- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-24
- Bylos Nr.
- PK-312-88/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Antanas Virbalas
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Kaltinamasis
- A. V.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2013-08-07, apie 22.30 val., galimai būdamas neblaivus, rankoje laikydamas alaus butelį, atėjo prie V. G. namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir pradėjo reikalauti jos, kad ji pakviestų savo sūnų G. G. pasišnekėti, tačiau ji tai padaryti kategoriškai atsisakė. Kurį laiką pastovėjęs prie užrakintų vartų, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, A. V. pradėjo laužti tvoros vartus, bandė perlipti per juos. Kai V. G. to padaryti neleido, A. V. su pagaliu pradėjo daužyti per vartų viršų, taip suduodamas jai per dešinę ranką. Po to pribėgęs prie antrų vartų pradėjo mėtyti į ją akmenis ir pataikė į dešinę koją. Iš karto po patirtų sužalojimų ji iškvietė policiją, tačiau kol atvažiavo policija A. V. pabėgo. Pagal 2013-08-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą Nr. G2545/13(01) V. G. buvo nustatyti tokie sužalojimai: poodinė kraujosruva su nubrozdinimu dešiniame žaste, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, dešinės plaštakos antrojo piršto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, nuo trauminio poveikio kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Apklaustas teisiamajame posėdyje A. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad apie 22 val. jis ėjo pas brolį, kuris gyvena kitoje sodų bendrijoje, nešėsi tris butelius alaus. Ėjo pro V. G. namą, prie kurio buvo jos sūnus. Sūnus priėjo prie tvoros, pamatė, kad jis, t. y. A. V., turi alaus, ir jo paprašė. Jis padavė alų, liepė išeiti už vartų. Tuo metu išėjo jo tėvas. Sūnus lipo per tvorą ir tėvas pradėjo jį traukti nuo tvoros. Jis, t. y. A. V., padavė jam ranką. Tuo metu išbėjo V. G., pagriebė pagalį ir jam, t. y. A. V., trenkė į akį. Po akim atsirado mėlynė. Po to jis, t. y. A. V., nuėjo namo, prie akies dėjo ledą, dvi savaites į darbą važinėjo su akiniais. V. G. prieš jam suduodama sakė, kad jis išeitų ar pan. Sūnus per tvorą norėjo perlipti, nes vartai buvo užrakinti, tačiau neperlipo, tėvas jį nutempė. Įvykį galėjo matyti V. ir L., šalia daugiau nieko nebuvo, arčiausias namas yra už 30 metrų. Jis, t. y. A. V., girtas nebuvo, su G. gėrė tik gurkšnį alaus, į V. G. akmenų nemėtė, apie sužeidimus nieko nežino. V. G. į jį, t. y. A. V., metė akmenį. Jis į medikus nesikreipė, po poros dienų buvo pas įgaliotinį, jis matė mėlynę ir jį įspėjo dėl įvykio, tačiau nežino, ar įspėjo pagrįstai, jokio įvykio nebuvo. G. prieš metus bandė draugauti su jo, t. y. A. V., žmona, ar tarp jų buvo romanas, nežino. Paskutinis konfliktas tarp jų buvo praeitais metais, dabar jie tiesiog kaimynai.
