Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduotos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RENGIAMĖS“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžniai“, ieškinį atsakovams D. U., M. D. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų, procesinių palūkanų solidariai priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 6685,52 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovams ieškinys ir jo priedai 2017 m. rugsėjo 7 d. įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovams teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei pateikus prašymą priimti sprendimą už akių, yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 8 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2730-555/2016 UAB „RENGIAMĖS“, iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Gribžiniai“, įgaliotas asmuo I. L.. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi įmonės valdymo organai įpareigoti per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki administratoriaus paskyrimo bankrutavusios įmonės vadovu buvo D. U.. Nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. vienintelis bankrutavusios įmonės akcininkas yra M. D.. Teismo įpareigojimų atsakovai iki šiol nėra įvykdę ir bankrutavusios įmonės turto bei dokumentų nėra perdavę administratoriui. Taigi bankrutavusi įmonė šiuo metu faktiškai jokio turto neturi. Šias aplinkybes patvirtina bankroto administratoriaus 2017 m. vasario 9 d. sudarytas bankrutavusios įmonės balansas. Bankroto administratorius, atlikdamas viešai skelbiamų dokumentų analizę, nustatė, jog UAB „Rengiamės“ savo veiklos laikotarpiu Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą pateikė 2016 m. birželio 1 d. (už 2015 ataskaitinius metus). Iš bankrutavusios įmonės balanso už 2015 metus matyti, kad įmonė turėjo turto už 25 704,00 Eur sumą, tačiau įmonės vadovas ir akcininkas bankroto administratoriui neperdavė jokio įmonės turto ir dokumentų. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinio reikalavimo matyti, kad šio kreditoriaus finansinis reikalavimas yra susidaręs už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 30 d. Iš K. P. kreditorinio reikalavimo matyti, kad 2016 m. balandžio 22 d. buvo išduotas vykdomasis dokumentas dėl šio reikalavimo išieškojimo. Šios aplinkybės patvirtina, jog UAB „Rengiamės“ jau nuo 2015 m. tinkamai nebevykdė prievolių kreditoriams, tačiau įmonės vadovas ir akcininkas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgdamas į tai, jog bankrutavusi įmonė faktiškai neturi jokio turto teismo ir administravimo lėšoms padengti, Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1294-555/2017 nutarė taikyti BUAB „Rengiamės“ supaprastintą bankroto procedūrą. Minėta nutartimi teismas taip pat patvirtino bankrutavusios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 1745,52 Eur sumai. Ieškinio rengimo dieną patvirtintą administravimo išlaidų sąmata sudaro 4940,00 Eur. Minėtos administravimo išlaidų sąmatos ir bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma (4940,00 Eur + 1745,52 Eur = 6685,52 Eur) laikytina bankrutavusios įmonės žala, kurią įmonė patyrė dėl to, kad jos vadovas ir akcininkas laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo bei pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus (nevykdė teismo nutarties, neperdavė įmonės turto bei dokumentų).

Ieškovės ieškinys atsakovams iš esmės yra grindžiamas atsakovų, kaip UAB „RENGIAMĖS“ įmonės vadovo ir akcininko, civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, žalos padarymu.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valdymo organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje, galiojusioje iki 2016 m. sausio 1 d., nustatyta, jog jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiška nuostata įtvirtinta ir nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje. Nevykdant minėtos pareigos įmonės vadovams ir savininkams be kitų atsakomybės rūšių gali kilti civilinė atsakomybė, įtvirtinta minėto straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tam, kad juridinio asmens vadovams ir savininkams būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui, savininkui kyla atsakomybė. Sprendžiant, ar įmonės vadovas, savininkas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti.

IBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatyta, kad bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, kai kreditorius pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti administratorių, prisiimantį riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų. Kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Jeigu atsakovai būtų kreipęsi į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovai būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jie būtų įpareigoti įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju irgi administravimo išlaidos būtų apmokėtos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013)..

Atsakovai nevykdė teisės aktais jiems nustatytų pareigų, nerūpestingai bei neapdairiai valdė įmonę, laiku nevykdė kreditoriams finansinių įsipareigojimų, šių įsipareigojimų įmonei nebegalint įvykdyti neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovų valdomai įmonei. Iš Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartyje nustatytų aplinkybių matyti, jog bankrutavusi įmonė 2016 m. spalio 12 d. kreditorei VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turėjo 1584,92 Eur įsiskolinimą; VĮ „Registrų centras“ duomenimis paskutiniai įregistruoti finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2015 metus, 2015 m. metų pelno (nuostolio) ataskaita patvirtina, kad įmonė 2015 metus baigė nuostolingai. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, kuri sudaro 4940 Eur.

Šios aplinkybės leidžia teigti, jog jau 2015 metais bankrutavusi įmonė turėjo finansinių problemų, galimai buvo faktiškai nemoki, tačiau atsakovai nevykdė pareigos kreiptis į teismą ir inicijuoti bankroto bylos iškėlimą valdomai įmonei, dėl ko bankrutavusi įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą. Be to, nebuvo perduoti jokie įmonės dokumentai bei turtas, dėl ko įmonė neturi galimybės padengti bankroto administravimo išlaidų. Teismas daro išvadą, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir įmonei atsiradusios turtinės žalos, kadangi atsakovams laiku inicijavus bankroto bylos, kai įmonė dar turėjo turto, administravimo išlaidos būtų buvusios padengtos iš šio turto, tačiau tai padaryta nebuvo.

Ieškovė nurodo, jog atsakovų prievolė yra solidari. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos įstatymų leidėjas CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra nustatęs, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama ir CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Teisės pažeidimo metu galiojusioje ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad vadovas pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki administratoriaus paskyrimo įmonės vadovu buvo atsakovas D. U., o bankrutavusios įmonės akcininku nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. buvo M. D.. Pažymėtina, jog nors juridinio asmens dalyvio ir vadovo atsakomybės pagrindai skiriasi, o pareiga inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, tačiau, įvertinus tai, kad pagal ĮBĮ 8 straipsnį pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo tiek įmonės vadovas, tiek akcininkas, jie už padarytą žalą kreditoriams atsako solidariai, t. y. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu – kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014.

Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 6685,52 žalos atlyginimo ir 5 procentų procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis).

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovų valstybei priteistinos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminio mokesčio), nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nenumato galimybės šias išlaidas priteisti iš kelių asmenų solidariai (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), todėl jos priteisiamos ne solidariai, o iš kiekvieno asmens atitinkama išlaidų dalimi, išreikšta konkrečia pinigų suma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašymą priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas tenkinti iš dalies ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 75 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos, priteisus jas lygiomis dalimis iš atsakovų, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6685,52 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 52 ct) žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės likviduotos BUAB „Rengiamės“, juridinio asmens kodas 302825246, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Gribžiniai“, juridinio asmens kodas 304059458, buveinės adresas Gargždai, Klaipėdos g. 28-11, naudai.

Priteisti iš atsakovų D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš kiekvieno po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą žyminį mokestį valstybei yra būtina pateikti teismui.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.