. gavo 11 laisvų darbo dienų, kurios nebuvo fiksuotos darbo laiko žiniaraščiuose, J. O. irgi buvo kompensuota 1 darbo diena. Komisija konstatavo, jog ieškovai netinkamai organizavo darbo laiko apskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutiko su atsakovo argumentais kad patys ieškovai, žinodami apie savo pareigą ir būdami atsakingi už darbo laiko žiniaraščių tinkamą pildymą šios pareigos tinkamai neatliko, pagal 2004-01-27 LR Vyriausybės nutarimo ,,Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jos pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo,, Nr. 78 2 d. ieškovai turėjo teisę susipažinti su žiniaraščiu, analizuoti jį ir teikti pastabas dėl sekretorės pildomo žurnalo, tačiau dėl to nesikreipė ir per protingą laiką pretenzijų nereiškė. Ieškovų pateikta darbo laiko apskaita, kuri nebuvo derinta su direktore, sekretore, kas pažeidžia NEC reglamento 69 p., neatitinka Vyriausybės nutarimu nustatytos tvarkos reikalavimų, ji yra netiksli (yra neatitikimų tarp minėtų apskaitų ir signalizacijos išklotinių), faktiškai dirbto laiko nustatyti negalima, dėl šių priežasčių teismas nesirėmė ja kaip įrodymu, nes jis neatitinka įrodymų formai keliamų įstatymo reikalavimų, kaip įrodinėjimo priemonė ji nėra leistina. Teismas, išklausęs liudytojus bei išanalizavęs signalizacijos išklotinių duomenis konstatavo, kad signalizacijos išklotinėmis negalima remtis kaip įrodymu dėl ieškovų darbo laiko pradžios ir pabaigos, nes išklotinėse yra fiksuojami ne tik įeinantys ir išeinantys NEC darbuotojai, bet ir pagalbinis personalas, apsauga bei pagal terminuotas sutartis dirbę asmenys, be to yra neatitikimų tarp žiniaraščių ir minėtų išklotinių, kas teismui kelia abejonių dėl išklotinių įrodomosios vertės. Pagal DK 194str. 1d. už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis numatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186str. 2 dalyje arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Teismas konstatavo, kad ieškovų sutikimo dirbti viršvalandžius kaip tai reglamentuoja virš nurodytas DK straipsnis nebuvo, patys ieškovai netinkamai organizavo darbo laiko apskaitą, todėl atsakovas negali būti kaltinamas dėl netinkamas darbo laiko apskaitos bei neapmokėjimo už viršvalandžius. Nustatyta, kad nors ir netinkamai buvo vedama darbo laiko apskaita pas atsakovą ir ne be ieškovų kaltės, tačiau tiek ieškovei, tiek ieškovui buvo realiai faktiškai suteiktos papildomos laisvos dienos kompensuojant jiems jų buvimą darbe pasibaigus darbo laikui, ką patvirtina darbo ginčų komisijos protokolas. Teismo nuomone ieškovai faktiškai dirbo viršvalandžius, kurių teisingos apskaitos patys nekontroliavo, už viršvalandžius pastariesiems buvo suteiktos papildomos laisvos dienos. Ieškovų prašomos apmokėti dalies valandų kaip viršvalandžių, pateiktų ieškovų įrodymų pagalba, nustatyti teismas neturi galimybės, todėl teismas padarė išvadą, kad pastarieji savo reikalavimų pagrįstumo neįrodė.
