Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-10-12 · Civilinė byla Nr. e2S-1421-826/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-12
Bylos Nr.
e2S-1421-826/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06316-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Suinteresuotas asmuo
I. J., G. J.
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1421-826/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06316-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens I. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys G. J. ir I. J., antstolis J. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko G. J. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. J..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino. Teismo motyvai: Teismui nustačius, kad skolininkas G. J. ir I. J. yra sutuoktiniai, arešto aktu areštuotas turtas (darbo užmokestis bei pajamos pagal pensijų kaupimo sutartį) laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vadovaudamasis įstatyme nustatyta sutuoktinių lygių turto dalių prezumpcija nustatė, kad skolininkui G. J. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės I. J. gaunamo darbo užmokesčio, 1/2 dalis sutuoktinės I. J. piniginių lėšų, esančių ir / ar pateksiančių į areštuotas jos atsiskaitomąsias sąskaitas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių ir / ar patenkančių į sutuoktinės I. J. vardu atidarytą UAB „INVL Asset management“ sąskaitą ar kasą pagal 2017 m. sausio 27 d. pensijų kaupimo sutartį tam, kad būtų galima antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo I. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartį arba klausimą išnagrinėti iš esmės – netenkinti prašymo. Skundo motyvai: Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog skola pagal vykdomąjį dokumentą yra jos vyro G. J. asmeninė prievolė, nes atsirado iki santuokos sudarymo su ja momento. Prašė šią skolą pripažinti jo asmenine ir nutraukti išieškojimą iš jos gaunamų pajamų. Paaiškino, kad jos gaunamos pajamos yra mažos, ji yra prastos sveikatos, yra neįgali, gyvena iš invalidumo pašalpos (184 Eur per mėnesį), laukiasi antro vaiko. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais. Nurodė, kad byloje remiantis Gyventojų registro duomenimis nustatyta, jog skolininkas G. J. yra įregistravęs santuoką su I. J.. Duomenų apie santuokos nutraukimą nėra. Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis. Nesant skolininko G. J. turto ir lėšų, į ką galimas išieškojimo nukreipimas, antstolio siūlymu išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl skolininko G. J. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Pažymėjo, kad antstolis J. P. nevykdo jokių išieškojimų iš suinteresuoto asmens I. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ar piniginių lėšų. Jokie priverstinio vykdymo veiksmai dėl suinteresuoto asmens I. J. nėra vykdomi, ji nėra vykdymo proceso šalis. Nurodė, kad ginčo nėra, jog administracinė bauda skirta asmeniškai skolininkui G. J., o skola išieškoma ne iš suinteresuoto asmens I. J. asmeninės nuosavybės, bet iš skolininkui priklausančios 1/2 turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/08/01155, pradėtą pagal 2008 m. birželio 26 d. Kretingos rajono policijos komisariato nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E956498 dėl 1 158,48 Eur (4 000 Lt) sumos išieškojimo iš skolininko G. J. išieškotojai valstybei. 2017 m. balandžio 4 d. antstolis surašė patvarkymą Nr. S17-5-11721, kuriuo areštavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – skolininko sutuoktinės I. J. gaunamą darbo užmokestį bei patvarkymą Nr. S17-11723, kuriuo areštavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – turtinę teisę į 1 926,51 Eur įsiskolinimo sumą (įskaitant vykdymo išlaidas), esančią ir / ar pateksiančią į UAB „INVL Asset management“ sąskaitą ar kasą, priklausančią skolininkės sutuoktinei I. J. pagal 2017 m. sausio 27 d. pensijų kaupimo sutartį, bei patvarkymą Nr. S17-11719 areštuoti lėšas, kuriuo nurodė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai priverstinai sustabdyti pinigines lėšas, esančias skolininkės sutuoktinės I. J. atsiskaitomosiose sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą ir nustatė, kad skolininkui G. J. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės I. J. gaunamo darbo užmokesčio, 1/2 dalis sutuoktinės I. J. piniginių lėšų, esančių ir / ar pateksiančių į areštuotas jos atsiskaitomąsias sąskaitas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių ir / ar patenkančių į sutuoktinės I. J. vardu atidarytą UAB „INVL Asset management“ sąskaitą ar kasą pagal 2017 m. sausio 27 d. pensijų kaupimo sutartį. Apeliantė su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutiko nurodydama, kad buvo neatsižvelgta į tai, jog skola yra asmeninė skolininko prievolė ir iš jos gaunamų pajamų negali būti išieškoma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo motyvais. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, kad skolininko prievolė pagal 2008 m. birželio 26 d. Kretingos rajono policijos komisariato nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E956498 dėl 1 158,48 Eur išieškojimo yra asmeninė G. J. prievolė, todėl išieškojimas galimas iš bendro turto sutuoktinio dalies. Skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine tam ir nustatoma, kad būtų galima įgyvendinti minėtą CK 3.112 straipsnį. Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės I. J. asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinės kaip bendraskolės solidariosios atsakomybės. Remiantis tuo, kas išdėstyta apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis, redakcija iki 2017 m. liepos 1 d.). Tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje, tačiau turi būti laikomasi įstatymo nustatytos tvarkos. Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju, antstolis nustatęs, kad nėra galimybės išieškoti skolos iš G. J. asmeninio turto, 2017 m. balandžio 4 d. patvarkymu Nr. S17-5-11721 areštavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – skolininko sutuoktinės I. J. gaunamą darbo užmokestį bei patvarkymą Nr. S17-11723, kuriuo areštavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – turtinę teisę į 1 926,51 Eur įsiskolinimo sumą (įskaitant vykdymo išlaidas), esančią ir / ar pateksiančią į UAB „INVL Asset management“ sąskaitą ar kasą, priklausančią skolininkės sutuoktinei I. J. pagal 2017 m. sausio 27 d. pensijų kaupimo sutartį, bei patvarkymu Nr. S17-11719 sustabdė piniginių lėšų, esančių skolininkės sutuoktinės I. J. atsiskaitomosiose sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išmokėjimą. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis matyti, kad antstolio procesiniai veiksmai atlikti laikantis įstatymo nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad G. J. ir I. J. yra sutuoktiniai, vedybų (povedybinė) sutartis nesudaryta, pagrįstai vadovavosi įstatyme numatyta sutuoktinių lygių dalių turto prezumpcija ir nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Kiti skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės, priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį pagrindo nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

suinteresuoto asmens I. J. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis