Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V.V. ir M.J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo V.V. pripažintas kaltu ir nuteistas :

- pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p. laisvės atėmimu aštuoniolikai metų;

- pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu ketveriems metams;

- pagal BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoniolikai metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2001 m. kovo 13 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyniolikai metų.

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p. ir 3 d., V.V. pripažintas pavojingu recidyvistu. Bausmę paskirta atlikti: pirmus penkerius metus - kalėjime, likusią bausmės dalį - pataisos .

namuose.

- pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p. laisvės atėmimu penkiolikai metų;

- pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p., pareikštos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų.

Bausmę paskirta atlikti: pirmus trejus metus - kalėjime, likusią bausmė dalį - pataisos namuose.

Iš V.V. ir M.J. solidariai priteista 3568 Lt V.V.Z. laidojimo išlaidų.

A.Z. civilinis ieškinys atmestas.

Iš V.V. ir M.J. priteista po 150 Lt proceso išlaidų už gynėjo dalyvavimą teismo procese pagal paskyrimą ir po 59,15 Lt proceso išlaidų, išmokėtų nukentėjusiesiems bei liudytojams už keliones į teismo procesą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V.V. ir M. J. nuteisti už tai, kad 2004 m. liepos 23 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti V.V.Z. priklausantį turtą, panaudodami fizinį smurtą jo atžvilgiu, t.y. abu nunešdami nukentėjusįjį į statomą pastatą bei suduodami pagaliu ir kumščiais pastarajam apie 67 smūgius į galvą, krūtinę bei kitas kūno vietas, tuo padarydami daugybines kraujosruvas galvos, krūtinės ląstos, nugaros, kojų srityse, paviršutinius daugybinius šių sričių odos nubrozdinimus, krūtinkaulio bei dešiniųjų IV-V-VI-VII-VIII, o taip pat kairiųjų VI-VII-VIII šonkaulių lūžius, krūtinkaulio III stuburo slankstelio ištiestinį lūžį, kas sukėlė kraujo išsiliejimus dešinėje krūtinplėvės ertmėje ir nutrūko nugaros smegenys, dėl ko, išsivysčius trauminiam šokui ir ūmiai mažakraujystei, nukentėjusysis mirė, dėl savanaudiškų paskatų, ilgu mušimu ir daugybinių smūgių sudavimu sukeldami dideles kančias, t.y. itin žiauriai, tyčia nužudė dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio esantį bejėgiškoje būklėje V.V. Z. bei pagrobė jo turtą : 8 poras kojinių, bendros 16 Lt vertės, batus, 40 Lt vertės, vienas kelnes, 10 Lt vertės, dvejus marškinėlius, 8 Lt vertės, 3 latus, 15,70 Lt vertės, viso pagrobė turto už 89,70 Lt, o V.V. dar pagrobė ir nukentėjusiojo V.V.Z. asmens dokumentą (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis V.V. apeliaciniu skundu prašo paskirti atlikti laisvės atėmimo bausmę kalėjime, bet trumpesnį laikotarpį. Teigia, kad norėjo tik apvogti nukentėjusįjį, tikslo nužudyti neturėjo ir jį nužudė netyčia. Prisipažįsta, kad būdamas neblaivus ir nesuvokdamas savo veiksmų, padarė nusikaltimą. Nurodo, kad nukentėjusysis taip pat buvo neblaivus, dėl ko griūdamas galėjo pats susižaloti. Ekspertai nepagrįstai neatkreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusysis prieš mirtį galėjo būti sumuštas. Mano, kad nepagrįstai nepaskirta ekspertizė, tikslu ištirti paties apelianto sveikatos būklę. Jis turi sugyventinę, vaiką, iki suėmimo dirbo, išlaikė šeimą.

Nuteistasis M. J. apeliaciniu skundu prašo sumažinti apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, paskiriant ją atlikti kalėjime. Nurodo, kad policijos pareigūnams apie įvykdytą nusikaltimą pats pranešė, prisipažino padaręs nusikaltimą, nurodė nuteistojo V.V. gyvenamąją vietą ir tuo padėjo greičiau atlikti tyrimą. Nepagrįstai neišaiškintos aplinkybės dėl peilio ir paso. Tvirtina, kad nuteistasis V.V. į įvykio vietą buvo sugrįžęs dar kartą vienas ir tada nužudė nukentėjusįjį. Teigia, kad V.V. parodymai yra melagingi. Pastarasis buvo suplanavęs padaryti šį nusikaltimą. V.V. teisme parodė, kad prieš įvykį kartu su nukentėjusiuoju gėrė alkoholinius gėrimus ir matė, kad jis turi pinigų. Apeliantas teigia, kad nuo jo suduotų smūgių nukentėjusysis negalėjo mirti, jis nenorėjo ir neplanavo jo nužudyti. Nurodo, kad turi sugyventinę, augina jos ir savo nepilnamečius vaikus.