Ieškinio reikalavimą prašo panaikinti 2009-11-10 Nacionalinio egzaminų centro Darbo ginčų komisijos sprendimą teismas atmetė, nes ieškovai nenurodė jokių juridinių pagrindų, dėl ko minėtas sprendimas turėtų būti panaikintas, tik apsiriboja bendra fraze ,, neatitinka bendrųjų teisės principų ir DK nuostatų. Ieškovų nurodomi DK straipsniai, kurie reglamentuoja individualių darbo teisinių santykių dėl viršvalandžių reglamentavimą teismo nuomone, nėra pagrindas naikinti komisijos sprendimą, todėl teismas atmetė ir šį ieškovų reikalavimą, nes pastarieji neįrodė, kuo yra ydingas ginčijamas komisijos sprendimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai E. M. ir J. O. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti.
nei DK, nei Vyriausybės nutarimas nenumato darbuotojams pareigos pildyti savo dirbto laiko apskaitos žiniaraščius. Ši pareiga yra priskiriama darbdaviui, kuris pagal DK 229 str. privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbą ir pagal DK 152 str. 2 d. privalo žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą. Taigi įstatyme yra imperatyviai nustatyta pareiga darbdaviui pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir jame tiksliai žymėti visų darbuotojų faktiškai dirbtą darbo laiką. Vadinasi, darbuotojai nei pagal įstatymą, nei pagal atsakovo vidaus taisykles neturi pareigos ir nėra atsakingi už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą;ieškovams dirbant skyrių vedėjais, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai su pažymėtais viršvalandžiais nebuvo pateikiami jų patikrai ir vizavimui. Šiuos žiniaraščius iš karto pasirašydavo NEC direktorė, nors ant jų nebuvo skyrių vedėjų parašų ir vizų. Ieškovai, vykdydami NEC reglamento reikalavimus, teikdavo sekretorei informaciją apie jų skyrių darbuotojų faktiškai dirbtą darbo laiką, todėl pagrįstai tikėjosi, kad sekretorė pateiktą informaciją tinkamai perkels į darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Teigia, kad pateikti skyrių vadovams užpildytus žiniaraščius vizavimui yra darbdavio atstovo, atsakingo už žiniaraščių pildymą, pareiga, tačiau ši pareiga nebuvo vykdoma. Nurodo, jog apeliantai ir ankstesniais metais per kiekvieną egzaminų sesiją dirbdavo viršvalandžius, tačiau iki šiol nebuvo iškilę problemų dėl jų apskaitymo ir žymėjimo. Todėl ieškovai neturėjo pagrindo įtarinėti atsakovą ir tikrinti, ar jis nepiktnaudžiauja savo padėtimi;tai, kad ieškovų pateikta darbo laiko apskaita neatitinka formalių įrodymų reikalavimų, neturėtų lemti išvados, jog ji kaip įrodymas yra visiškai nevertintina. Ieškovai, neturėdami pareigos pildyti oficialų formalų darbo laiko žiniaraštį, informaciją žymėjosi laisva forma. Tačiau tai nereiškia, kad šios informacijos negalima vertinti kaip įrodymo tik dėl formalumo trūkumo. Be to, ieškovų pateiktą informaciją patvirtina kiti pateikti įrodymai;teismo išvada, jog signalizacijos išklotinių duomenys yra nepatikimi, nes jose yra fiksuojami visi įeinantys ir išeinantys darbuotojai, o ne tik ieškovai, yra nepagrįsta. Teigia, kad ieškovai, kaip skyrių, kuriuose egzaminų režimo metu yra sustiprinama apsauga, vedėjai privalėjo visada būti patalpose iki paskutinio darbuotojo išėjimo ir saugiai užrakinti patalpas, įjungti signalizaciją, bei kitos dienos ryte pirmieji jas atrakinti ir išjungti signalizaciją;teigia, kad NEC direktorė 2009-05-15 priėmė įsakymą dėl veiklos organizavimo, kuriuo skyrių vedėjai buvo įgalioti organizuoti skyrių darbą viršvalandžiai ir poilsio dienomis. Taip pat buvo sušauktas NEC darbuotojų susirinkimas, kurio metu direktorė pavedė darbuotojams sesijos metu dirbti ne tik darbo valandomis, bei ir prieš darbo valandas. Taigi apeliantų nuomone, darbuotojams buvo pavesta esant galimybei dirbti viršvalandžius ir poilsio bei švenčių dienomis. Akivaizdu, jog iš atsakovo