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. G. parodė, kad 2012 m. kovo mėn. jos sūnus gulėjo reanimacijoje psichiatrijos ligoninėje, ten dirba kaltinamojo A. V. žmona. Prasidėjo sūnaus ir V. bendravimas, ta draugystė ilgai tęsėsi, apie pusę metų. A. V. sužinojo liepos ar rugpjūčio mėnesį. Prasidėjo naktiniai skambučiai jai, t. y. V. G., į namus. A. V. prisistatė kad yra O. V. pusbrolis, tačiau jis buvo atpažintas iš balso. Kitą dieną ji, t. y. V. G., nuvyko pas A. V. į namus, norėjo geruoju išsiaiškinti, tačiau A. V. nusileido iš antro aukšto, pradėjo šaukti ir ją išmetė. 2013-01-03, apie 24 val., jai paskambino A. V. į duris ir pasakė, kad ji ruoštųsi laidotuvėms, sūnų papjaus ir namus sudegins. Ji kreipėsi į policiją ir jis buvo nubaustas. 2013-08-07, apie 22.30 val., A. V. skambino G., sūnus buvo labai girtas, miegojo palapinėje prie pirties. Atėjo A. V. ir pradėjo rėkti, kad G. keltųsi, atėjo prie tvoros prie kelio, rankoje turėjo alaus butelį. Sūnus atsikėlė, nuėjo prie vartų. Jos, t. y. V. G., vyras, tuo metu buvo lauke. Sūnus paprašė atrakinti vartus. Tėvas neatrakino, nes jie dažnai konfliktavo. Ji, t. y. V. G., išėjo, pamatė, kad G. guli ant žemės ir tėvas laiko jį prispaudęs prie žemės. Ji suprato, kad laiko, jog sūnus neperliptų ir neprasidėtų muštynės. A. V. pradėjo laužti tvorą, ji pradėjo rėkti, kad jis eitų namo. Jis apsisuko, paėmė pagalį, viena ranka klibino vartus, kita – trenkė pagaliu jai per ranką. Jis trenkė du kartus. Ji suriko, jis pradėjo koliotis. Norėjo eiti namo, priėjo iki tvoros ir paėmęs akmenį sviedė jai, t. y. V. G., taip pat jis rėkė, kad papjaus sūnų ir sudegins namus. Antras jo mestas akmuo pataikė į metalinę dėžę, atšoko ir pataikė jai į dešinę koją virš kelio. Ji iškvietė policiją. Prašo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos. Ji patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimus ir sveikatos pablogėjimą, jai buvo smegenų infarktas, gulėjo ligoninėje, buvo sanatorijoje, labai pablogėjo sveikata.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas L. G. parodė, kad A. V. pažįsta, santykiai priešiški, nes jis ateina pas sūnų ir nori su juo pasikalbėti, sūnus išeina, ir jeigu jis, t. y. L. G., atidarytų vartus, jie gertų. 2013-08-07 apie 22.30 val., jis, t. y. L. G. buvo lauke, kur miegojo ir girtas sūnus. Ant stalo gulėjo telefonas, jis, t. y. L. V., išgirdo, kad skambina. Atsiliepė, išgirdo A. V. balsą. Pasakė, kad sūnus neatsilieps, nes miega, po to padėjo telefoną. Tada atsikėlė sūnus ir nuėjo prie tvoros, vartai buvo uždaryti, sūnus paprašė jį išleisti, nes nori pasikalbėti. A. V. stovėjo už tvoros su alaus buteliu, kitą butelį davė sūnui. Jis, t. y. L. G., liepė sūnui eiti namo. Sūnus pasakė, kad lips per tvorą. A. V. rėkė necenzūriniais žodžiais, pasakė laukti laidotuvių. Išėjo į lauką žmona, A. V. jai trenkė pagaliu per ranką. Jis, t. y. L. G., laikė sūnų prispaudęs prie žemės. A. V. nuėjo prie kitų vartų, jie nuėjo paskui. A. V. rado akmenį ir metė, vienas nepataikė, o kitas atšokęs pataikė žmonai į koją. Jis, t. y. L. G., liepė žmonai kviesti policiją. A. V. triukšmavo, buvo įspėtas, kad greitai atvažiuos policija. Jis pasakė, kad juos sudegins, apsisuko ir nuėjo. Atvažiavo policija, paėmė sūnų ir išvežė. Žmonos rankose pagalio jis, t. y. L. G., nematė, ji A. V. per rankas nedavė. Įvykį taip pat matė žmonos sesuo, tačiau ji nebuvo išėjusi į gatvę, matė per langą.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja I. L. parodė, kad A. V. pažįsta, jų santykiai geri. Ji barnį girdėjo, tačiau nematė. Girdėjo, kad G. prašė išeiti, o A. V. prašė išeiti G. pašnekėti. Barnį ji, t. y. I. L., girdėjo nuo savo namų, jis apie 60-70 metrų nuo V. G. namo. Ji girdėjo nepažįstamo žmogaus balsą, dar girdėjo V. G., kuri prašė eiti namo, taip pat girdėjo, kad L. G. sakė, jog G. niekur neis. Ji, t. y. I. L., kitą dieną po įvykio buvo sutikusi V. G., ji buvo apsiverkusi, sakė, kad su kažkuo barėsi, jos sūnus buvo girtas ir kad buvo kažkoks draugas už tvoros. Ji žino, kad V. G. sūnus geria, pastaroji pergyvena, dažnai būna triukšmai. V. G. nesakė, kad jai sudavė, apie akmenis taip pat neminėjo.