Nukentėjusioji A.Z. atsikirtime į nuteistųjų V.V. ir M. J. apeliacinius skundus, nurodo, kad nuteistiesiems turi būti paskirtos kuo griežtesnės bausmės. Nuteistųjų parodymai yra prieštaringi, jie išsisukinėja ir siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Mano, kad nuteistieji suplanavo padaryti šį nusikaltimą, o po to - sunaikinti lavoną ir paneigti savo kaltę. Nuteistasis V.V., pasinaudodamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, sužinojo apie pinigus, suplanavo nusikaltimą, į kurį įtraukė ir M. J. Nukentėjusysis buvo invalidas su klubų protezais, jam buvo sunku ilgai stovėti, o prisėdus negalėjo pats atsistoti. Nukentėjusioji teigia, kad V.V.Z. dieną buvo stebimas ir jo apiplėšime dalyvavo penki asmenys. V.V.Z. buvo išrengtas, žiauriai kankinamas, mušamas tąšu, radus pinigus, užmuštas maišu. Kadangi nusikaltėliai buvo girti, pavogtus pinigus jie galėjo pamesti. Nuteistieji savo poelgiu atėmė gyvenimo paramą iš nukentėjusiosios, dukros, anūkų. Mano, kad nuteistieji, taip pasielgę su ant žemės gulinčiu neįgaliu žmogumi, yra pavojingi visuomenei. Nukentėjusioji nurodo, kad civilinio ieškinio nekeičia.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji V.V. ir M. J. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorė – atmesti.

Skundai atmetami.

Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistieji bejėgiškoje būklėje dėl girtumo esantį V.V.Z. nužudė plėšimo metu, t.y. dėl savanaudiškų paskatų ir itin žiauriai. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V.V. dar pagrobė V.V.Z. asmens dokumentų – (duomenys neskelbtini).

Šių teismo išvadų, o konkrečiai nužudymo, plėšimo ir asmens dokumento pagrobimo faktų bei veikų juridinio įvertinimo apeliantai iš esmės neginčija.

Skunduose ginčijamas tik tyčios turinys, paskirtų bausmių dydžiai, apeliuojama į nuteistųjų psichinės sveikatos būklę, kitaip vertinamos aplinkybės, turinčios reikšmės bausmės dydžiui.

Patys nuteistieji prisipažįsta, kad sudavė bejėgiškoje būklėje esančiam nukentėjusiajam daug smūgių kumščiais ir pagaliu į įvairias kūno vietas. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuojama, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti suduodant ne mažiau 67 smūgius kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai padaryti pakankama jėga tam, kad lūžtų krūtinkaulis, šonkauliai, stuburo slankstelis, nutrūktų stuburo smegenys krūtininėje dalyje (b.l. 63-68 t. 1).

Įvykio vietoje rastos sulūžusio pagalio liekanas (b.l. 12-30 t. 1).

Šios aplinkybės neginčijamai įrodo, kad nuteistieji suduodami pakankamai stiprius smūgius kumščiais, pagaliu nukentėjusiajam į galvą, nugarą, krūtinę, t.y. į pavojingas žmogaus gyvybei sritis, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jų veikimo nukentėjusysis gali mirti, ir to norėjo, arba juos tenkino bet kuris iš alternatyvių padarinių, t.y. mirtis ar sveikatos sutrikdymas (alternatyvioji konkretizuota tyčia). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad naudojant tokio intensyvumo ir pobūdžio smurtą galima veikti neatsargiai ar netiesiogine tyčia, t.y. nesiekiant nukentėjusiojo mirties, bet sąmoningai leidžiant tokiems padariniams kilti.

Bet kokiu atveju (veikiant paprasta konkretizuota tyčia ar alternatyvia konkretizuota tyčia) tai neturi jokios reikšmės apeliantų nusikalstamų veikų juridiniam įvertinimui.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atmetė nuteistųjų aiškinimus, kad nukentėjusįjį dar galėjo sužaloti ir kiti asmenys po to, kai jie (apeliantai) V.V.Z. paliko statomame pastate. Kolegija sutinka su šiomis apygardos teismo išvadomis ir todėl išsamiau jų neaptarinėja.