pusės buvo duotas pavedimas dirbti viršvalandžius tiek rašytiniu, tiek žodiniu būdu, todėl atskiro ieškovų sutikimo dėl viršvalandžių pagal įstatymą nėra reikalaujama;nurodo, jog darbo apskaitos žymėjimą žiniaraščiuose privalėjo tinkamai vykdyti atsakovo paskirtas asmuo – sekretorė. Ieškovai tik fiksavo darbuotojų atėjimą ir išėjimą ir darbo kompiuteriniame formate ir šią ataskaitą teikė sekretorei. Sekretorė dėl nepaaiškinamų priežasčių nepažymėjo šios informacijos tabeliuose, šis faktas buvo nuslėptas nuo ieškovų ir tą įrodo ieškovų vizos ant žiniaraščių nebuvimas. Todėl apeliantų nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovai patys netinkamai ir aplaidžiai tvarkė darbo laiko apskaitą, kadangi jie tokio pareigos iš viso neturėjo;pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ir pripažindamas, jog pas atsakovą darbo laiko apskaitą buvo vedama netinkamai ir ieškovai faktiškai dirbo viršvalandžius, vis tiek padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas dėl to yra nekaltas. Teigia, kad teismas nepagrįstai kaltino ieškovus, kurie neturėjo įstatyminės pareigos tvarkyti darbo laiko apskaitą, dirbo viršvalandžius ir nesulaukė tinkamo atsiskaitymo už juos. Be to, remiantis bylos medžiaga matyti, kad laisvos dienos, kurios buvo suteiktos ieškovams, nebuvo pažymėtos darbo laiko žiniaraštyje, jos neįformintos jokiame kitame dokumente, nėra nurodytas joks pagrindas dėl šių laisvų dienų suteikimo. Apeliantų nuomone, tai tik dar kartą parodo, kad darbo laiko apskaita atsakovo įstaigoje buvo vedama aplaidžiai;apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad ieškovai nenurodė jokių juridinių pagrindų, dėl ko 2009-11-10 Nacionalinio egzaminų centro Darbo ginčo komisijos sprendimas turėtų būti panaikintas. Teigia, kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia tiek Konstitucijos nuostatas, tiek DK nuostatos dėl tinkamo ir teisingo apmokėjimo už darbą;byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovai dirbo viršvalandžius egzaminų sesijos metu. Tą pripažino ir teismas. Tačiau jų dirbti viršvalandžiai dėl vienam atsakovui žinomų priežasčių nebuvo žymimi darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Taigi teismo išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad viršvalandžiai buvo skaičiuojami neteisingai, yra visiškai nelogiška, neteisinga ir neteisėta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas nacionalinis egzaminų centras prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-22 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad 2009-11-10 atsakovo direktorės įsakymas nesuteikė ieškovams teisės patiems dirbti viršvalandžius, o tik įpareigojo juo organizuoti skyrių darbuotojus dirbti poilsio ir švenčių dienomis. Ieškovai taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jiems viršvalandžius leido dirbti atsakovo direktorė darbuotojų susirinkimo metu.
Nurodo, jog būtent ieškovams, kaip atitinkamų skyrių vedėjams, NEC darbo reglamento 69 p. buvo pavesta teikti sekretorei informaciją apie jiems pavaldžių darbuotojų faktinį darbo laiką. Vadinasi, yra nepagrįstas ieškovų teiginys, kad jie nebuvo atsakingi už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą, kadangi būtent jie teikė duomenis, kuriuos sekretorė tik perkeldavo į darbo laiko apskaitos žiniaraščius.
Nagrinėjamu atveju nesvarbu, ar darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo suderinami su apeliantais, ar ne, kadangi patys apeliantai nesilaikydami nustatytos tvarkos, teikė netikslius viršvalandžių duomenis sekretorei, patys viršvalandžius dirbo neturėdami atsakovo leidimo, už galimai ieškovų dirbtus viršvalandžius jiems atsakovas geranoriškai kompensavo, tačiau nepaisant to, apeliantai papildomai reikalauja papildomo apmokėjimo už dirbtus darbus, kurių įrodyti nesugebėjo.
