- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-27
- Bylos Nr.
- 2-7794-901/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-06724-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Karmazaitė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- I. J.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. I.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei I. J. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. J. 2012-11-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo, prašydamas panaikinti duomenis gimimo įraše apie tai, kad atsakovas D. J. yra nepilnamečių vaikų D. J. ir I. J., gimusių (duomenys neskelbtini), tėvas, vaikams ieškovo pavardės nepalikti. Ieškovas nurodė, kad su atsakove I. J. santuoką sudarė 2008-12-18. Iki santuokos, (duomenys neskelbtini) atsakovė pagimdė dvynius - D. J. ir I. J.. Ieškovas, vaikų gimimo įrašuose ir gimimo liudijimuose įrašytas vaikų tėvu, o atsakovė - motina. Su atsakove artimus ryšius palaikė dvejus metus iki vaikų gimimo. Tą laiką gyveno tai kartu, tai atskirai. Buvo laikotarpis, kai kiekvienas turėjo kitus partnerius. 2008 metais atsakovė pradėjo lauktis ir nusprendė gyventi kartu. Po vaikų gimimo ieškovas buvo sulaikytas ir įkalintas. Su atsakove iki 2011 metų ryšį palaikė laiškais, telefoniniais pokalbiais, apsilankymais. Nutrūkus šeiminiams santykiams nutarė santuoką nutraukti. Būdamas atskirtas nuo šeimos ieškovas nepadėjo atsakovei auginti vaikų, neteikė išlaikymo, jų auklėjime nedalyvavo ir vaikai ieškovo, kaip tėvo, nepažįsta. Todėl tarp ieškovo ir sūnų tėviški santykiai nesusiklostė. Apie tai, kad ieškovas nėra D. J. ir I. J., gimusių (duomenys neskelbtini) tėvas, jis sužinojo iš atsakovės, vaikų motinos I. J. 2012 metų pavasarį, todėl prašo nuginčyti tėvystę. Teismo posėdžio metu savo reikalavimus palaikė, DNR ekspertizės skyrimo atsisakė.
Atsiliepimas
Atsakovė I. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka (14 b. l.). Patvirtino, kad ieškovas D. J. tikrai nėra dvynių sūnų D. J. ir I. J., gimusių (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Prašė gimimo liudijimuose nurodyti vaikams jos pavardę. Apie tai, kad ieškovas nėra jos vaikų tėvas ji žinojo nuo pat vaikų gimimo, ieškovui apie tai pasakė 2012 metų pavasarį, kai apsisprendė su ieškovu nutraukti santuoką ir derino santuokos nutraukimo sutarties sąlygas. DNR ekspertizės skyrimo atsisakė. Kito nepilnamečių vaikų tėvo nurodyti negalėjo.
Šalies argumentai
Institucijos, teikiančios išvadą - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti, nurodė, kad I. J. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, kadangi ieškovas ir atsakovė atsisako DNR ekspertizės skyrimo, byloje nėra ginčo, todėl nesutikti su ieškovo ieškiniu neturi pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad ieškovas D. J. 2009-02-03 pareiškimu su vaikų motina I. J. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui (toliau Šiaulių m. CMS) pripažino savo nepilnamečių vaikų D. J. ir I. J., gimusių (duomenys neskelbtini), tėvystę, prašydamas įrašyti vaikų gimimo akto įrašuose jį vaiko tėvu, suteikiant J. pavardes (24 b. l.). Vaikų gimimo įrašuose ir gimimo liudijimuose D. J. įrašytas D. J. ir I. J. tėvu, o atsakovė I. J. nurodyta jų motina (5-6, 22-23 b. l.). Ieškovas D. J. ir atsakovė I. J. 2008-12-18 Šiaulių m. CMS sudarė santuoką, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (4 b. l.).
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl D. J. ir I. J. tėvystės nuginčijimo. Atsakovė I. J. su ieškinio reikalavimais sutinka, patvirtindama, kad atsakovas iš tiesų nėra biologinis D. J. ir I. J. tėvas. Abi šalys teismo posėdžio metu DNR ekspertizės, kad paneigti ieškovo tėvystę, atsisakė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su ieškiniu sutiko.
Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.150 str. 2 d.). CK 3.152 str. 1 d. įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojant nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovas nurodė, o atsakovė patvirtino tai, kad ieškovas tik 2012 metų pavasarį sužinojo, kad jis nėra D. J. ir I. J., gimusių (duomenys neskelbtini) tėvas. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad ji žinojo, kad ieškovas nėra vaikų biologinis tėvas nuo pat jų gimimo. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis iki šiol atsakovė nėra kreipųsis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš ieškovo priteisimo.
Tėvystė yra teisinis bei socialinis tėvo ir vaiko ryšys, todėl svarbu nustatyti, kokie santykiai susiklostę tarp vaiko ir tėvo, tėvo santykį su vaiku ir požiūrį į jį.
Ieškovas nurodė, kad po vaikų gimimo buvo sulaikytas ir įkalintas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ne vienerius metus būdamas atskirtas nuo šeimos jis neapdėjo atsakovei nei vaikus auginti nei jų išlaikyti, vaikais nesirūpino, nedalyvavo jų auklėjime. Tarp ieškovo D. J. ir nepilnamečių vaikų D. J. ir I. J. jokie ryšiai nėra susiklostę, vaikai, ieškovo kaip tėvo nepažįsta, tėviški santykiai per ketverius jų gyvenimo metus nėra susiklostę. Ieškovas su atsakove negyvena, iki 2011 m. su atsakove dar palaikė ryšį laiškais, telefoniniais pokalbiais, kartais atsakovė jį aplankydavo laisvės atėmimo vietose.
Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija), tiek nacionaliniai teisės aktai (Konstitucija, CK, kiti teisės aktai). Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str.).
Teismo nuomone, ieškovas ir atsakovė, tai pripažindama, įrodė, kad ieškovas nėra nepilnamečių vaikų D. J. ir I. J., gimusių (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, nors po vaikų gimimo šalys ir sudarė santuoką bei vaikų tėvu gimimo liudijimuose įrašė vaikų tėvu ieškovą. Atsižvelgiant į tai ieškovo ieškinys yra tenkintinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į ieškovo prašymą 2012-11-07 teismo nutartimi žyminio mokesčio (144,00 Lt) mokėjimas buvo atidėtas iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo. Kadangi ieškovo ieškininiai reikalavimai buvo pilnai patenkinti atsakovei pilnai pripažinus ieškinį, valstybės naudai iš atsakovės išieškotina 144,00 Lt žyminio mokesčio.
Valstybės biudžetui 3,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 264 str., 270 str., 307 str. 1d. teismas,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad ieškovas D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra atsakovės I. J. (ikisantuokinė pavardė M.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusių (duomenys neskelbtini), tėvas, panaikinant nepilnamečių vaikų įrašus apie tėvą gimimo metrikų knygose, įrašytus 2009 m. vasario 3 d., gimimo įrašų Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiams vaikams paliktinos jų motinos pavardės - M.
Priteisti iš atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 144,00 Lt žyminio mokesčio (šis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.
Šio sprendimo nuorašą per 3 dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.