Teismo medicinos specialistas apygardos teisme kategoriškai patvirtino, kad krūtinkaulio, daugybiniai šonkaulių ir stuburo slankstelio lūžimai negalėjo atsirasti nukentėjusiajam griuvinėjant. Taigi, tokio pobūdžio apeliantų teiginiai (esą pats nukentėjusysis griuvinėdamas galėjo pasidaryti mirtinus sužalojimus) yra neginčijamai paneigti.

Iš įvykio vietos apžiūros ir nuteistųjų M. J. ir V.V. parodymų patikrinimo vietoje protokolų (b.l. 12-30 t. 1, b.l. 10-14, 69-75 t. 2) seka, kad apeliantai nukentėjusįjį paliko tokioje padėtyje, kurioje jis buvo rastas įvykio vietos apžiūros metu. Tai reiškia, kad M. J. skundo argumentas esą V.V.Z. nužudė dar kartą į įvykio vietą grįžęs V.V., yra nepagrįstas. Tai, kad kiekvienas nuteistasis ne visais atvejais matė ar žinojo kokius nukentėjusiojo daiktus užvaldė kitas bendrininkas, nepašalina jų baudžiamosios atsakomybės bei savanaudiškų paskatų buvimo.

M. J. nenurodo kokie V.V. parodymai yra melagingi. Pažymėtina, kad abiejų nuteistųjų parodymai dėl daugumos esminių bylos aplinkybių sutampa. Tiek V.V., tiek M. J. pripažįsta, kad abu nutempė nukentėjusįjį į statomą pastatą, abu jį mušė, kraustė kišenes, nurenginėjo. Todėl šiuo atveju visiškai nesvarbu kuriam pirmiau kilo mintis apiplėšti V.V. Z. .

Byloje nėra jokių duomenų, kad nužudyme be nuteistųjų dalyvavo dar kiti asmenys ar kad nukentėjusiajam gyvybė buvo atimta suduodant smūgius maišu.

Iš tikrųjų, byloje nustatyta, kad M. J. apie V.V.Z. atžvilgiu panaudotą smurtą informavo VSAT pareigūną S.J. Tačiau tai jis padarė po to, kai pamatė, jog į kaimą, kuriame buvo padaryti nusikaltimai, jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Paminėtą aplinkybę apeliantas pripažino ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 88-89, 97-99 t. 2). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apie padarytus nusikaltimus dar iki policijos darbuotojų atvykimo į įvykio vietą, žinojo visa eilė žmonių (D.K., M.K., D.S., D.J., T.K.). Tai be jokios abejonės suprato abu nuteistieji. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pranešimas apie padarytus nusikaltimus nebuvo savanoriškas, nes jį sąlygojo suvokimas, kad baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju nepavyks išvengti. Be to, abu apeliantai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme stengėsi nepagrįstai sumažinti savo nusikalstamų apimtį, nebuvo iki galo nuoširdūs.

Todėl nėra pagrindo išvadai, kad jie pilnai prisipažįsta padarę nusikaltimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti nusikaltimus.

Įstatymas girtumo nelaiko atsakomybę lengvinančia ar ją šalinančia aplinkybe. Priešingai, tokią kaltininko būseną, kuri turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įstatymų leidėjas priskyrė prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Apeliacinės instancijos teisme abiems nuteistiesiems buvo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės, kurių metu nustatyta, kad V.V. ir M. J. nusikalstamų veikų padarymo ir šiuo metu psichikos ligomis nesirgo ir neserga bei nebuvo ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Todėl jie galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus (b.l. 302-304, 305-306 t. 2). Abu ekspertizės aktai yra išsamūs ir motyvuoti. Jų išvados kolegijai abejonių nekelia.

Apygardos teismas, skirdamas nuteistiesiems griežtas laisvės atėmimo bausmes, BK 54 str. ir 61 str. reikalavimų nepažeidė. Apeliantai nusikaltimus padarė esant dviems jų atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms (apsvaigę nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje) bei nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Gyvybę nukentėjusiajam jie atėmė esant net trims nužudymą kvalifikuojančioms aplinkybėms. V.V. nusikalto per lygtinio atleidimo nuo likusios bausmės laiką. Visos šios aplinkybės įgalina daryti išvadą, kad apeliantams už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinės subendrintos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos.

Nuteistųjų šeimyninės padėtys šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas švelninti jiems paskirtas bausmes.

BPK 320 str. 4 d. numatyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas

gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Byla apeliacine tvarka šiuo atveju nagrinėjama tik pagal nuteistųjų skundus. Todėl bloginti jų padėtį, paskiriant didesnę laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti kalėjime, kolegija neturi teisės.

Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Tenkinti apeliacinius skundus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų M. J. ir V.V. apeliacinius skundus atmesti.