Šalies argumentai
Apeliantai nurodo tik teisės normas, kurias NEC Darbo ginčų komisijos sprendimas pažeidžia, tačiau visiškai neįrodo šių normų pažeidimo fakto. Be to, ieškovai prašydami kompensuoti jiems dirbtus viršvalandžius, turėjo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą ir apteikti tikslų viršvalandžių apskaičiavimą, t.y. nurodyti kaip apskaičiavo teismo prašomų priteisti piniginių lėšų dydžius. Tačiau to nepadarė, o pateikė tik vienus kitiems prieštaraujančius neaiškios kilmės dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Byloje kilo ginčas dėl vertinimo, ar ieškovai dirbo viršvalandinį darbą bei poilsio dienomis darbdavio nurodymu, taip pat dėl ieškovų pateiktų įrodymų, pagrindžiančių viršvalandinio darbo faktą bei jo trukmę, vertinimo.
Dėl viršvalandinio darbo
Viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatytą darbo laiko trukmę (DK 150 straipsnio 1 dalis). Viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami ir gali būti dirbami tik išimtiniais DK 151 straipsnyje nustatytais atvejais (DK 150 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad tokie darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareigos apmokėti už tokį buvimą darbo vietoje kaip už viršvalandinį darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011).
Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis turi būti apmokama, jeigu nustatoma tokia faktų visuma: 1) viršvalandiniai dabai buvo realiai dirbami; 2) jie buvo dirbdami darbdavio nurodymu, su jo žinia ar jam leidus.
Dėl aplinkybės, kad ieškovai dirbo viršvalandinius darbus, byloje ginčo iš esmės nėra: atsakovas, nors ir ginčija aplinkybę, kad buvo darbdavio nurodymas ieškovams dirbti viršvalandžius, kaip vieną iš atsikirtimų į ieškinį argumentų nurodo tai, kad ieškovams už viršvalandinį darbą buvo geranoriškai kompensuota poilsio dienomis (ieškovei E. M.- 11 dienų, ieškovui J. O.- 1 diena). Aplinkybę, kad ieškovai dirbo viršvalandžius patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai- VDI išvada, darbo ginčų komisijos protokolas, egzaminų užduočių išdavimo lydraščiai (1 t., b.l. 41-59), šią aplinkybę teisme apklausti patvirtino ir liudytojai.
Vertinant, ar buvo darbdavio nurodymas dirbti viršvalandinius darbus, pažymėtina, jog remiantis teismų praktika, dirbti viršvalandinius darbus darbdavys (jo atstovas) gali skirti savo įsakymu (nurodymu). Tam, kad darbas būtų pripažintas viršvalandiniu, pakanka, kad nurodymą dirbti darbuotojo tiesioginis viršininkas duotų net ir žodžiu arba toks darbas būtų dirbamas su jo žinia ir leidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-339/2010). Taigi, nustatant, ar egzistuoja antroji aplinkybė, sąlygojanti darbdavio pareigą apmokėti už viršvalandinį darbą, teismas turi įvertinti įrodymų visumą ir šio vertinimo pagrindu konstatuoti, ar buvo atitinkamas darbdavio nurodymas, leidimas, išreikštas kokia nors darbuotojams privaloma forma, ar darbuotojai dirbo savo iniciatyva, be darbdavio nurodymo ir jam nežinant (Civilinio proceso kodekso 185 str.).