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja G. Š. parodė, kad V. G. yra jos sesuo, pas ją lankėsi 2013-08-07, apie 20.00 val. Kai atėjo pas seserį, ji verkė, pasakė kad jos sūnus guli girtas palapinėje. Jos pasišnekėjo, nuėjo namo gerti arbatos. Ji, t. y. G. Š., nuėjo į antrą aukštą nusiprausti. Prigulė, jau snaudė, išgirdo, kad kažkas rėkia. Ji nuėjo prie lango ir pamatė A. V., kuris lupo tvorą, o L. G. laikė prie žemės prispaudęs sūnų, kad neatsikeltų. Sūnus prašė, kad paleistų, A. V. visą laiką koliojosi. A. V. paėmė pagalį ir, kai sesuo laikė už vartų, du kartu jai trenkė per rankas. Sesuo užriko, jis nustojo. A. V. pasisuko ir nuėjo, o tėvas atleido sūnų. Visi išsivaikščiojo. Tada ji pamatė, kad A. V. priėjo prie geležinių vartų ir pradėjo koliotis. Sesuo irgi buvo prie vartų, bet toliau. A. V. paėmė akmenį ir metė, akmuo atšoko nuo dėžės ir trenkė seseriai į koją. Tada jis pradėjo rėkti, kad sudegins namus. Sesuo iškvietė policiją, A. V. pabėgo į krūmus. Ji, t. y. G. Š., ant sesers dešinės rankos matė du nubrėžimus.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas - policijos tyrėjas A. J. parodė, kad A. V. ir V. G. pažįsta, santykių tarp jų jokių. A. V. buvo atvykęs apklausai, kadangi buvo V. G. pareiškimas. Jei gerai pamena, jis rodė telefone nuotraukas, kur buvo ant veido sumušimai, minėjo, kad buvo suduoti smūgiai. Ar jis, t. y. A. J., pats matė sužalojimus, neatsimena. Anksčiau irgi buvo rašytas pareiškimas dėl A. V., rašė V. G.. Nusiskundimų iš kitų asmenų dėl A. V. negauta.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas G. G. parodė, kad V. G. yra jo mama. A. V. beveik nepažįsta, buvo porą kartų susitikę ir viskas, gyvena netoli vienas nuo kito. 2013-08-07 buvo konfliktas tarp mamos ir A. V.. Jis, t. y. G. G., nieko apie tai papasakoti negali, nes buvo labai neblaivus. Mama kažką pasakojo apie akmenis, tačiau jis nematė. Jis yra su A. V. vieną kartą išgėręs po bokalą alaus, tačiau tai viskas, dėl santykių su jo žmona nesibarė. Jis po įvykio buvo susitikęs su A. V., jis pasakojo, kad motina trenkė.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2545/13(01) duomenimis V. G. buvo nustatyti tokie sužalojimai: poodinė kraujosruva su nubrozdinimu dešiniame žaste, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, dešinės plaštakos antrojo piršto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, nuo trauminio poveikio kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-08-07). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 3-4).
Šalies argumentai
A. V. kaltu neprisipažino, nurodė, jog į V. G. akmenų nemėtė, apie sužeidimus nieko nežino, tačiau teismas šiuos jo parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusioji V. G. parodė, kad A. V. trenkė jai pagaliu per ranką, po ko metė akmenį, kuris pataikė į metalinę dėžę, atšoko ir pataikė jai į dešinę koją. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojo L. G. parodymai, iš kurių matyti, kad A. V. trenkė V. G. pagaliu per ranką, paskui, nuėjęs prie vartų, metė akmenį, kuris atšokęs pataikė žmonai į kojas, ir liudytojos G. Š. parodymai, iš kurių matyti, kad A. V. paėmė pagalį ir du kartus trenkė V. G. per rankas, paskui, priėjęs prie vartų, paėmė akmenį ir metė į seserį, akmuo atšoko nuo dėžės ir trenkė seseriai į kojas. Netikėti nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, jų parodymai buvo nuoseklūs, taip pat juos patvirtina specialisto išvada, iš kurios matyti, kad V. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, galimai 2013-08-07.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytą teismas daro išvadą, kad A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., t. y. nežymiai sutrikdžius kito žmogaus sveikatą.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. V. teismas atsižvelgia į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad praeityje neteistas, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. G. pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad ji patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimus ir sveikatos pablogėjimą, jai buvo smegenų infarktas, gulėjo ligoninėje, buvo sanatorijoje, labai pablogėjo sveikata.
Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo A. V. veiksmų nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. G. buvo padaryta neturtinė žala, nes ji patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarinius, į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės pareikštas civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas iki 500 Lt.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomosios priemonės A. V. neskirti.
Priteisti iš A. V. V. G. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1200 litų už advokato paslaugas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą apeliaciniu skundu.