- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- A2.11.-5-470/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-01775-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pažeidėjas
- D. L.
- Advokatai
- Antanas Pliauga
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. L., jos atstovui advokatui Antanui Pliaugai, teismo posėdyje išnagrinėjo D. L., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. 2015 m. spalio 30 d. (duomenys neskelbtini) įžeidžiamais žodžiais išvadino policijos pareigūnus M. Z. ir Š. V., neklausė jų teisėto reikalavimo lipti į policijos tarnybinį automobilį vykti į policijos komisariatą, o prievarta į automobilį laipinama, pasipriešino stumdydamasi. Tęsdama savo neteisėtus veiksmus, būdama pristatyta į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, išlipdama iš automobilio, spyrė policijos pareigūnui M. Z. į kirkšnį.
Tokiais veiksmais D. L. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d., 2 d.
Teismo posėdžio metu apklausta D. L. kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad 2015-10-30 pas ją į namus atvyko pareigūnas M. Z., kuris paprašė pasirašyti, jog jai įteikia šaukimą į policijos komisariatą. Šis pareigūnas ir anksčiau pas ją yra lankęsis, bet vis kitaip prisistato. Jis buvo su uniforma, bet dokumentų nerodė, dėl to ji suabejojo, ar jis yra policijos pareigūnas. Šaukime nebuvo nurodyta valanda, kada atvykti ir nenurodytas policijos komisariatas, todėl pasirašyti įteikiamą šaukimą ji atsisakė. Dėl to kilo konfliktas. Pareigūnas reikalavo priimti šaukimą, o ji atsisakė, liepė šaukimą palikti ant palangės. Pareigūnas pasakė, kad nepaliks ant palangės, bet įmes į pašto dėžutę. Ji nesutiko, kad šaukimas būtų metamas į pašto dėžutę, nes dėžutė priklauso kaimynams. Bekonfliktuojant jie išėjo į lauką, kur prisijungė dar kitas pareigūnas, ir jai buvo uždėti antrankiai. Ant kito pareigūno liemenės nebuvo užrašo ,,Policija“ ir ji suabejojo, ar tai pareigūnas. Ji buvo įgrūsta į policijos ženklais pažymėtą automobilį ir išvežta į policijos komisariatą. Kad tai pareigūnai, ji patikėjo tik tada, kai įvažiavo į policijos kiemą. Iš automobilio ji buvo traukiama už kapišono, dėl panaudotos jėgos kapišonas nuplyšo. Spirti M. Z. tyčia ji negalėjo, nebent kai buvo tempiama galėjo į jį atsimušti. Ištraukta iš automobilio ji buvo patalpinta į izoliatorių, ten prasėdėjo 2 valandas. Klausė, kokiu pagrindu ji laikoma, bet jai nieko nepaaiškino. Ji daužė duris, norėdama pasakyti, kad jie neturi teisės jos laikyti ir reikalavo išleisti. Sprendžia, kad pareigūnai neturėjo teisės jos vežti į policijos komisariatą protokolo surašymui, nes visus paaiškinimus apie anksčiau jos tariami padarytą teisės pažeidimą jau buvo davusi. D. L. prašo jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
D. L. gynėjas advokatas A. Pliauga, palaikė D. L. poziciją ir prašė bylą nutraukti.
Tai, kad D. L. padarė priešingus teisei veiksmus, įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų M. Z. ir Š. V. tarnybiniais pranešimais, jų apklausos liudytojais teismo posėdžio metu duomenimis, kitais rašytiniais įodymais, filmuota medžiaga.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Š. V. patvirtino, kad su pareigūnu M. Z. nuvyko pas pažeidėją į namus, kad įteiktų jai šaukimą ar pristatytų į komisariatą. Pas ją į namus nuėjo vienas Z., o jis buvo lauke. Iš pažeidėjos, kurios pavardės tuo metu nežinojo, namų pirmas išėjo M. Z., o paskui jį rėkdama išėjo pažeidėja. D. L. išėjusi į lauką triukšmavo, juos įžeidinėjo, todėl jis pradėjo filmuoti įvykį mobiliu telefonu. Paaiškėjus, kad ji neima šaukimo atvykti į policijos komisariatą, kur jai turėjo būti surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas už anksčiau padarytą teisės pažeidimą, teko ją vesdinti jėga. Vedama į tarnybinį automobilį, ji įžeidinėjo žodžiais, nenorėjo lipti į automobilį, priešinosi, atplėšė jo uniformos kišenę. Dėl tokių veiksmų jai buvo uždėti antrankiai, ji įsodinta į tarnybinį automobilį. Policijos komisariato kieme, išlipdama iš automobilio, D. L. spyrė jo kolegai M. Z. į šlaunį kirkšnies srityje.