Nagrinėjamos bylos atveju Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 2009-05-15 įsakymu Nr. (1.3)-VI-51 (1 t., b.l. 12) buvo įgalioti tam tikri įstaigos vadovaujantys darbuotojai, tame tarpe ir Logistikos ir ūkio skyriaus vedėja E. M. bei Informacinių technologijų skyriaus vedėjas J. O. (ieškovai) organizuoti ir koordinuoti veiklas, susijusias su į nacionalinį egzaminų centrą po brandos egzaminų atvežtų kandidatų darbų apdorojimu, parengimą vertinimui, rezultatų apdorojimą ir kt., bei reikalui esant, organizuoti savo skyrių darbuotojus dirbti poilsio ir švenčių dienomis, suteikiant darbuotojui kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Šiuo įsakymu darbdavys nurodė ieškovams jų vadovaujamuose skyriuose organizuoti darbą egzaminų sesijos metu, numatydamas viršvalandinio darbo galimybę ir jo kompensavimo tvarką. Atsakovo argumentai, esą šiuo įsakymu ieškovai nebuvo įpareigoti dirbti viršvalandžius, o tik organizuoti savo pavaldžių darbuotojų darbą egzaminų sesijos metu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nepripažįstami pagrįstais.
Remiantis Nacionalinio egzaminų centro darbo reglamentu (1 t., b.l. 71-78), Nacionalinis egzaminų centras dirba darbo dienomis pirmadieniais- ketvirtadieniais nuo 8.00 val. iki 17.00 val., penktadieniais- nuo 8.00 val. iki 15.45 val., prieššventinėmis dienomis darbo laikas sutrumpinamas 1 val. (Reglamento 67 punktas). Reglamento 84 punkte numatyta, kad Centro patalpos atrakinamos darbo dienomis 7 val., užrakinamos ne vėliau kaip 20 val., egzaminų sesijų metu gali būti nustatyta ir kitas patalpų atrakinimo/užrakinimo laikas. 86 punktas numato, jog esant reikalui Centro patalpos gali būti atrakintos poilsio ir švenčių dienomis tik suderinus su Centro vadovybe ir fiksuojant ,,Nacionalinio egzaminų centro darbo poilsio ir švenčių dienomis žurnale“.
Remiantis ieškovės, ieškovų atstovės paaiškinimais, liudytojų parodymais, egzaminų sesijos metu į darbą pagal terminuotas darbo sutartis buvo priimami darbuotojai, kuriems nebuvo suteikiami įėjimo į patalpas kodai, todėl, esant poreikiui parengti išsiuntimui į savivaldybes egzaminų užduotis, operatyviai apdoroti gautą egzaminų medžiagą, darbuotojai dirbdavo prieš darbo valandas ir po darbo valandų. Šią aplinkybę patvirtino ne tik liudytojai I. E. (1 t., b.l. 168-169), V. Š. (1 t., b.l. 169), M. K. (2 t., b.l. 29), bet ir teisme apklausta buvusi Centro direktorė D. Š., paliudijusi, kad daugiausia po darbo pasilikdavo dirbti studentai (2 t., b.l. 28). Tai patvirtina ieškovų nurodomas aplinkybes, jog atsižvelgiant į jų pareigybių aprašymuose nurodytas jų darbo funkcijas bei atsakomybių ribas (kaip antai, ieškovės E. M. pareigybės aprašymo 8-9, 12.2, 13, 14, 16 punktai- 1 t., b.l. 80, ieškovo J. O. pareigybės aprašymo 9-13, 18-19 punktai), taip pat Nacionalinio egzaminų centro fizinės apsaugos reglamento (1 t., b.l. 124-130) 7.2.1 punkto nuostatas, ieškovai, kaip padalinių vadovai, privalantys užtikrinti tiek užduočių atlikimą egzaminų sesijos metu, tiek egzaminų režimo metu keliamus reikalavimus patalpų saugumui, vykdydami direktorės 2009-05-15 įsakymu Nr. (1.3)-VI-51 jiems pavestas funkcijas, savo darbo vietą galėjo palikti tik tuomet, kai darbą baigia visi viršvalandžius dirbantys darbuotojai, ypač- dirbantys pagal terminuotas darbo sutartis ir neturintys raktų bei atitinkamo aukšto (pirmojo ir trečiojo) kodų.
Dėl ieškovės E. M. darbo prieš darbo valandas byloje yra rašytiniai įrodymai- egzaminų medžiagos išdavimo lydraščiai (1 t., b.l. 41-59), kuriuose visais atvejais fiksuotas jų išdavimo laikas iki 8 val., t.y. iki darbo ieškovės darbo pradžios. Nacionalinio egzaminų centro direktorės 2007-01-25 įsakymu buvo patvirtinta brandos egzaminų, įskaitų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduočių išdavimo savivaldybėms ir valstybinių brandos egzaminų vokų su kandidatų atliktomis ir nepanaudotomis užduotimis grąžinimo į nacionalinį egzaminų centrą tvarka (1 t., b.l. 93-95), kurios 9 punkte numatyta, kad Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių administracijų direktorių įgalioti specialistai visas pakuotes iš Nacionalinio egzaminų centro pasiima patys egzamino dieną 7 val.. Perduodamas užduotis NEC darbuotojas pildo Medžiagos išdavimo lydraštį. Pagal byloje esančius lydraščius, visais atvejais egzaminų užduotis išduodavo E. M., šios pareigos numatytos jos Pareiginės instrukcijos 10, 13,14 punktuose (1 t., b.l. 80). Atsakovas nepateikė įrodymų, jog šią funkciją buvo pavedęs atlikti kuriam nors kitam centro darbuotojui. Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad E. M. darbdavio buvo įpareigota tam tikras darbo funkcijas atlikti iki darbo pradžios ir jas realiai atliko, tuo pačiu paneigia atsakovo poziciją, taip pat liudytojos D. Š. parodymus, kad jokio nurodymo ieškovams dirbti viršvalandžius iš darbdavio nebuvo.
Aplinkybę, kad egzaminų sesijos metu buvo dirbama prieš darbo pradžią, po darbo valandų, taip pat poilsio dienomis ir kad tai buvo daroma su darbdavio žinia, patvirtina ir į bylą pateiktos signalizacijos išklotinės, iš kurių aiškiai matyti, jog egzaminų sesijos metu nuolat buvo dirbama po darbo valandų, taip pat ir poilsio dienomis (1 t., b.l. 30-33, 154-159), nors, remiantis jau minėtais Centro Reglamento 84, 86 punktais, Centro patalpos turėjo būti užrakinamos ne vėliau kaip 20 val., egzaminų sesijų metu galėjo būti nustatytas ir kitas patalpų atrakinimo/užrakinimo laikas, o Centro patalpos poilsio ir švenčių dienomis galėjo būti atrakintos tik suderinus su Centro vadovybe ir fiksuojant ,,Nacionalinio egzaminų centro darbo poilsio ir švenčių dienomis žurnale“. Kadangi patalpos nuolat buvo užrakinamos vėliau, negu nustatyta Centro reglamente ir Nacionalinio egzaminų centro fizinės apsaugos reglamento 7.1 punkte, taip pat atrakinamos poilsio dienomis, be darbdavio žinios (leidimo) tai negalėjo būti padaryta. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma jų tikėtinumo bei pakankamumo aspektu leidžia daryti išvadą, kad egzaminų sesijos metu tiek ieškovai, tiek kiti Nacionalinio egzaminų centro darbuotojai dirbo viršvalandžius ir tai buvo daroma darbdavio nurodymu, jo aiškiai išreikšta valia ir neabejotinai, darbdaviui žinant bei sutinkant. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad nors darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieškovams apskritai joks viršvalandinis darbas 2009 m. gegužės ir birželio mėnesiais nebuvo fiksuojamas, atsakovas suteikė jiems laisvas dienas (šių laisvų dienų taip pat niekaip neįformindamas ir nefiksuodamas darbo laiko apskaitoje).
Dėl viršvalandinio darbo trukmės.