Apklaustas liudytoju M. Z. patvirtino, kad nuvyko su pareigūnu Š. V. pas D. L. į namus įteikti jai šaukimą ar atsivežti į komisariatą apklausti dėl ankstesnio pažeidimo, nes pati D. L. į šaukimus nereaguodavo, paštu siunčiamų šaukimų neimdavo. Į jos butą nuėjo vienas. Pokalbis vyko tarpduryje, D. L. atsisakė imti šaukimą. Tada jis nurodė šaukimą paliksiąs pašto dėžutėje, bet D. L. pradėjo šaukti, kad suplėšys šaukimą neskaičiusi. Matydamas, kad ji atsisako priimti šaukimą, jis pareikalavo vykti kartu į policijos komisariatą, nes tik tokiu būdu tinkamai buvo galima apiforminti prieš tai pažeidėjos įvykdytą teisės pažeidimą, tačiau ji pradėjo dar garsiau šaukti ir įžeidinėti, aiškino, kad jie neturi teisės jos niekur vežti, pradėjo stumdytis, pareigūnui Š. V. nuplėšė uniformos kišenę. Dėl tokių veiksmų D. L. teko uždėti antrankius ir prievarta sodinti į tarnybinį automobilį. Pristatyta į policijos komisariatą ji jam įspyrė į šlaunį ties kirkšnimi.
Analogiški duomenys įforminti šių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, juose fiksuota, kad D. L. nevykdo policijos pareigūnų reikalavimų, savo veiksmais ir šūkavimais rodo jiems nepagarbą, priešinasi policijos pareigūnams, einantiems viešosios tvarkos saugojimo pareigas.
Pažeidimo padarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (tada policijos veiklos įstatymo) 18 1. redakcija numatė, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, be kitų jam suteiktų įgalinimų turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. Be to, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę prieš sau nepavaldžius asmenis, kurie nevykdo jo teisėto reikalavimo, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Taigi, vertinant policijos pareigūnų M. Z. ir Š. V. veiksmus dėl priverstinio D. L. pristatymo į policijos įstaigą, akivaizdu, jog šie veiksmai atlikti visiškai teisėtai, atlikti policijos pareigūnams suteiktos kompetencijos ribose – asmeniui atsisakius priimti šaukimą atvykti į policijos įstaigą, prievartos panaudojimas buvo būtinas, nes tik tokiu būdu buvo galima teisėtai surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą už anksčiau D. L. padarytą teisės pažeidimą ir tik taip gauti jos paaiškinimą bei supažindinti ją su protokolo turiniu. Pareigūnų parodymai atitinka aplinkybes, nurodytas iš karto po įvykio surašytuose tarnybiniuose pranešimuose, jie yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys tarpusavyje, sudarantys vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžiantys išsamų pažeidimo vaizdą. Pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Ta aplinkybė, kad kaip nurodo D. L., ji nebuvo įsitikinusi, kad M. Z. ir Š. V. yra policijos pareigūnai, visiškai nepagrįsta ir atmetama, nes iš jos pačios parodymų matyti, kad su pareigūnu M. Z. ji susiduria ne pirmą kartą, M. Z. taip pat patvirtino, kad tiek anksčiau, tiek šį kartą prisitatė D. L., abu policijos darbuotojai vilkėjo tarnybines uniformas, teikė pažeidėjai ne bet kokią korespondenciją, bet šaukimą būtent į policijos įstaigą, buvo atvykę žymėtu tarnybiniu automobiliu, taigi visiškai akivaizdu, kad D. L. gerai suprato, kad Š. V. ir M. Z. yra policijos pareigūnai .
Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. L. surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. dėl policijos pareigūnų teisėto reikalavimo nevykdymo bei garbės ir orumo įžeidimo, šie pažeidimai pasireiškė atsisakymu vykti į policijos komisariatą ir vartojimu nepagarbių bei įžeidžiančių žodžių pareigūnų atžvilgiu, tačiau jos pasipriešinimas policijos pareigūnams, pasireiškęs stumdymusi, pareigūno Š. V. tarnybinės uniformos suplėšymu ir spyriu į kirkšnį sudaro pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 187 str. 1 d. sudėtį ir šie veiksmai turi būti kvalifikuojami atskirai. Dėl tokio numatomo veikos kvalifikavimo pažeidėja yra įspėta teismo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę. Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkina tai, kad 2015m. lapkričio 30 d. yra padariusi analogišką teisės pažeidimą, už ką yra nubausta. Skiriant nuobaudą parinktina įstatymo sankcijoje numatyta administracinės nuobaudos rūšis – bauda.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. L. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d. skirti 220 Eur baudą, už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. 120 Eur baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 220 (dviejų šimtų dvidešimties) Eur baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.