Nustačius, kad ieškovai dirbo viršvalandžius ir kad tai buvo daroma darbdavio nurodymu, kyla viršvalandinio darbo laiko apskaitos klausimas, t.y. ieškovų pateiktų žymėjimų apie viršvalandžius, jų trukmę, patikimumo klausimas.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiais įrodymais nesirėmė dėl tos priežasties, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų reikalavimų dėl jų formos ir turinio. Apeliantai pagrįstai nurodo, jog darbo laiko apskaita, jos tinkamas organizavimas yra darbdavio funkcija. Reglamento 69 punktas nustato, kad faktinį darbuotojų darbo laiką fiksuoja ir pildo darbo laiko apskaitos žiniaraščius sekretorė pagal skyrių vedėjų pateiktą informaciją. 2009-05-15 įsakyme vesti darbo apskaitą buvo įgaliota S. S. (t.y. sekretorė). Atsakovo argumentai, esą ieškovai, būdami padalinių vadovais, 2009 m. gegužės – birželio mėnesiais nereiškė pretenzijų dėl darbo laiko apskaitos, nepažymėtų viršvalandžių, nepagrįsti: ieškovai atitinkamus tarnybinius pranešimus, po to ir pakartotinius, parašė išaiškėjus netikslumams- 2009 m. liepos 15 d., anksčiau jie galėjo apie šiuos neatitikimus ir nežinoti, kadangi žiniaraščiai nebuvo pateikti jiems vizuoti, nors tokia tvarka numatyta Reglamento 70 punkte. Aplinkybė, kad atsakovo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai neatitinka tikrovės, nors ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytą formą, byloje yra nustatyta, nes juose nefiksuoti jokie viršvalandžiai, už juos suteiktos poilsio dienos. Todėl teismas, priimdamas sprendimą, tokiais įrodymais negali vadovautis. Tuo tarpu Civilinio proceso kodekso normos nenumato apribojimo viršvalandinio darbo faktą bei trukmę įrodinėti tik tam tikros rūšies įrodymais (darbo laiko apskaitos žiniaraščiais) (Civilinio proceso kodekso 177 str. 4 d.), taigi, šią aplinkybę ieškovai gali įrodinėti bet kuriomis Civilinio proceso kodekso 177 str. 2-3 dalyse numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, jeigu juose yra duomenų, kuriais remdamasis teismas gali nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes (Civilinio proceso kodekso 177 str. 1 d.).
Ieškovai pateikė į bylą savo pildytą darbo laiko apskaitą, taip pat duomenis (išklotines) apie Nacionalinio egzaminų centro pirmojo bei trečiojo aukšto durų atrakinimo laiką ginčo laikotarpiu, liudytojų parodymus, kurie patvirtino ieškovus dirbus viršvalandžius, t.y. pateikė jiems prieinamus įrodymus patvirtinti jų nurodytoms aplinkybėms. Atsakovas iš esmės jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovų darbo jų nurodomu laiku faktą ar trukmę, nepateikė (išskyrus atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, kad dvi dienas (birželio 10 ir 13 d.) pirmojo aukšto durys buvo koduotos anksčiau negu užfiksuota ieškovės darbo laiko apskaitoje, o trečiojo aukšto durys vieną dieną buvo koduotos valanda anksčiau negu nurodyta ieškovo J. O. apskaitoje. Į šiuos atsakovo nurodytus neatitikimus apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia atitinkamai mažindamas priteistiną sumą ieškovei, skaičiuojant jai už 44 valandas viršvalandžių, o ieškovui J. O.- už 63 valandas. Tačiau teismas pažymi, kad šie atsakovo akcentuojami neatitikimai yra pernelyg neesminiai, kad sudarytų pagrindą abejoti visais ieškovų pateiktais paskaičiavimais ir apskritai paneigtų jų, kaip leistinos įrodinėjimo priemonės, patikimumą. Pažymėtina ir tai, jog ne vienas teisme apklaustas liudytojas (I. E., V. Š.) paliudijo, jog dirbdami viršvalandžius, jie ateidami bei išeidami pažymėdavo tai lentoje pakabintoje apskaitoje. Atsakovas turėjo galimybę pateikti šiuos, nors ir neoficialius, apskaitos duomenis ir tokiu būdu paneigti ieškovų nurodomas aplinkybes apie jų viršvalandinio darbo laiką, tačiau tokių įrodymų nepateikė, taigi, jo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kaip neatitinkantys realios situacijos, negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai apie darbo laiką, o kitokių įrodymų, pagrindžiančių savo argumentus, atsakovas nepateikė. Todėl, priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi ieškovų pateiktais darbo laiko apskaitos duomenimis, kuriuos iš esmės patvirtina ir duomenys apie atitinkamo aukšto, kuriuose dirbo ieškovų vadovaujami padaliniai, durų užrakinimo bei užkodavimo laiką. Pastarieji įrodymai, nors ir tiesiogiai nepatvirtina, kad šiuos veiksmus (kodavimą bei užrakinimą) atliko būtent ieškovai, byloje nustatytų aplinkybių ir aukščiau paiminėtų įrodymų kontekste, vertintini kaip pakankamai objektyvaus pobūdžio įrodymai, kurių duomenų nei ieškovai, nei atsakovas negali įtakoti.
Ieškovų ginčijamas darbo ginčų komisijos sprendimas (jo 1.1 ir 1.2 punktai, liečiantys ieškovus) naikintinas tuo pagrindu, jog darbo ginčų komisija iš esmės neišsprendė kilusio darbo ginčo- remdamasi durų užrakinimo išklotine, kuri patvirtina visiškai kito (antrojo) aukšto kodavimo duomenis, komisija konstatavo, kad ieškovei už viršvalandinį darbą buvo atlyginta poilsio dienomis, o ieškovui buvo atlyginta iš dalies, likusi dalis galėsianti būti kompensuota ateityje. Tačiau komisija tai konstatavusi, t.y. iš esmės pripažinusi viršvalandinio darbo faktą, nenustatė nei kiek viršvalandžių ieškovai dirbo ginčo laikotarpiu, nei už kokį laiką, nei kokiu teisniu pagrindu jiems buvo kompensuota. Taigi, išvada, jog ieškovų viršvalandinis darbas yra atlygintas, nepagrįsta, atsižvelgiant į byloje nustatytas, anksčiau išvardintas faktines aplinkybes.
Remiantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas dėl netinkamo įrodymų vertinimo (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d.), priimant byloje naują sprendimą- ieškovų ieškinį iš esmės tenkinant, tačiau priteistinas sumas mažinant, atsižvelgus į atsakovų nurodytus neatitikimus ieškovų darbo laiko apskaitoje bei atitinkamo aukšto durų kodavimo išklotinėse (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.).
Kadangi ieškinys tenkinamas, ieškovams iš atsakovo priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93, 98 str.), taip pat priteisiamas žyminis mokestis į valstybės biudžetą tiek mokėtinas už ieškinį, tiek už apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 96 str.) bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos už abi teismo instancijas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nusprendžia:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybės biudžetinės įstaigos Nacionalinio egzaminų centro Darbo ginčų komisijos 2009-11-10 sprendimo 1.1 ir 1.2 punktus.
Priteisti ieškovei E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Valstybės biudžetinės įstaigos Nacionalinis egzaminų centras (įmonės kodas duomenys neskelbtini)) 2404,70 Lt darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio dienomis, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2404,70 Lt sumą nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui J. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Valstybės biudžetinės įstaigos Nacionalinis egzaminų centras (įmonės kodas duomenys neskelbtini)) 3356,52 Lt darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio dienomis, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3356,52 Lt sumą nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo Valstybės biudžetinės įstaigos Nacionalinis egzaminų centras ieškovei E. M. 3126 Lt atstovavimo išlaidų, ieškovui J. O.- 1000 Lt atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Valstybės biudžetinės įstaigos Nacionalinis egzaminų centras į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas duomenys neskelbtini)), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) 345,67 Lt. žyminio mokesčio bei 43,15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.